D. Misiūnas. Vakarų verslai Rusijoje laiko itin svarbų atsakomybės egzaminą

Publikuota: 2022-04-10
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius

Žmonės su Ukrainos karo vaizdų nuotraukomis rankose užblokavo įėjimus į „Decathlon“, „Auchan“ ir „Leeroy Merlin“ parduotuves Lenkijoje. Taip šiandien reikalaujama atsakomybės iš verslų, pasirinkusių tęsti veiklą Rusijos rinkoje.

Šios įmonės savo viešose ataskaitose yra deklaravusios tvarumo, atsakomybės ir skaidrumo įsipareigojimus. Ne tik deklaravusios, bet ir aktyviai naudoja tai savo rinkodaros, darbdavio ir prekės ženklo komunikacijoje. Todėl kyla klausimas, kodėl įmonės, viešai pasižadėjusios būti atsakingomis, turi būti gėdijamos ir spaudžiamos visuomenės, kad atsisakytų finansuoti karą?

Skeptikai galėtų sakyti, kad įmonės, pasilikdamos Rusijoje, nedaug rizikuoja, nes ilgainiui viskas pasimirš, o žmonės ir toliau pirks jų prekes, nes jos yra reikalingos. Be to, net ir pasitraukimą deklaravę verslai to nepadarė per naktį ir užtruks mėnesius ar net metus. Neretai, net ir sustabdę veiklą, jie vis dar moka atlyginimus darbuotojams, o tai reiškia ir mokesčius į agresoriaus biudžetą. Visi prisimename „Grigeo“ taršos skandalą, kuomet pirmomis dienomis visi puolė boikotuoti jų prekes, bet atėjus pandemijai viską pamiršo ir tualetinį popierių šlavė nuo lentynų.

Visgi, prieš padarant galutines išvadas, verta pabandyti suprasti, kaip tokiose situacijose priimami sprendimai. Vargu, ar dažna įmonė yra aprašius panašią situaciją savo tvarkose ir taisyklėse. Be to, įmonės nepriima sprendimų, juos priima žmonės – vadovai, valdybų nariai, akcininkai. Taigi, kiekvienas iš tų žmonių apsisprendžia asmeniškai, kas jam svarbiau – pelnas ar reputacija. Ir čia mes kalbam apie asmeninę reputaciją.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Viena iš pirmųjų sprendimą pasitraukti priėmusi energetikos kompanija BP tai padarė per keturias dienas nuo karo pradžios, nepaisant gręsiančių daugiau nei 20 milijardų eurų nuostolių. Tuo tarpu daugeliui pasilikti Rusijoje nusprendusių įmonių pajamos šioje rinkoje nėra kritinės ir nesudaro esminės bendrųjų pajamų dalies. Taigi, veikiausiai sprendimus priimantys žmonės vertina, kiek tolimesnis verslas Rusijoje atitinka jų pačių vertybes bei kiek jiems svarbi rizika asmeninei reputacijai. Gal todėl dalis įmonių savo sprendimus pakeitė būtent tuomet, kai vieša kritika ir spaudimas buvo nukreipti asmeniškai vadovams, valdybų nariams ir akcininkams.

Tais atvejais, kuomet vadovai spjauna į reputaciją ir laikosi savo sprendimo pasilikti, reiktų vertinti platesnį kontekstą. Tie patys žmonės tam, kad įtiktų klientams, darbuotojams ir politikams, yra deklaravę savo verslų tvarumo, atsakomybės ir skaidrumo įsipareigojimus. Nepaisant deklaracijų, realus šių įsipareigojimų laikymasis priklauso nuo vadovų asmeninio požiūrio ir vertybių. Todėl įmonės neretai susiduria su pagunda užsiimti „greenwashing’u“, t.y. ant popieriaus parodyti save žalesniais ir atsakingesniais nei iš tiesų yra. Kaip pavyzdys, aplinkosaugos aktyvistams „InfluenceMap“ atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad net 70% investicinių fondų su ESG ženkleliu neatitinka Paryžiaus klimato susitarimo kriterijų, kaip ir 55% vadinamųjų „klimato“ fondų. Jau nekalbant apie vis dažnėjančius skandalus, į kuriuos patenka net ir patys pažangiausi ir didžiausi, tokie kaip VW, H&M, IKEA ar „Deutche Bank“.

Šiuo metu dar nėra aiškaus ESG reguliavimo ir standartų, todėl „moralės policijos“ rolė tenka darbuotojams, klientams, investuotojams ir ekspertams. Iki šiol žinomi skandalai buvo išaiškinti visuomenininkų ar mokslininkų. Labai svarbi ir aktyvistų investuotojų rolė. Pavyzdžiui, kompanija „Shell“ pirmiausiai buvo paduota į teismą, kuris nurodė įmonei padidinti CO2 mažinimo tikslą, kad atitiktų Paryžiaus klimato susitarimą. Pastarosiomis dienomis, tęsiant spaudimą, ieškiniai pateikti „Shell“ valdybos nariams asmeniškai, kaltinant juos neužtikrinus aplinkosauginių tikslų įtraukimo į savo sprendimus.

Grįžtant prie įmonių veiklos Rusijoje, sprendimas išeiti ar pasilikti nėra tik rizikos ar finansinio poveikio vertinimo pratimas. Jis nėra priimamas buhalterijoje ar teisės skyriuje. Tai yra itin svarbus testas prie įmonių vairo stovinčių žmonių lyderystei. O surasti teisingą balansą tarp trumpalaikės naudos ir ilgalaikio tvarumo yra vienas svarbiausių lyderystės iššūkių. Taigi, kiekvienam vadovui, valdybos nariui ar akcininkui teks pačiam apsispręsti kur braukti brūkšnį, nesislepiant už pareigų, įstatymų ar oficialių rekomendacijų. Na, o tiems, kam sunkiau apsispręsti, padės aktyvūs darbuotojai ir klientai.

Past. : ESG (angl. environmental, social, governance) yra standartų sistema, vertinanti įmonės veiklos aplinkosauginius, socialinius ir valdysenos faktorius. Ji yra skirta tam, kad įmonės, šalia finansinių tikslų, prisiimtų ir platesnio mąsto įsipareigojimus bei viešai skelbtų su tuo susijusią informaciją.

 Komentaro autorius - Dalius Misiūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 5

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 19

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 55

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku