Dosnumo kapšelis turi dugną
TVF ekspertai skelbia: augančios energijos kainos smarkiai išaugino europiečių pragyvenimo išlaidas.
Europos gyventojų (namų ūkių) pragyvenimo išlaidos vidutiniškai padidės apie 7% daugiau, nei ekspertai prognozavo 2021 m. pradžioje.
Pragyvenimo kaštai išaugo dėl aukštesnių energijos kainų bei jų persidavimo galutinėms paslaugų ir prekių kainoms (euro zonoje energetiniai šaltiniai sudaro apie pusę visos infliacijos, kuri liepą sudarė 8,9%).
„Pragyvenimo kaštų šuolis gali būti dar didesnis, jeigu bus visiškai atjungtas dujų tiekimas iš Rusijos“, – perspėja TVF ekonomistai.
Jie pažymi, kad energetinių išteklių poveikis galutinei kainai skirtingose šalyse skiriasi. Tai nulemia skirtingas teisinis reguliavimas, suteiktų kompensacijų dydis, rinkos struktūra ir sutarčių sudarymo praktika.
Skaičiuojama, kad pragyvenimo sąnaudos Lietuvoje neturtingiausiųjų grupei šiemet išaugo apie 7–8%, tačiau jos augo labai panašiai, kaip ir labiausiai pasiturinčiųjų grupei.
Tačiau, kaip pažymima TVF Energetinės krizės ir jos padarinių amortizavimo tyrime, Lietuvos ir kitos Europos vyriausybės neturėtų lenktyniauti, kas dosniau kompensuos išaugusias dujų ir elektros sąskaitas. Politikai turėtų leisti galutiniams vartotojams pajusti visą pabrangimo skonį, kad taip jie būtų paskatinti taupyti energiją, o šildymui ir elektrai gaminti naudojamą iškastinį kurą greičiau pakeistų atsinaujinančiais šaltiniais.
Nepasitenkinimo dėl kylančių kainų ankstyvą rudenį politikai gali sulaukti ne tik iš gyventojų, bet ir iš verslo, siekiančio kompensacijų ir mokestinių lengvatų.
Ką turėtų daryti vyriausybės, kurioms rūpi ne tik kaip išlaikyti (ar padidinti) savo reitingus? Anot TVF ekspertų, politikai turėtų pasiūlyti paramą ir gyventojams, ir verslui, kenčiantiems nuo pabrangusios energijos, tačiau dosnumas neturi lietis per kraštus: kompensacijos turi būti tikslinės, nukreiptos į labiausiai pažeidžiamus sluoksnius.
Euro zonos ekonomika silpnėja, o tai reiškia, kad mažėja ir mokestinės įplaukos į biudžetus, kuriomis ir finansuojamos dosnios subsidijos visiems, t. y. taikomos kainų lubos ir paskirstomos kompensacijos. Tad ribotus mokesčių mokėtojų pinigus teks skirstyti itin efektyviai, nes galimybė pigiai skolinti jau tapo išsemta.
Dalis vyriausybių energetinės krizės metu taip pat remia verslą. VŽ rašė, kokias subsidijas verslui taiko kitos užsienio šalys.
Dėl verslo rėmimo TVF ekspertai turi gana kategorišką nuomonę. Pasak jų, kompensacijos verslui būtų pateisinamos tik tais atvejais, kai trumpalaikis kainų šuolis priverstų veiklą nutraukti finansiškai sveikas bendroves.
Pavyzdžiui, staiga nutrūkus dujų tiekimui iš Rusijos, Europos vyriausybėms tektų laikinai apriboti dujų suvartojimą. Be to, kainoms pakilus, valstybės pagalbos kritiniu atveju galėtų prireikti energiją importuojančioms ir paskirstančioms bendrovėms.
Vėlgi, pripažįstama, kad daugeliu atvejų labai sunku bendrovėms taikyti tikslines paramos schemas neiškraipant konkurencijos rinkoje ir kartu išsaugant paskatas taupyti energiją.
„Kainos, tikėtina, išliks aukštos keletą metų, todėl argumentai remti verslą yra silpni“, – nurodoma TVF tyrime.
Tuo tarpu Lietuvos Vyriausybė nesuka sau galvos, kaip labiau kompensuoti mažas pajamas gaunantiems ir toliau siūlo horizontalias priemones.
Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, elektros ir dujų kainų kompensavimui kitų metų biudžete gali prireikti dar 0,5–1 mlrd. Eur. Ji patikino, kad Vyriausybė „apribos tą kainų kilimą, kaip padarė nuo liepos 1 dienos“.
Elektros ir gamtinių dujų kainų gyventojams ir verslui kompensacijoms Lietuvoje antrąjį šių metų pusmetį iš valstybės biudžeto skirta 570 mln. Eur, iš jų apie 370 mln. Eur – padengti visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ skolai.
VŽ nuomone, galbūt Lietuvos Vyriausybei vis dėlto derėtų įsiklausyti į TVF ekspertų patarimus dėl paramos: „dosnumo kapšelis“ turi dugną, milijardas gali greitai išsekti. O skolintis jau tampa prabanga. Kompensacijos yra aktualiausios mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, o dalijant jas į kairę ir į dešinę išaugusias išlaidas teks kažkam apmokėti. Vadinasi, tai gali grįžti naujų mokesčių bumerangu. Visiems.
