Pakels vieną antakį?

Publikuota: 2022-06-28
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Kone aštuonerius metus brandintas draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais didesnėmis sumomis, regis, priartėjo prie finalinės stadijos - Seimas tokiems atsiskaitymams nustatė 5.000 Eur „lubas“. Tikimasi, kad tai bus dar vienas šūvis į šešėlinę ekonomiką, tačiau yra manančių, jog toks sprendimas šešėlį dar labiau praplės, o jame „besidarbuojančius“ veikėjus toks ribojimas nebent privers „pakelti vieną antakį“.

Minėtą ribą Seimas nustatė priėmęs Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pataisas 5.000 Eur grynųjų „lubos“ galioja ir įmonėms, ir gyventojams. Įstatymas įsigalios 2022 m. lapkričio 1 d., jei jį  pasirašys prezidentas.

Naujos įstatymo pataisos taip pat numato, kad įmonės, kurios nepaisys draudimo, vienus metus negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose - jos bus pripažįstamos neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų.  

Kaip ir ankstesniais metais, taip ir Seimui priėmus pataisas dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo, nuomonės suskilo į dvi stovyklas. Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, įmonių finansų ekspertas, komentuoja, kad priimtas įstatymo pakeitimas yra geras, tačiau tobulintinas. Jo nuomone, nurodyta suma yra nereikalinga – mat „šiuolaikiniam verslui operuoti grynaisiais pinigais išvis nėra poreikio ir tai tik sukuria pilkos zonos galimybes.  

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Visų pirma visiškai iki nulio turėtų būti panaikinta galimybė atsiskaityti grynais už akcizines prekes - ten didžiausia šešėlio rizika, kai vengiama sumokėti PVM, akcizus ir pelno mokestį. Tai tiesiog nepriimtina, o kitose kategorijose taip pat galėtų būti taikoma nulinė tolerancija gryniesiems“, – pridūrė M. Dubnikovas.

Priešingą nuomonę turintys Seimo opozicijos atstovai, pateikė pavyzdį:  atvykstantieji į Lietuvą gali įsivežti 10.000 Eur grynaisiais, o dalis bankų nedirba su grynaisiais pinigais, be to, užsieniečiai sunkiai gali atsidaryti sąskaitas šalies bankuose. Esą tai tik padidins šešėlį.

Tačiau valdantieji tikina, kad ribojimas atsiskaityti grynaisiais būtų svarbi priemonė kovojant su šešėliu bei pinigų plovimu. Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, vardija: Italijoje nuo šių metų pradžios sandoriai grynaisiais ribojami iki 1.000 Eur,  panašios apimties ribojimai jau yra taikomi Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Graikijoje.

Lietuvos banko statistika pavojaus varpais dėl šešėlio neskambina – jo duomenys rodo, kad 97% visų mokėjimų nesiekia 5.000 Eur, o 92% – iki 1.250 Eur.  Tiesa, kiek „slidesnė“ padėtis yra nekilnojamojo turto rinkoje: ten 26,5% atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai. 

Siūlymas riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais nėra pirmas. Antai dar 2014 m. pabaigoje tuometinė Finansų ministerija siūlė priimti Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą. Tada skirtingiems sandoriams grynaisiais pinigais siūlyta įvesti maksimalią 3.000 arba 5.000 Eur ribą. Toks įstatymas turėjo įsigalioti 2016 m. Vis dėlto, tuo metu įstatymo projektas nebuvo priimtas, o 2019-aisiais lyg ir bandyta iniciatyvą atgaivinti, bet galų gale pranešta, kad ji atidedama neribotam laikui, iki bus rastas sutarimas ir tarp politikų, ir tarp atsakingų institucijų.

Tuometinėse diskusijose dėl grynųjų pinigų ribojimo politikai, ekonomikos ekspertai ir ypač verslo atstovai nurodomo ir galimas neigiamas to pasekmes. Tam tikromis aplinkybėmis, pvz., nedarbo dienomis, būtų sudėtinga atlikti mokėjimus negrynais pinigais. Gyventojai ir verslas gali patirti daugiau išlaidų už bankų ir kitų mokėjimo įstaigų paslaugas.

Kartais atsiskaitymas negrynais būtų sudėtingas, nes yra nustatyti el. bankininkystės ir mokėjimo kortelių operacijų limitai. Tada  taip pat užsiminta, kad problemų gali kilti užsienio piliečiams, kurie nesinaudoja el. bankininkyste.

 Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto asocijuotas ekspertas, pernai rudenį, kai buvo atgaivintas žygis prieš grynuosius (tuomet buvo minima 10.000 Eur riba), taip pat nesutiko su argumentu, kad ribojant atsiskaitymą grynaisiais pinigais bus sumažinta šešėlinė ekonomika. Esą ribojimas paveiks tik tuos, kurie ir taip veikia legaliai, o tiems, kurie nusižengia įstatymui, dar vienas reguliavimas bus nė motais.

 „Bandymas mažinti šešėlį reguliuojant atsiskaitymus grynaisiais yra tas pats kas bandymas išgydyti ligą gydant jos simptomus ir ignoruojant jos priežastis“, – VŽ komentavo ekspertas

„Pvz., laužtuvas yra dažnai vagystėse naudojamas įrankis. Ar pavyktų valdžiai sumažinti vagysčių kiekį jei būtų priimtas Legalaus laužtuvų naudojimo įstatymas teigiantis, kad laužtuvai gali būti naudojami tik legalioms reikmėms, o vagystėse – ne? Aišku, kad nepaveiktų. Vagims nuo tokio naujo įstatymo būtų nei šilta, nei šalta. Lygiai taip ir su grynųjų ribojimu – kas veikia šešėlyje, jiems toks ribojimas nebent privers pakelti vieną antakį. Jei apskritai jie apie tokį apribojimą sužinos“, – pridūrė jis.

„Sakyčiau, atvirkščiai, atsiskaitymų grynais reguliavimas gali į šešėlį pastūmėti tuos sandorius, kurie dabar vyksta nors ir grynais, bet legaliai. Pvz. jei kažkas už NT anksčiau sumokėjo 50.000 Eur grynais, įvedus grynųjų ribojimą atsiras tokių, kurie mokės pvz. 10.000 pavedimu ir likusius susitars mokėti šešėlyje. Kai tokiu sandoriu suinteresuotos abi pusės, jokie ribojimai nepadės“, – tęsė V. Žukauskas.

Jo teigimu, visa diskusija apie šešėlinę ekonomiką „tik parodo, kad niekaip neįsisąmoninta pagrindinė pamoka – kai šešėlis kyla iš reguliavimo, didesniu reguliavimu jo neišspręsi“.

 Nors bankų atstovai tikina, kad vis didėja atsiskaitymų negrynaisiais pinigais rinkos dalis, ekspertų nuomone, šešėlio dalis šalies BVP vis dar svyruoja tarp 22-25%. Beje, Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas, teigia, kad nėra oficialių tyrimų, kiek Lietuvoje sumažėjo šešėlinė ekonomika per penkerius metus, kai buvo aktyviai siekiama riboti atsiskaitymus grynaisiais, bet iš kai kurių mokslinių darbų nėra panašu, kad neapskaitytos ekonomikos lygis būtų labai sumažėjęs.  

Vyriausybinė Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisija yra sukūrusi 37 punktų Šešėlinę ekonomiką ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį mažinančių veiksmų planą. Ekspertai tikina,  kad jis buvo parengtas kiek skubotai, atmestinai ir formaliai. Tad gali nutikti taip pat kaip su ankstesniųjų Vyriausybių kovos su šešėliu planais, t. y. nieko nenutikti.

Todėl, VŽ nuomone, vargu, ar ribojimas atsiskaityti grynaisiais pinigais suduos bent kiek juntamą smūgį šešėlinei ekonomikai. Greičiausiai tai bus tik kosmetinis problemos papudravimas ir varnelė priemonių plane.  

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 35

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01
V. Kaušas. Pabrangęs doleris Lietuvos verslus privertė atsigręžti į Azijos valiutas 6

JAV doleriui pakilus į istorines aukštumas pinigines priversti plačiau atverti prekybinių ryšių su Azijos...

Nuomonės
2022.07.31
A. Rutkauskas. Svarbus ilgalaikės sėkmės siekiančių vadovų įgūdis

Įmonių vaidmeniui kovoje su klimato kaita, racionaliam išteklių naudojimui ir darnai su aplinka bei visuomene...

Nuomonės
2022.07.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku