Kad netektų džiaugtis vien senomis pergalėmis
Naujausioje pasaulinių investicijų tendencijų apžvalgoje, kurią parengė Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros padalinio (UNCTAD) ekonomistai, skelbiama, kad TUI srautas pirmąjį 2021 m. pusmetį siekė 852 mlrd. USD – investicijos pasaulyje atšoko greičiau, nei tikėtasi. Pirmąjį ir antrąjį metų ketvirtį sugeneruotos TUI padengė daugiau nei 70% pandeminiais 2020 m. negauto srauto.
Pusmetinis TUI srautas Europoje 5% viršijo ikipandeminį lygį, o investicijos JAV pašoko net 90%, daugiausia dėl tarptautinių įmonių įsigijimų ir susijungimų sandorių.
Skelbiama, kad turtingas šalis, EBPO nares (Lietuva – narė nuo 2018 m.), pirmąjį metų pusmetį pasiekė daugiau nei dvigubai didesnis TUI srautas.
Pasaulinių TUI perspektyvos vis dar išlieka pakankamai miglotos. Užsienio investicijų atsigavimas priklausys nuo ekonomikų atsigavimo greičio po pandemijos, valstybių suteiktos finansinės pagalbos poveikio TUI, geopolitinių trinčių ir spaudimo sugrąžinti investicijas į namų rinkas.
Vida Staskonienė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ (IL) Investicijų plėtros departamento direktorė, kalba, kad Lietuva dramatiško neigiamo pandemijos poveikio nepajuto.
„Šių metų pradžia pasižymėjo išaugusiu užklausų kiekiu ir padidėjusiu dėmesiu Lietuvai, stebime vėl augantį JAV įmonių susidomėjimą“, – sako ji.
Pasak V. Staskonienės, Lietuva siekia pritraukti ne tiesiog tam tikrą projektų skaičių — norima matyti kuo daugiau aukštą pridėtinę vertę kuriančių projektų, kurie vystytų naujas kompetencijas ir siūlytų aukštesnius nei vidutinis atlyginimus.
Skaičiuojama, kad pandeminio laikotarpio metu Lietuvoje išryškėjo gyvybės mokslų potencialas ir svarba: pernai biotechnologijų sektorius augo beveik 87%. Šio sektoriaus įmonių pajamos sudarė beveik 2 mlrd. Eur, o sukurta pridėtinė vertė – apie 2,5% bendro šalies BVP.
Ir toliau stabiliai auga globalių paslaugų centrai – įgyvendinami tiek plėtros, tiek nauji projektai. Kompanijas, besidominčias Lietuva, taip pat traukia mūsų kvalifikuoti IT specialistai. Tarp potencialių užsienio investuotojų pastebimas padidėjęs dėmesys technologijų žinių turinčiai darbo jėgai bei infrastruktūros plėtrai šalyje (pavyzdžiui, 5G diegimas). Taip pat vis dažniau minima tvarumo tema nepriklausomai nuo investuotojų industrijos ar sektoriaus.
Rūta Skyrienė, didžiausius investuotojus Lietuvoje vienijančios asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė, pažymi, kad investuotojų forumo nariai nusiteikę ganėtinai pozityviai. Po ilgo ir nežinomybės kupino pandemijos laikotarpio dar vasarą investuotojų lūkesčiai augo, o investicinio klimato šalyje vertinimas grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį ir net jį praaugo.
„Daugiau nei pusė apklaustų įmonių vadovų pozityviai žvelgė į investavimo galimybes, taip pat ir į darbuotojų skaičiaus ir jų atlyginimų augimą. Žinoma, tokiems verslo atstovų lūkesčiams įtakos padarė ir tai, kad pandemijos sukeltus padarinius ekonomikai Lietuva ištvėrė kur kas geriau nei dauguma kitų Europos ir pasaulio valstybių“, – komentuoja R. Skyrienė.
Pastaraisiais metais stebima tendencija: investuotojus domina ne tik verslo aplinka šalyje: vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių užsienio investuotojų susidomėjimą, – talentų pasiūla. Būtent jie nemaža dalimi lemia, kodėl užsienio įmonės renkasi investuoti Lietuvoje ir čia likti.
Tačiau ne paslaptis, kad kvalifikuotos darbo jėgos Lietuvoje jau kuris laikas stipriai trūksta, o kvalifikuotų specialistų poreikis sparčiai auga. Todėl ir nekeista, kad vienas iš pirmųjų klausimų, kuriuos užduoda į mūsų šalį žvilgsnius kreipiantys užsienio investuotojai, – ar užtikrinsime kvalifikuotų darbuotojų pasiūlą?
Bet vargu ar kas šiandien imtųsi lažintis, kad ta pasiūla artimiausiu laiku atitiks vis didėjančią paklausą.
VŽ nuomone, uždavinys, kurį turėtų atlikti už investicijas atsakingos institucijos, nėra nei naujas, nei neįkandamas – visą dėmesį reikėtų skirti profesinio orientavimo, perkvalifikavimo, mokymosi visą gyvenimą ir talentų pritraukimo iš užsienio sritims. Ekspertai turi patarimų ir valdžios atstovams — valstybė privalo kuo greičiau imtis tobulinti ir talentų migracijos procedūras, ir darbo santykius reguliuojančius įstatymus.
