D. Palavenis. Patvirtinta nauja NATO iniciatyva DIANA. O kur Lietuva?

Publikuota: 2022-04-18
Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo
svg svg
Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo
BPTI jaunesnysis mokslo darbuotojas

Balandžio 6-7 d. vykusio NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo metu buvo pritarta gynybos inovacijų akseleratoriaus (angl. Defence Innovations Accelerator for the North Atlantic (toliau – DIANA)) steigimo Chartijai bei 1 mlrd. Eur skyrimui NATO inovacijų fondui. Paaiškėjo, kad Lietuva prisidės tik prie NATO inovacijų fondo, tačiau neatvers DIANA iniciatyvai valstybėje esančių bandymo centrų bei nekurs startuolių, dirbsiančių su pokyčio technologijomis, akseleratoriaus. Žvelgiant į kaimyninių NATO valstybių veiksmus šį pozicija lieka visiškai neaiški. Šiame komentare yra siūlomi argumentai leisiantys pergalvoti Lietuvos poziciją DIANA klausimu.

2021 m. birželio mėn. vykusiame NATO viršūnių susitikime Briuselyje Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė apie planus įkurti DIANA. Buvo nutarta, kad DIANA veiks kaip platforma, per kurią NATO narės galės investuoti į pokyčio technologijas gynybos srityje. Numatyta, kad DIANA savo veiklą pradės 2023 m. NATO Mokslo ir technologijų organizacija išgrynino pokyčio technologijų, turėsiančių įtaką ateities karybai, sąrašą: dirbtinis intelektas, didieji duomenys, autonominės sistemos, biotechnologijos, kvantinės, viršgarsinės ir kosmoso technologijos, naujosios  medžiagos bei varomosios sistemos.

2022 m. balandžio 6–7 d. vykusio NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo metu buvo pritarta DIANA Chartijai bei įsipareigota skirti pradinę 1 mlrd. Eur eurų sumą inovacijų fondui. DIANA ir inovacijų fondas yra atskiri elementai, tačiau jie veiks sutartinai. Siekiama, kad privatūs investuotojai įvertinę riziką taip pat dalyvautų DIANA projektuose ir investuotų į pokyčio technologijų potencialą. Kuriamo fondo suma bus paskirstyta per penkiolikos metų laikotarpį.

Pagal DIANA Chartiją numatyta, kad šioje iniciatyvoje dalyvautų NATO narių technologijų bandymų centrai bei startuolių akseleratorių platformos, kurios sudarytų sąlygas augti kūrėjams. DIANA paskelbus iššūkių programą dalyviai siūlytų sprendimus, kuriuos galėtų įgyvendinti per kuriamą ekosistemą t.y. naudojantis bandymų centrais, akseleratorių platformomis, ir taip pat galėtų pritraukti finansavimą iš investicijų fondo.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Šiuo metu yra žinoma, kad DIANA ekosistemą sudarys du regioniniai centrai iš kurių vienas bus Europos žemyne (Londonas/Talinas), o kitas Šiaurės Amerikoje, 47 bandymo centrai, ir 9 startuolių akseleratoriai. Tiksli antrosios regioninės vadavietės, Kanados ir JAV skiriamų bandymo centrų bei akseleratorių vietovės bei skaičiai nėra žinomi ir jie bus paskelbti birželio mėn.

Pagal paviešintą DIANA žemėlapį matoma, kad Lietuva nesiruošia skirti turimų technologijų bandymų centrų ir startuolių akseleratorių. Verta pastebėti, kad kitos Baltijos šalys į DIANA iniciatyvą žiūri pragmatiškiau. Estija skirs tris testavimo centrus bei drauge su JK kurs regioninę DIANA vadavietę. Estija kartu su JK kurs startuolių akseleratorių, kuris koncentruosis į kibernetines naujoves, virtualių svetainių gyvybingumo tyrimus bei autonominių transporto priemonių bandymus. Latvija šiai iniciatyvai skirs vieną testavimo centrą.

O kur Lietuva?

Šiai minutei, nėra aišku, kodėl NATO DIANA institucijų žemėlapyje nematyti Lietuvos bandymo centrų, ar startuolių akseleratoriaus. Tai yra daugiau nei keista, nes Lietuva yra pasiruošusi dalyvauti NATO inovacijų fondo veikloje skiriant lėšas.

