K. Vilimas. Streso testas: kaip įmonėms jį atlikti prieš imant kreditą

Publikuota: 2022-09-28
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
„Mano banko“ kredito rizikos vadovas

Ekspertų vertinimu, iki šių metų pabaigos EURIBOR palūkanų norma gali išaugti iki 2%, todėl kiekvienai paskolų turinčiai įmonei rekomenduojama pasidaryti finansinių galimybių streso testą. Jis padės teisingai įvertinti būsimas paskolos aptarnavimo išlaidas, patikslinti planuojamas investicijas arba kuriam laikui jų atsisakyti

Augant EURIBOR palūkanų normai, streso testas padeda įvertinti tikėtiną paskolų aptarnavimo išlaidų augimą. Tarkime, įmonė banke yra pasiskolinusi 1 mln. Eur. Jei EURIBOR pasiekia 2% kartelę, per metus Lietuvoje vien įmonės mokamos palūkanos išaugs vidutiniškai nuo 3,4% iki 5,4%, o jų suma per metus padidės beveik 60%: nuo 34.000 Eur iki 54.000 Eur. Prie mokėtinų palūkanų būtina pridėti paskolos grąžinimo sumas ir atidžiai įvertinti, ar įmonė bus finansiškai pajėgi vykdyti įsipareigojimus visą kredito sutarties terminą.

Patirtis rodo, kad toli gražu ne kiekviena įmonė, kreipdamasi į banką paskolos, iki galo atlieka namų darbus, o paskolos grąžinimą dažniau grindžia vien optimistiniais veiklos scenarijais. Dažnu atveju tokioms įmonėms prieš gaunant paskolą tenka daugiau padirbėti ties tikėtinų rizikų įvertinimu. Banke tokį pratimą vadina kredito rizikos analize arba streso testu – jį atlikus tiksliau sudaromas verslo planas ir labiau išaiškėja, kokiomis sąlygomis gali būti suteikta paskola. Žemiau dalinuosi keliais patarimais, ką įmonėms vertėtų apsvarstyti ir padaryti, kad kredito įsipareigojimai atitiktų jų finansines galimybes.

1. Pasinaudokite palūkanų kompensavimo priemonėmis 

Dažnu atveju tokias priemones taiko „Invega“ arba Europos Investicijų Fondas (EIF). Smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms „Invega“ neretai kompensuoja iki 95% faktiškai sumokėtų palūkanų,  bet ne daugiau kaip 7% dydžio metinių palūkanų. Maksimalus laikotarpis, už kurį gali būti kompensuojamos palūkanos, siekia 36 mėn. Tuo tarpu EIF priemonės gali būti dar palankesnės, nes suteikia paskolų grąžinimo garantijas. Taigi, užtikrinus geresnį paskolos grąžinimą, bankas gali suteikti įmonei didesnę paskolos sumą arba taikyti mažesnes palūkanas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

2. Įvertinkite finansinius srautus ir jų cikliškumą

Detali įmonės finansinių srautų analizė leis sudaryti tikslesnį paskolos grąžinimo grafiką ir susitarti su banku dėl individualaus amortizavimo grafiko, nes dažnam verslui būdingas veiklos cikliškumas. Prieš kreipdamiesi paskolos sudarykite istorinę kelerių metų pajamų analizę mėnesiais arba ketvirčiais. Tai padės įvertinti, kuriais laikotarpiais būsite pajėgūs grąžinti didesnes paskolos sumas, o kuriais laikotarpiais galbūt mokėsite tik palūkanas. Pvz., dažnas viešbutis daugiausia pajamų uždirba šiltuoju metų laikotarpiu, todėl imant paskolą galima susitarti su banku, kad šaltuoju sezonu bus mokamos tik palūkanos, o paskolos grąžinimas bus vykdomas tada, kai bus gaunamos didesnės pajamos. Toks įsivertinimas padeda tiksliau laikytis finansinės disciplinos ir išvengti vėluojančių paskolų bei papildomų išlaidų – delspinigių.

3. Planuokite investicijas ir atsisakykite nebūtinų išlaidų

Streso testo metu turite gerą progą įvertinti, kurios investicijos yra būtinos, o kurias galima atidėti. ECB prognozuoja, kad 2023 m. infliacija bus suvaldyta ir, tikėtina, kad EURIBOR palūkanų norma taip pat mažės. Todėl dalį investicijų galbūt vertėtų nukelti vėlesniems laikotarpiams: pvz., nesant būtinybės galima atidėti vadovų transporto parko atnaujinimą arba statybų ir remonto darbus, kol rinkoje vyrauja paklausos ir pasiūlos disbalansas.

4. Pasidomėkite banko „virtuve“ ir įvertinkite savo skolos padengimo koeficientą

Vertindami paskolas bankai skaičiuoja įvarius finansinius rodiklius, tokius kaip įmonės skolos lygis, nuosavybės koeficientas ar likvidumas. Tačiau vienu svarbiausių rodiklių išlieka DSCR (angl., Debt Service Coverage Ratio) – skolos padengimo koeficientas. Jis parodo įmonės gebėjimą laiku grąžinti paskolą. Kuo DSCR rodiklis didesnis, tuo daugiau rezervų įmonė turi ir tai reikšmingai mažina įmonės rizikingumą. Jei rodiklis artimas vienetui, reiškia, įmonės rezervai labai riboti ir esant bet kokiam nukrypimui nuo prognozių kyla rizika vėluoti grąžinti paskolą. Pavyzdžiui, jei įmonės grąžinama paskolos dalis su palūkanomis per mėnesį sudaro 100.000 Eur, o EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) siekia 200.000 Eur, tai skolos dengimo koeficientas bus lygus 2.

Siekiant turėti daugiau rezervų svarbu valdyti skolos lygį ir pasirinkti tinkamus paskolos amortizavimo grafikus. Jais vadiname įmonės poreikiams pritaikytą kredito grąžinimo grafiką, kuris nebūtinai turi sutapti su paskolos sutarties terminu. Pasirinkusi trumpą amortizavimo grafiką įmonė sumokės mažiau palūkanų, tačiau gali susidurti su pernelyg intensyviu skolos aptarnavimu ir finansinė situacija bus labai įtempta, neleis imtis naujų projektų, įsigyti pirkinių ir pan. 

Kita vertus, kuo trumpesnis amortizavimo grafikas, tuo bankas prisiima mažesnę riziką ir labiau linkęs skolinti bei gali pasiūlyti palankesnes sąlygas. Pastarųjų metų įvykiai pasaulio ekonomikoje parodė, kad daryti ilgalaikes prognozes šiuo metu yra itin rizikinga, todėl  bankai labiau linkę skolinti trumpesniems laikotarpiams, o paskolos gavėjai turėtų pasirūpinti gerai subalansuotu įsipareigojimų vykdymo grafiku.

5. Prisidėkite nuosavomis lėšomis ir gaukite geresnes kreditavimo sąlygas

Savininkų lėšos versle yra vienas svarbiausių veiksnių, kuriuos bankai vertina svarstydami paskolos suteikimo sąlygas. Didesnis dalyvavimas nuosavomis lėšomis mažina skolos naštą. Jei savininkai linkę rizikuoti savo pinigais, tai parodo jų nusiteikimą dėti visas pastangas sprendžiant kylančias problemas. Tokios paskolos banko sistemose gauna geresnius rizikos įverčius. Rodydami, kad esate pasiryžę rizikuoti nuosavu kapitalu, daugeliu atvejų galite greičiau susitarti dėl lankstesnių grąžinimo sąlygų, žemesnių palūkanų arba sudaryti ilgesnius amortizavimo grafikus su mažesnėmis įmokomis.

6. Įvertinkite infliacijos poveikį

Bankas visuomet atlieka palūkanų didėjimo rizikos testą ir prognozuoja, kaip klientas galėtų grąžinti kreditą, jei palūkanos pasiektų aukščiausią istorinį lygį arba išaugtų 2%. – tai yra centrinių bankų siektinas kasmetinis infliacijos lygis (kuo greičiau auga infliacija, tuo greičiau auga ir palūkanų norma). Tą patį rekomenduotume padaryti ir klientams, kurie vertina savo galimybes grąžinti paskolą, ypač kai paskolos terminas yra ilgesnis nei vieni ar dveji metai.

Atlikę keletą aukščiau išvardintų veiksmų būsite geriau pasirengę apginti savo verslo planą banke ir įgausite konkurencinio pranašumo prieš kitas įmones, besikreipiančias paskolos.

Komentaro autorius – Kęstutis Vilimas, „Mano banko“ kredito rizikos vadovas

 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

S. Gurijevas. Vakarų fronte neramu 3

Laiku pasirodžiusi naujoji E. M. Remarque’o romano „Vakarų fronte nieko naujo“ ekranizacija primena, kokia...

Nuomonės
11:09
Antkaklis agresoriui: dar neveržia?

Neilgai trukus po to, kai Vakarai pradėjo taikyti Rusijai sankcijas dėl karo Ukrainoje, pasipylė prognozės...

Nuomonės
05:50
Žiebiasi skolų pavojaus lemputė

Nauja ekonominė bei geopolitinė realybė diktuoja Europos Sąjungos valstybėms naujas skolinimosi realijas –...

Nuomonės
2022.11.28
A. Skominas. Lietuva vejasi kaimynines šalis – užsieniečius įdarbinsime dar lengviau

Aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojus iš užsienio įdarbinti Lietuvoje netrukus taps dar paprasčiau.

Nuomonės
2022.11.27
K. Gečas. Kaip Ukrainai pavyksta laimėti informacinį karą? 7

Yra manančių, kad tai susiję su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio asmenybe ir patirtimi žiniasklaidoje...

Nuomonės
2022.11.26
E. Leontjeva. Šešios auklės, o verslas be darbo rankų

Sumažinti biurokratijos migracijos procedūrose pavyko šią vasarą Seimui priėmus įstatymų pataisas. Jas...

Nuomonės
2022.11.25
Maisto pramonė dėlioja pasjansą

Lietuvos maisto pramonės lyderių dešimtuke – nauji vardai: jame neišsilaikė nė viena ten 2021 m. buvusi...

Nuomonės
2022.11.25
L. Bušinskaitė. Ar žiniasklaidos savireguliacijoje dalyvaus tik politikų išrinktieji?

Šalies žiniasklaidos bendruomenę stebina Seime kilusios idėjos iš žiniasklaidos savireguliacijos instituto –...

Nuomonės
2022.11.24
Tyliai beldžiasi defliacija 24

Gali pasirodyti netikėta, tačiau visiems kalbant apie žvėrišką maisto produktų brangimą ir milžinišką kaštų...

Nuomonės
2022.11.24
D. Jončas. A. Lukašenka grasina nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ įmones – kaip apsiginti

Minskui pagrasinus nacionalizuoti „nedraugiškų šalių“ investuotojų įmones, Baltarusijoje dar likęs Lietuvos...

Nuomonės
2022.11.23
Parlamentiniai pasižaidimai 6

Politinis serialas „Įspirkim valdantiesiems“ tęsiasi: Seime fiasko vakar patyrė jau ketvirtoji Vyriausybės...

Nuomonės
2022.11.23
A. Lukošiūnas. IT specialistų trūkumas – ar verslas gali išgyventi ir be jų? 2

Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacija „Infobalt“ skaičiuoja, kad technologijų sektorius šalyje jau...

Nuomonės
2022.11.22
Iššūkiuose nepražiūrėti galimybių

Šiandien, lapkričio 22 d., „Verslo žinios“ kartu su „Swedbank“ rengia tradicinę metinę konferenciją „Verslas...

Nuomonės
2022.11.22
N. Roubini. Megagrėsmių amžius 1

Mūsų ateičiai kelia grėsmę daug įvairių megagrėsmių – jos kelia pavojų ne tik mūsų darbo vietoms, pajamoms,...

Nuomonės
2022.11.21
Ar išlįsime iš aviacinio užkampio? 14

Lietuvos pasiekiamumas oro transportu vis dar išlieka opi problema, kurią ne pirmus metus spręsti skatina...

Nuomonės
2022.11.21
L. Sesickas. Delsiant dėl aplinkosaugos direktyvos – rizikos verslui ir valstybei

Lietuvos teisėje veikia vienas kontraversiškas teisės aktas. Tai dar 1983 m. Sovietų Sąjungoje parengta...

Nuomonės
2022.11.20
J. Bambalas. Kaip nepaslysti kuriant virtualų restoraną?

Restoranai-vaiduokliai egzotiško verslo eksperimento etiketės atsikratė neįtikėtinai greitai. Šiandien tokių...

Nuomonės
2022.11.19
Ar naujasis Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimas įneš daugiau stabilumo ir ramybės?

Ketvirtadienį Lietuvoje veikiančios verslo organizacijos sulaukė pozityvių naujienų – Seimas priėmė Akcinių...

Nuomonės
2022.11.18
Gyvenimas po Putino 5

Pasirodo vis daugiau ženklų, kad Rusijos elito atstovai pradeda dėlioti ateities scenarijus, kaip ji atrodys...

Nuomonės
2022.11.18
D. Vitkauskas. ES teisinio elito akibrokštas: grąžina įtakingiems rusams turtus

Besidžiaugiant dėl Ukrainos karinių pergalių Charkivo ir Chersono srityse, mažai pastebėtas Rusijos...

Nuomonės
2022.11.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku