D. Palavenis. Patvirtinta nauja NATO iniciatyva DIANA. O kur Lietuva?

2021 m. birželio mėn. vykusiame NATO viršūnių susitikime Briuselyje Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė apie planus įkurti DIANA. Buvo nutarta, kad DIANA veiks kaip platforma, per kurią NATO narės galės investuoti į pokyčio technologijas gynybos srityje. Numatyta, kad DIANA savo veiklą pradės 2023 m. NATO Mokslo ir technologijų organizacija išgrynino pokyčio technologijų, turėsiančių įtaką ateities karybai, sąrašą: dirbtinis intelektas, didieji duomenys, autonominės sistemos, biotechnologijos, kvantinės, viršgarsinės ir kosmoso technologijos, naujosios  medžiagos bei varomosios sistemos.

2022 m. balandžio 6–7 d. vykusio NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo metu buvo pritarta DIANA Chartijai bei įsipareigota skirti pradinę 1 mlrd. Eur eurų sumą inovacijų fondui. DIANA ir inovacijų fondas yra atskiri elementai, tačiau jie veiks sutartinai. Siekiama, kad privatūs investuotojai įvertinę riziką taip pat dalyvautų DIANA projektuose ir investuotų į pokyčio technologijų potencialą. Kuriamo fondo suma bus paskirstyta per penkiolikos metų laikotarpį.

Pagal DIANA Chartiją numatyta, kad šioje iniciatyvoje dalyvautų NATO narių technologijų bandymų centrai bei startuolių akseleratorių platformos, kurios sudarytų sąlygas augti kūrėjams. DIANA paskelbus iššūkių programą dalyviai siūlytų sprendimus, kuriuos galėtų įgyvendinti per kuriamą ekosistemą t.y. naudojantis bandymų centrais, akseleratorių platformomis, ir taip pat galėtų pritraukti finansavimą iš investicijų fondo.

Šiuo metu yra žinoma, kad DIANA ekosistemą sudarys du regioniniai centrai iš kurių vienas bus Europos žemyne (Londonas/Talinas), o kitas Šiaurės Amerikoje, 47 bandymo centrai, ir 9 startuolių akseleratoriai. Tiksli antrosios regioninės vadavietės, Kanados ir JAV skiriamų bandymo centrų bei akseleratorių vietovės bei skaičiai nėra žinomi ir jie bus paskelbti birželio mėn.

Pagal paviešintą DIANA žemėlapį matoma, kad Lietuva nesiruošia skirti turimų technologijų bandymų centrų ir startuolių akseleratorių. Verta pastebėti, kad kitos Baltijos šalys į DIANA iniciatyvą žiūri pragmatiškiau. Estija skirs tris testavimo centrus bei drauge su JK kurs regioninę DIANA vadavietę. Estija kartu su JK kurs startuolių akseleratorių, kuris koncentruosis į kibernetines naujoves, virtualių svetainių gyvybingumo tyrimus bei autonominių transporto priemonių bandymus. Latvija šiai iniciatyvai skirs vieną testavimo centrą.

O kur Lietuva?

Šiai minutei, nėra aišku, kodėl NATO DIANA institucijų žemėlapyje nematyti Lietuvos bandymo centrų, ar startuolių akseleratoriaus. Tai yra daugiau nei keista, nes Lietuva yra pasiruošusi dalyvauti NATO inovacijų fondo veikloje skiriant lėšas.

Mažai tikėtina, kad NATO būtų atmetusi Lietuvos siūlymą skirti bent vieną iš šiuo metu Lietuvoje veikiančių tyrimų centrų, kurie specializuojasi tiriant pokyčio technologijas. Reikalavimai tyrimų centrams buvo nustatyti labai platūs, tad į šį sąrašą galėjo patekti tiek valstybės valdomi tiek privatūs tyrimų centrai: pvz. Fizikinių ir technologijos mokslų centras, Gamtos tyrimo centras, „Biotechpharma“ mokslinių tyrimų centras.

Vasario 8 d. ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė dalyvavo susitikime su NATO atstovu Mircea Geoana, kuriame paminėjo, kad ministerija dalyvauja DIANA.

Visa tai parodo, kad bandymo centrų pajėgumas Lietuvoje yra, entuziazmas dalyvauti šioje iniciatyvoje kaip ir buvo išsakytas, tačiau viso to nepakako, kad Lietuvos centrai būtų įtraukti į DIANA iniciatyvą. Nėra abejonių, kad Lietuvos atstovai, dirbantys NATO, šį faktą žinojo ir į šį momentą savo laiku atkreipė tiek Vyriausybės tiek atskirų ministerijų atstovų dėmesį. Tikėtina, kad noras prisijungti prie DIANA pasiklydo biurokratiniuose labirintuose, nes padidėjo suinteresuotų dalyvių ratas. Tikėtina, kad geresnė tarpinstitucinė komunikacija tarp skirtingų ministerijų dirbančių srityse susijusiose su gynybos inovacijomis būtų neleidusi atsirasti šiam trūkumui.

Tuo tarpu kalbant apie DIANA startuolių akseleratoriaus atsiradimo galimybę Lietuvoje, reikėtų pabrėžti, kad reikalavimai akseleratoriui buvo aukšti, tačiau būtų buvę galima pasiūlyti bent keletą opcijų pvz. Northtown Vilnius, Klaipėdos mokslo ir technologijų parką. Šiai minutei yra sunku nuspėti ar DIANA akceleratoriaus turėjimas šalyje duotų ženklią tiesioginę naudą Lietuvai. Tačiau, siekiant šalį pozicionuoti, kaip tam tikros pokyčio technologijų krypties pvz. biotechnologijos lyderei būtų buvę tikslinga siekti DIANA startuolių akseleratoriaus atsiradimo Lietuvoje. Estijos pavyzdys parodo, kad mažai šaliai tai yra įmanoma, ir šiam tikslui pasiekti yra atrandami sprendimai, pvz. apsijungiant su kita NATO valstybe.

O kas toliau?

Pirmiausiai reikia tikėtis, kad bus iš naujo įvertinta oficiali Lietuvos pozicija dėl dalyvavimo DIANA. Esant didesnėms ambicijoms galimybė įtraukti Lietuvos skiriamus elementus į DIANA iniciatyvą išlieka iki  birželio mėn. Siekiant ateityje išvengti tarpinstitucinio nesusikalbėjimo, iniciatyvų dubliavimosi gynybos inovacijų srityje būtų tikslinga geriau koordinuoti veiksmus Vyriausybės lygyje arba iniciatyvą perimti Krašto apsaugos ministerijai.

Lietuvos kariuomenė, kaip vienas iš galimų galutinių gynybos inovacijų vartotojų, turėtų laiku įsijungti į šį procesą. Turi būti siekiama, kad kuriami technologiniai sprendimai būtų ne tik reikalingi, bet ir būtų technologiškai pranašesni negu oponento. Būtų prasminga suintensyvinti bendradarbiavimą su JAV ir Vokietija siekiant dalyvauti bendrose tyrimuose gynybos inovacijų srityje. Tikėtina, kad toks bendradarbiavimas vėliau būtų realizuotas bendrų gynybos pramonės kompanijų įkūrimu Lietuvoje.

 Komentaro autorius – Donatas Palavenis, BPTI jaunesnysis mokslo darbuotojas

Autorius dėkingas NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojui Giedrimui Jeglinskui už gautas pastabas rengiant šį komentarą.