Mažai tikėtina, kad NATO būtų atmetusi Lietuvos siūlymą skirti bent vieną iš šiuo metu Lietuvoje veikiančių tyrimų centrų, kurie specializuojasi tiriant pokyčio technologijas. Reikalavimai tyrimų centrams buvo nustatyti labai platūs, tad į šį sąrašą galėjo patekti tiek valstybės valdomi tiek privatūs tyrimų centrai: pvz. Fizikinių ir technologijos mokslų centras, Gamtos tyrimo centras, „Biotechpharma“ mokslinių tyrimų centras.

Vasario 8 d. ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė dalyvavo susitikime su NATO atstovu Mircea Geoana, kuriame paminėjo, kad ministerija dalyvauja DIANA.

Visa tai parodo, kad bandymo centrų pajėgumas Lietuvoje yra, entuziazmas dalyvauti šioje iniciatyvoje kaip ir buvo išsakytas, tačiau viso to nepakako, kad Lietuvos centrai būtų įtraukti į DIANA iniciatyvą. Nėra abejonių, kad Lietuvos atstovai, dirbantys NATO, šį faktą žinojo ir į šį momentą savo laiku atkreipė tiek Vyriausybės tiek atskirų ministerijų atstovų dėmesį. Tikėtina, kad noras prisijungti prie DIANA pasiklydo biurokratiniuose labirintuose, nes padidėjo suinteresuotų dalyvių ratas. Tikėtina, kad geresnė tarpinstitucinė komunikacija tarp skirtingų ministerijų dirbančių srityse susijusiose su gynybos inovacijomis būtų neleidusi atsirasti šiam trūkumui.

Tuo tarpu kalbant apie DIANA startuolių akseleratoriaus atsiradimo galimybę Lietuvoje, reikėtų pabrėžti, kad reikalavimai akseleratoriui buvo aukšti, tačiau būtų buvę galima pasiūlyti bent keletą opcijų pvz. Northtown Vilnius, Klaipėdos mokslo ir technologijų parką. Šiai minutei yra sunku nuspėti ar DIANA akceleratoriaus turėjimas šalyje duotų ženklią tiesioginę naudą Lietuvai. Tačiau, siekiant šalį pozicionuoti, kaip tam tikros pokyčio technologijų krypties pvz. biotechnologijos lyderei būtų buvę tikslinga siekti DIANA startuolių akseleratoriaus atsiradimo Lietuvoje. Estijos pavyzdys parodo, kad mažai šaliai tai yra įmanoma, ir šiam tikslui pasiekti yra atrandami sprendimai, pvz. apsijungiant su kita NATO valstybe.

O kas toliau?

Pirmiausiai reikia tikėtis, kad bus iš naujo įvertinta oficiali Lietuvos pozicija dėl dalyvavimo DIANA. Esant didesnėms ambicijoms galimybė įtraukti Lietuvos skiriamus elementus į DIANA iniciatyvą išlieka iki  birželio mėn. Siekiant ateityje išvengti tarpinstitucinio nesusikalbėjimo, iniciatyvų dubliavimosi gynybos inovacijų srityje būtų tikslinga geriau koordinuoti veiksmus Vyriausybės lygyje arba iniciatyvą perimti Krašto apsaugos ministerijai.

Lietuvos kariuomenė, kaip vienas iš galimų galutinių gynybos inovacijų vartotojų, turėtų laiku įsijungti į šį procesą. Turi būti siekiama, kad kuriami technologiniai sprendimai būtų ne tik reikalingi, bet ir būtų technologiškai pranašesni negu oponento. Būtų prasminga suintensyvinti bendradarbiavimą su JAV ir Vokietija siekiant dalyvauti bendrose tyrimuose gynybos inovacijų srityje. Tikėtina, kad toks bendradarbiavimas vėliau būtų realizuotas bendrų gynybos pramonės kompanijų įkūrimu Lietuvoje.

 Komentaro autorius – Donatas Palavenis, BPTI jaunesnysis mokslo darbuotojas

Autorius dėkingas NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojui Giedrimui Jeglinskui už gautas pastabas rengiant šį komentarą.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
G. Sorosas. Mūsų gyvenimo kova 1

Nuo paskutinio kasmetinio Pasaulio ekonomikos forumo susitikimo istorijos eiga smarkiai pasikeitė. Rusija...

Nuomonės
2022.05.26
Pagaliau aukštesnės palūkanos 19

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
2022.05.26
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
2022.05.25
Ar obuoliaujame su Putinu?

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, o Adomas, velnio paveiktas, nuraškė obuolį nuo draudžiamo medžio ir...

VŽ požiūris
2022.05.25
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 6

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 11

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 20

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku