Išgyvenusieji metalo stygių dabar kenčia dėl pertekliaus
Tačiau apstu pavyzdžių, kai po Rusijos pradėto karo kilus sumaiščiai sprendimų pasekmės dar tik pradeda justi. O verslo savininkams prognozuojant, kad krizė gali užsitęsti, ieškoma išeičių, kaip krintant pirkimams piginti savikainą.
Vienos metalo apdirbimo įmonės vadovas pasakoja, kad po sėkmingų praėjusių metų ir gamybai palankaus pirmojo pusmečio šiuo metu priverstas dirbti nuostolingai. Priežastis paprasta – savininkui atostogaujant vadovas užpirko didelį kiekį metalo, kuris paskui atpigo.
Tai didelė problema, anot jo, ne vienai žinomai Lietuvos įmonei, kurios užsipirko didžiulius kiekius metalo ir patiria milijoninius nuostolius. Jo paties sandėliai užpildyti iki kitų metų rugsėjo, o tiekėjai nurodo, kad šiuo metu ir Europoje sandėliai pripumpuoti metalo.
Pavyzdžiui, plieno armatūros kaina Londono metalų biržoje šiuo metu siekia 643 USD už toną, tai yra trečdaliu (32,3%) pigiau nei šiemet balandžio 19 d. pasiektas pastarojo meto pikas (950 USD/t).
„Gamyklos turės didžiulių problemų, nes gaminio savikaina brangi, o produktą reikia parduoti pigiai. Mažesnės įmonės jau tampa nemokios“, – įspėja pašnekovas.
Anot jo, anksčiau susidūrę su metalo stygiumi ir staigiu kainų augimu, paskubėję apsirūpinti didesnėmis žaliavų atsargomis skaudžiai nudegė. Bet neturi ko kaltinti, tik save, kad nesugebėjo prognozuoti ateities ir numatyti, kad pardavimai gali susitraukti.
Prie brangia žaliava užpildytų sandėlių prisidėjus ir aukštoms energijos kainoms, o ateityje galbūt ir minimalaus darbo užmokesčio augimui, kuris išjudina visų atlyginimų didinimo spiralę, bus „suvalgytas“ anksčiau uždirbtas pelnas.
Juolab kai šiuo metu, vartojimui kai kuriose šalyse mažėjant, pardavimai irgi ritasi žemyn.
„Vis dėlto manau, kad geopolitinė ir energetinė krizė tęsis ilgiau nei 2008 m. krizė. Manau, kad kritimas bus kur kas didesnis ir atsigavimas – ilgesnis. Dugno dar nepasiekėme. Norėčiau, kad mano prielaidos nepasitvirtintų. Bet šiandien, ką turime daryti, tai prisitaikyti prie esamos situacijos ir ieškoti sprendimų“, – praeitą savaitę VŽ kalbėjo Rolandas Zacharevičius, medienos ir medienos gaminių gamybos UAB „Polywood“ vadovas bei savininkas.
Metų pradžioje 240 darbuotojų turėjusioje įmonėje šiuo metu jų dirba 161. Verslininkas neslepia, kad jų skaičius dar mažės.
Daugelyje įmonių taupymo galimybės jau išsemtos. Bet pardavimų didinimo – dar ne.
Patys verslininkai mini, kad tenka peržiūrėti eksporto geografiją ir ieškoti naujų šalių, kuriose yra jų gaminamos produkcijos poreikis. Intensyvinti gamybą, kad su mažesniu žmonių skaičiumi galima būtų pagaminti tiek pat.
Beje, prioritetinių eksporto rinkų sąrašas šiemet papildytas 8 valstybėmis: Vietnamu, Australija, Indonezija, Malaizija, Indija, Nigerija, PAR ir Turkija. Ekonomikos ir inovacijų ministerija planuoja šiuose regionuose stiprinti Lietuvos ekonominį atstovavimą, aktyviau vykdyti ekonominės diplomatijos vizitus ir renginius.
Lietuvos ambasados ir prekybos atstovybės turi būti imperatyviai orientuotos į nuolatinę kuruojamų rinkų poreikių palyginamąją analizę, atsižvelgiant į mūsų gamintojų produkcijos nomenklatūrą. Tokie duomenys padėtų verslininkams rasti naujų galimybių ir koncentruoti pastangas į jų išnaudojimą.
Šiandien mūsų verslui ir valstybei reikia ne ekonominio atstovavimo, o labai pragmatiškos pagalbos parduoti lietuvišką produkciją. Auganti eksporto statistika turėtų tapti šalies ambasadų ir prekybos atstovų darbo vertinimo svarbiausiu rodikliu, o neefektyvus atstovavimas turėtų tapti svariu argumentu pirmalaikei rotacijai.
Dar viena iš galimybių, kurią primena VŽ, galėtų būti ir galutinis produktas. O kad sprendimų gali būti netradicinių, liudija vienos bendrovės sprendimas – iš atraižų gamina namų buities rakandus, kuriuos parduoda mažmenininkams. Taip ne tik taupiau naudojamos žaliavos, bet ir gaminio pardavimo marža kita, palyginti su gaminiais, kurie gaminami kitų kompanijų užsakymu.
Taip, tam teks pasitelkti kitas žinias, nei dirbant B2B versle, išmokti, kaip tokį gaminį reklamuoti ir parduoti. Bet juk krizės laikotarpis, kai gamyba mažėja, ir yra palankus mokymams.
