Nauji būstai – daugiau optimizmo regionuose
Štai Alytaus meras Nerijus Cesiulis nusprendė pradėti aktyviai ieškoti NT plėtotojų, kurie jo mieste imtųsi būsto projektų. Tačiau ekspertai sako, kad dabar įsigyti namus čia gali užtrukti ir iki metų dvejų, o privilioti statytojus galėtų nebent ilgalaikiai projektai.
N. Cesiulis VŽ aiškino, jog pastaraisiais metais į Alytų grįžta vis daugiau emigrantų su šeimomis, o mieste naujų būsto projektų vystoma nedaug. Esą juose turtas išparduodamas greitai, nors kainos nemažos.
Merui nerimo kelia ir tai, jog regione gamybos objektus statantys investuotojai planuoja pritraukti darbuotojų, o jiems išsinuomoti būstą Alytuje taip pat keblu.
„Situacija gana nepalanki, nes žmonės, turėję geresnį ir įdomesnį gyvenimą užsienyje, nebenori grįžti į tas vadinamąsias chruščiovkes arba gyventi su tėvais. Pastaruoju metu į miestą ateina ir ne viena gamybos įmonė – norint pritraukti arba susigrąžinti iš užsienio darbuotojų reikia kokybiško būsto. Kompanijų, kurios statosi gamyklas, atstovai atvažiavę klausia, kur reikės gyventi vadovams“, – pasakoja N. Cesiulis.
Jis skaičiuoja, jog vien šiuo metu Alytui reikėtų 200 naujų ekonominės ir vidutinės klasės būstų. Pasak mero, jie būtų nupirkti labai greitai. Vietos statytojai stato mažokai, todėl sako kalbantis su didesniais vystytojais, kurie dirba Vilniuje ir kitur. Argumentas – regionas auga, paklausa – taip pat.
Jaunoms šeimoms būstą Alytuje įpirkti lengviau ne tik dėl valstybės paramos pirmajam būstui – prisideda ir savivaldybė: 30% būsto kainos jaunoms šeimoms finansuoja valstybė, o dar 5% prideda savivaldybė. Be to, Alytus save pozicionuoja kaip šeimos miestą, kuriame yra kokybiškas švietimas, darželiai, visos paslaugos – nuo teatro iki muziejaus.
Tačiau kai kurie NT plėtra užsiimantys verslininkai didesnio optimizmo bent jau kol kas nedemonstruoja. Pavyzdžiui, Mantas Galdikas, NT plėtros bendrovės „Citus“ direktorius, VŽ paprašytas su komanda analizavo Alytaus potencialą būsto plėtrai. Verslininkas sako, kad dėl netvarios paklausos didelėms įmonėms Lietuvoje patraukli tik sostinė ir kurortiniai miestai.
Tuo tarpu Mindaugas Statulevičius, Lietuvos NT plėtotojų asociacijos prezidentas, skaičiuoja, jog per pastaruosius porą mėnesių į jį kreipiasi jau trečias savivaldybės meras. Esą būsto trūksta ne tik gyventojams, bet ir municipaliniam fondui.
„Mažesni miestai kreipiasi, ieško kontaktų ir potencialo. Jie domisi, kokių reikia namų darbų, sklypų, sprendimų, procedūrinių patobulinimų. Norima, kad verslas statytų municipalinį būstą arba naujus projektus rinkai. Mes vertiname palankiai, būtume linkę atsiliepti“, – sako jis.
Kol N. Cesiulis mėgina prisivilioti būsto statytojus, Šalčininkai jau turi kuo pasigirti: čia NT plėtros UAB „Interresta Development“ baigia statyti, kaip pati sako, pirmuosius 60 butų nuo Nepriklausomybės atgavimo. Per du etapus iš viso numatoma pastatyti 132 butus.
Siekdama suprasti, kokių, kiek ir ar apskritai reikia butų Šalčininkuose, bendrovė prieš projektą nusprendė atlikti vietinę rinkos analizę.
„Ji parodė, kad iš esmės butų trūkumas yra didžiulis, rajono gyventojai nori po truputėlį keltis į Šalčininkus, bet parduodamų butų beveik nėra, nuomojamų irgi, todėl ir nusprendėme vystyti projektą“, – sako Bernardas Petroševičius, įmonės direktorius.
Pavyzdžių yra ir kituose šalies regionuose. Andrius Eidukevičius, NT plėtros bendrovės „Minesta“ vadovas, Prienuose ketina transformuoti tarpukariu, 1938 m., statytas Lietuvos kariuomenės kareivines. Čia 3.600 kv. m ploto pastate planuoja pasiūlyti 60 butų.
Verslininkas Linas Valiauga savo gimtajame mieste Utenoje bando įgyvendinti daugiabučio namo projektą — 1994 m. pradėtame ir nebaigtame statyti pastate, jį pabaigus, tikimasi pasiūlyti 20–25 dviejų ir trijų kambarių butus.
Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims, vertindamas būsto plėtrą regionuose, kiek anksčiau VŽ kalbėjo, kad ji dažniausiai vykdoma vietos įmonių, kurios nuo seno savo nuosavybėje turi sklypų ir atsiradus galimybei bando juos įveiklinti, statydamos naujus pastatus. Taip pat dažnai yra įsigyjami seni pastatai, kurie rekonstruojami ir juose įrengiami šiuolaikiški butai ar kotedžai.
„Dažnu atveju galime matyti, kaip nenaudojamos mokyklos, darželiai ar kiti pastatai yra perdaromi į šiuolaikišką būstą. Pastaraisiais metais ir didesnės įmonės užsimena apie naujų daugiabučių statybas, kuriuose butai galėtų būti nuomojami tų ar kitų įmonių darbuotojams“, – pasakoja R. Reginis.
Pasak jo, vietos plėtotojų investicijas šalies regionuose didžiąja dalimi reikėtų vertinti ne per finansinę, o per asmeninio indėlio į to miesto ar regiono plėtros prizmę.
VŽ nuomone, miestų ar miestelių merams galbūt reikėtų įsiklausyti į ekspertų patarimus, kad regionuose statantys verslininkai turėtų sulaukti daugiau palaikymo – bent jau moralinio. Nes jie, rizikuodami savo investicijomis, prisideda ne tik prie būsto plėtros, bet ir prie optimizmo didinimo regionuose. Beje, optimizmo ir paskatas pasilikti gimtinėje ar sugrįžti į ją gali suteikti ne tik nauji butai ar namai, bet ir restauruojami ne pačius geriausius laikus „gyvenantys“, tačiau sentimentus ar gerus prisiminimus keliantys pastatai – tokių dažnas regime ne viename miestelyje. Galbūt tuomet merams būtų lengviau privilioti ir naujas darbo vietas kuriančias investicijas.
