Kiek tavyje brandos?

Publikuota: 2022-03-04
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

„Mes Lietuvoje norime brandaus „fintech“ sektoriaus“, – apie inovatyvaus verslo šaką, kurią kone pusę dešimtmečio Lietuva siekė paversti savo vizitine kortele, dabar kalba naujieji Lietuvos banko (LB) vadovai. Jeigu juos dar galima vadinti naujais, nes jau greitai sueis metai, kaip valdybos pirmininko pareigas eina Gediminas Šimkus. Sprendžiant iš viešų pasisakymų, daugiau nei 10 mėnesių nėra pakankamas laiko tarpas aiškiai iškomunikuoti savo viziją nekantriai laukiančiai rinkai.

Asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovai viešai vis dar teigia, jog sektoriaus nuotaikos ir šiemet priklausys nuo reguliuotojo, t. y. LB, tono. Kažkas panašaus kalbėta ir kone prieš pusmetį, kai paaiškėjo, jog „fintech“ priežiūros klausimus LB valdyboje iš Mariaus Jurgilo perima dvejus metus prezidentūroje praleidęs Simonas Krėpšta. Žodžiu, nieko naujo – suprask, kad vis dar nėra visiškai aišku, kokiu keliu reguliuotojas nueis. Jeigu sektorių toliau taip tampysime už ūsų, „fintech“ vizitinę kortelę galėsime dėti į popieriaus smulkintuvą ir vietoj to prisispausdinti naujų vizitinių, kurios Lietuvą charakterizuotų kaip neprognozuojamos verslo aplinkos šalį.

LB jau kone pusmetį, kalbėdamas apie „fintech“ ateitį Lietuvoje, į galvą kala žodį „branda“. Tai – ganėtinai abstraktus žodis, po kuriuo gali daug kas slėptis. Ant popieriaus viskas atrodo gražiai. Lietuvos „fintech“ sektorius užaugo, kiekybė nebesvarbu, svarbu – kokybė, kad Lietuvoje išduota licencija būtų aukščiausios kokybės standartas. Vis dar gražu. Investuokite į pinigų plovimo prevenciją, atitiktį, savireguliaciją, netoleruokite pažeidimų. Irgi labai gražu. Juk nenorime pas save turėti pinigų plovimo skandalų. Kas galėtų tam paprieštarauti? Bet dabar bus nebegražu.

bandė bent šiek tiek praverti paslapties šydą, kas iš tiesų slepiasi po „brandos“ terminu. O pasakojimai – mažų mažiausiai įdomūs. Pasirodo, jog „brandūs“ yra tie „fintechai“, kurių verslo modelis yra „tvarus“. Jis „tvarus“ yra tada, kai turi apie keliolika procentų lietuviškų klientų. Ar mes dar galime kalbėti apie ambiciją prisitraukti stambių „fintech“ ir mokėjimų rinkos žaidėjų, be sienų veikiančių verslų, jeigu jų prašome kad ir 10% klientų sukrapštyti nė 3 mln. gyventojų neturinčioje valstybėje? „Toks reikalavimas reiškia, kad kioskas užsidarė“, – situaciją apibūdina vienas anoniminis VŽ šaltinis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Branda“ yra atmetinėti paraiškas, jei investuotojas nėra pradėjęs komercinės veiklos Lietuvoje. Veiklos, kurios neįmanoma pradėti neturint licencijos. Komercinės veiklos pradžiai investuotojas gali eiti pardavinėti keptą duoną Palangos paplūdimyje – gal taip įrodysi savo „brandą“ bei „verslo plano tvarumą“ ir gausi išsvajotą licenciją. 

„Branda“ yra tikrinti kiekvieną investuotoją, net ir labai smulkų, ar šis neturi kriminalinės praeities. Nepadeda ir tai, kad šie investuotojai yra registruoti, pavyzdžiui, JAV vertybinių popierių ir biržos komisijoje – jai, matyt, trūksta „brandos“ ir ji pas save laisva ranka registruoja įvairaus plauko kriminalinio pasaulio šulus.

Nesupraskite klaidingai – su eksponentine „fintech“ plėtra, kurią 2017–2021 m. išgyveno Lietuva, ateina dideli iššūkiai, todėl „brandos“ naratyvas bent jau ant popieriaus skamba teisingai. Šis sektorius negali be priežiūros ganytis plačiose pievose. Tai byloja ir „Transparency International“ Jungtinės Karalystės skyriaus pernai atliktas tyrimas, kuris identifikavo bent kelias rizikingas įmones, turinčias ryšių su Lietuva. Pats G. Šimkus kadencijos pradžioje kėlė teisingą klausimą – ar Lietuva buvo pasiruošusi „fintech“ plėtrai?

Tačiau tai, kas vyksta dabar, VŽ nuomone, nėra panašu į kovą su įmonėmis-pašto dėžutėmis ir pinigų plovyklomis, o su visu sektoriumi per se, nes investuotojai, kuriuos praranda Lietuva, neatitinka nei pirmo, nei antro apibrėžimo. Kodėl pasirinktas toks kelias – klausimas lieka atviras.

Tuo pat metu raginame valdžią valstybės lygiu aiškiai išgryninti „fintech“ ateities strategiją, kol tai dar ne per vėlu. O per vėlu gali būti jau gana greitai. Lietuva negali sau leisti verslo aplinkai žalingos praktikos, kai dėl plačiai apibrėžtų įstatymų keli kadrų, kad ir pačių aukščiausių, pasikeitimai gali iš esmės į kitą pusę pakreipti viso verslo sektoriaus likimą.

 

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
A. Merkelis. Pinigų plovimo prevencijos auditas: kaip naštą paversti galimybėmis

Lietuvoje „fintech“ įmonių skaičius artėja prie 300, ir toms, kurios turi finansų įstaigos licenciją, svarbu...

Nuomonės
2022.05.28
E. Leontjeva. Infliacija ir drugelio efektas

Per pasaulį vilnija pavojingi infliacijos ūkai. Jie atsirado drauge su pandemija, tačiau ne pati pandemija...

Nuomonės
2022.05.27
„Įdarbinti“ stogus – įmanoma misija? 10

Lietuvai atsisakius elektros importo iš Rusijos, „įsivežamos“ elektros dalis tebelieka gana nemaža – ji...

Nuomonės
2022.05.27
G. Sorosas. Mūsų gyvenimo kova 1

Nuo paskutinio kasmetinio Pasaulio ekonomikos forumo susitikimo istorijos eiga smarkiai pasikeitė. Rusija...

Nuomonės
2022.05.26
Pagaliau aukštesnės palūkanos 26

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
2022.05.26
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui 1

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
2022.05.25
Ar obuoliaujame su Putinu?

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, o Adomas, velnio paveiktas, nuraškė obuolį nuo draudžiamo medžio ir...

VŽ požiūris
2022.05.25
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 6

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 13

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku