L. Dičpetris. Viešajam sektoriui reikia raitotis rankoves
Naujausias skaitmeninei visuomenės raidai analizuoti skirtas globalus EY tyrimas „Įtrauktieji piliečiai“ (angl. „Connected Citizens“) parodė, kad beveik kas antras Lietuvos gyventojas (42%) mano, jog valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio ir investicijų e. paslaugų plėtrai. Be to, tarp Baltijos šalių lietuviai labiausiai nori elektroninio balsavimo, galimybės naudotis mobiliosiomis aplikacijomis pranešant institucijoms svarbią informaciją, suteikiant joms atgalinį ryšį ir pan.
Matyti, kad turime gana didelį apetitą e. demokratijai, norime ryšį skaitmeniniu būdu palaikyti ne tik su verslu, kuris pastaraisiais metais ypač daug investavo į skaitmenizaciją, bet ir viešosiomis įstaigomis.
Skaitmenizacija turi būti adaptyvi
Kad turime dar daug ką nuveikti, matyti iš žmonių įpročių ir elgsenos. Pavyzdžiui, EY tyrimo duomenimis, beveik 8 iš 10 Lietuvos gyventojų pats patogiausias bendravimo su valdžia ar viešosiomis institucijomis būdas šiuo metu yra elektroninis paštas. Antras populiariausias pasirinkimas – pokalbis telefonu.
Tuo tarpu Estijos gyventojams patraukliausias kanalas gauti reikalingą informaciją yra interneto svetainės. Be to, jie kur kas dažniau linkę inicijuoti virtualius pokalbius, naudodamiesi specialia pokalbio funkcija (angl. chat), nei lietuviai.
Tokie skirtumai indikuoja, kad mūsų valdžios internetiniai puslapiai nėra aiškūs ar paprasti naudoti, o viešosios e. paslaugoms trūksta intuityvumo arba jų iš viso nėra.
Tai patvirtina ir jau minėtas DESI indeksas – skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje Lietuva yra 12 tarp visų ES valstybių. Pagal skaitmenines viešąsias paslaugas įmonėms Lietuva lenkia Bendrijos vidurkį, tačiau piliečiams skirtų skaitmeninių paslaugų srityje Lietuvos rezultatai yra prastesni.
Siekiant keisti šią situaciją svarbu ne tik užtikrinti skaitmeninių paslaugų draugiškumą vartotojams, bet ir siekti, kad tokią pačią gerą paslaugos patirtį vartotojai gautų skirtingais naudojamais kanalais.
Grėsmė – skaitmeninė atskirtis
Tyrimo „Įtrauktieji piliečiai“ rezultatai taip pat rodo, kone 2 iš 3 gyventojų (63%) Lietuvoje yra linkę pasinaudoti valstybės mokymo programomis, kad pagerintų savo skaitmeninius įgūdžius. Tai – vienas didžiausių įsitraukimo rodiklių tarp Baltijos ir kitų šalių.
Iš dalies tai, ko gero, susiję su darbo rinkos poreikiais – skaitmeninius įgūdžius turintys kandidatai visada bus pranašesnis už tuos, kurie jų neturi. Kita vertus, tai susiję ir su žmonių baime būti technologiškai atskirtiems. Daugiau nei ketvirtadalis mūsų šalies piliečių mano, kad technologijos vystosi per sparčiai, o trečdalis galvoja, kad technologijos kuria didesnę nelygybę visuomenėje.
Tai – stiprus signalas šalies viešajam sektoriui ir valdžiai. Siekiant, kad technologijos ir skaitmeninimas nedidintų atskirties ir nelygybės, būtina dar daugiau investuoti į piliečių technologinį raštingumą ir e. paslaugų paprastumą bei prieinamumą. Todėl tokių skaitmeninio raštingumo mokymų ir projektų, kaip „Bibliotekos pažangai“, „Prisijungusi Lietuva“, šalyje reikia dar daugiau. Valstybės investicijos į piliečių technologinį raštingumą ne tik mažins atskirtį, bet ilguoju laikotarpiu atsipirks keleriopai tiek ekonomine, tiek pilietinio aktyvumo ir bendruomeniškumo prasme.
Ir, žinoma, tai leis siekti kur kas aukštesnių pozicijų tarptautiniuose reitinguose bei priartėti prie kaimynės Estijos, kurios investicijos į skaitmeninę visuomenės raidą jau seniai teikia solidžią grąžą.
Komentaro autorius – Linas Dičpetris, profesinių paslaugų bendrovės EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas
