R. Vilpišauskas. Paprasčiau administruojama, bet daugiau kainuojanti parama

Spalio 7 d. Vyriausybė kartu su kitų metų biudžeto projektu paskelbė ir siūlymus dėl paramos verslui, kurie turėtų sušvelninti energijos kainų krizės poveikį. Kaip galima suprasti iš premjerės Ingridos Šimonytės ir finansų ministrės Gintarės Skaistės komentarų, Vyriausybė pasinaudojo ir COVID-19 pandemijos valdymo metu išmoktomis pamokomis. Planuojamų subsidijų energijai imlioms įmonėms susiejimas su jų sumokėtais mokesčiais bei vadinamosios mokesčių atostogos, jų nuomone, pasiteisino pandemijos metu ir tinka padedant verslui atlaikyti dabartinę krizę.

Mokymasis iš patirties yra naudingas. Administravimo paprastumo argumentas veikiausiai paaiškina ir Vyriausybės apsisprendimą dėl pagrindinės paramos priemonės – dalies verslo suvartojamos elektros energijos išlaidų kompensacijos, taikant tai horizontaliai visiems verslams nuo šių metų paskutinio ir kitų metų pirmojo ketvirčio. Panašiu principu nuo šių metų vidurio kompensuojama dalis namų ūkių išlaidų už elektros energiją ir dujas.

Administravimo paprastumas sutaupo laiko paramos gavėjams ir skirstytojams. Tačiau, kaip pripažino pati premjerė, toks paramos modelis yra „labai brangus“. Teikiant paramą visiems, nepriklausomai nuo jų situacijos ir galimybių susimokėti už pabrangusius energijos išteklius, jos apimtis išauga, o tai yra viena iš planuojamo didesnio skolinimosi priežasčių. O skolinimasis, kaip rodo Estijos ir kitų šalių mokama kaina už pastaruoju metu pasiskolintas lėšas, brangsta.

Be to, horizontalaus pobūdžio parama turi ir daugiau šalutinių padarinių. Ji mažina paskatas taupiau vartoti energijos išteklius. Tiesa, Vyriausybės sprendimas virš nustatytos ribos kompensuojamą išlaidų elektros energijai sumą dalinti per pusę tarp verslo ir valstybės biudžeto rodo, jog ši rizika matoma ir taip siekiama išlaikyti paskatas verslui ieškoti būdų taupyti. Šiuo požiūriu taip pat logiška numatyti dalinį finansavimą tolesniam įmonių ir gyventojų perėjimui prie atsinaujinančios energetikos. Tiesa, siekiant kuo sklandesnio ir masiškesnio perėjimo prie saulės ir vėjo energetikos, reikia ir papildomo valstybės institucijų dėmesio infrastruktūrinių pajėgumų didinimui bei tokių projektų įgyvendinimo administravimo supaprastinimui.

Visas paskelbtas 2,5 mlrd. Eur paramos paketas veikiausiai turės ir kitą šalutinį padarinį – suteiks papildomą postūmį didėti infliacijai. Apskritai šiuo metu Vakarų valstybėse vyksta prieštaringi procesai. Viena vertus, reaguodami į siekiamą 2% dydį smarkiai viršijančią infliaciją centriniai bankai agresyviai kelia palūkanų normas, kad šitaip mažintų vartojimą ir didintų paskatas taupyti. Kita vertus, daugelyje šalių priimami plataus masto paramos iš nacionalinių biudžetų paketai, kuriais siekiama sušvelninti infliacijos poveikį namų ūkiams ir verslui. Tačiau toks fiskalinis stimulas, kuris, sudėjus visus nacionalinius paramos paketus ES šalyse, jau pasiekė 500 mlrd. Eur, veikiausiai pakurstys tolesnį kainų didėjimą. Infliaciją didina ir industrinė JAV bei ES politika.

Minėtas rizikas galima būtų geriau valdyti, jei ES šalys, taip pat G7 labiau koordinuotų savo sprendimus. Dabartinė konkurencija kuo dosnesniais nacionaliniais paramos paketais gali būti paaiškinama poreikiu kuo greičiau padėti savo šalies gyventojams ir verslui. Be to, ir vidaus politika bei įvairiose šalyse vis artėjantys rinkimai taip pat atlieka svarbų vaidmenį, dėl ko opozicinių partijų spaudžiami valdantieji pritrūksta kantrybės labiau koordinuoti priimamus sprendimus. Tačiau ta banali aplinkybė, kad valstybės ir jų ekonomikos šiuolaikiniame pasaulyje yra labai glaudžiai susijusios tarpusavyje, turėtų pastūmėti valstybes link intensyvesnio tarpusavio veiksmų koordinavimo.