Reforma priešokiais – sėkmės nematyti
Dažnas ūkio subjektų pageidavimas besikeičiant valdžiai būna: nekeisti jokių reguliavimų, tik „leisti ramiai dirbti“. Tai reiškia, kad politikai ar valdžios institucijos, inicijuodamos reguliavimų pakeitimus, ne visada įsiklauso į verslo ir visuomenės nuomonę ir kartais sukelia dar daugiau problemų. Praktikoje verslas vis dažniau susiduria su plečiamu įstatymų taikymu ir kontrolierių abejingumu padedant spręsti dėl sudėtingo reguliavimo iškilusias problemas.
Finansinės ir laiko sąnaudos, kurias patiria ūkio subjektai įgyvendindami teisės aktus ar prie jų prisitaikydami, Lietuvoje vis dar išlieka itin didelės. 2019 m. Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtoje „Pasaulio konkurencingumo ataskaitoje“ pažymima, kad Lietuva pagal reguliavimo naštą užima 85 vietą, pagal teisinės sistemos efektyvumą ginčijant valdžios sprendimus ir reguliavimus – 95 vietą iš 141 valstybės.
„Tai rodo, kad turime didžiulį potencialą stiprinti mūsų viešąjį administravimą kaip esminę šalies konkurencingumo ir gerovės kūrimo sąlygą“, – teigia Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė.
LLRI parengtoje studijoje „Ūkio subjektams tenkanti reguliavimo našta. Kaip ją sumažinti?“ teigiama: didelė reguliavimų našta ūkio subjektams lemia neefektyvų išteklių naudojimą, stabdo ūkio plėtrą, investicijas, naujų darbo vietų kūrimą, mažina konkurencingumą ir stabdo šalies ekonomikos augimą.
„Geresnio reglamentavimo politika ir tikslas sumažinti verslui tenkančią reguliavimo naštą buvo keliamas jau ne vienoje Vyriausybės programoje, tačiau iki šiol vykdytos priemonės buvo fragmentiškos ir sisteminės reguliavimo problemos neišsprendė“, - sako E. Leontjeva. Be to, užsibrėžto tikslo siekti trukdė menkas kai kurių ministerijų suinteresuotumas ir lyderystės stoka.
„Analizuodami reguliavimo sistemą priėjome išvadą, kad buvo sukurta ir įgyvendinta nemažai reikalingų priemonių, tačiau trūko vertybinio supratimo apie institucijų kuriamą vertę piliečiui“, – aiškina instituto vadovė. Pasak jos, teisinė bazė tam yra pakankama, bet ji įgyvendinama fragmentiškai. Aštrėjant globaliai konkurencijai visų dalyvių motyvacija, pasiryžimas ir atsakomybė tampa būtinybe.
Ekspertai pabrėžia: reformos sėkmė tiesiogiai priklausys ir nuo teisėkūros kultūros – nuo to, kaip bus imamasi naujų reguliavimo iniciatyvų. Teisinio reguliavimo išankstinio poveikio vertinimą svarbu glaudžiai susieti su galiojančių teisės aktų stebėsena, būtina laikytis teisėkūros pagrindų įstatymo principų: proporcingumo, efektyvumo ir tikslingumo. Reguliavimams siūloma nustatyti galiojimo terminą ar peržiūrėjimo periodiškumą.
LLRI studijoje rekomenduojama remtis Danijos pavyzdžiu ir reformos valdymą sukoncentruoti aukščiausią politinį mandatą turinčios vykdomosios valdžios lygmenyje. Taip būtų užtikrintas nuoseklus Vyriausybei pavaldžių institucijų darbo koordinavimas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija Daniją įvardija kaip gerosios praktikos pavyzdį modernizuojant viešąjį sektorių, debiurokratizuojant valdymą ir gerinant ūkio subjektų reguliavimą.
Danijos vyriausybė pripažino, kad ūkio subjektų dereguliavimas yra neišnaudotas šalies konkurencingumo didinimo šaltinis, nereikalaujantis papildomų finansinių injekcijų, bet priešingai – atlaisvinantis tiek įmonių, tiek viešuosius išteklius. Šalies vyriausybės pavedimu kiekviena ministerija turėjo parengti savo veiksmų planą vyriausybės programoje numatytam reguliavimo naštos mažinimo tikslui pasiekti.
Pavyzdžiui, Ekonomikos ministerija užsibrėžė verslui tenkančią administracinę naštą sumažinti 25%. Didžiausias dėmesys buvo sutelktas į tas sritis, kurios reguliuojamos labiausiai. Ministerija į konsultacijas įtraukė verslo bendruomenę, o jos darbo rezultatai buvo vertinami tam tikslui įkurtame Ekonomikos komitete prie vyriausybės.
Reformos įgyvendinimo priežiūra buvo sukoncentruota aukščiausiame valdymo lygmenyje ir šis tikslas buvo sėkmingai pasiektas. Reforma pradėta įgyvendinti prieš 16 metų, tačiau jos vaisius Danija raško iki šiol – šalis nuolat pirmauja pasaulio konkurencingumo indeksuose.
Ekspertai primena, kad, mažinant reguliavimo verslui mastą, yra labai svarbu periodiškai matuoti pokytį — kaip vyksta reguliavimo naštos mažinimas, kokios mažinimo priemonės pasiteisina, o kokios – ne. Taip pat tikslinga išplėsti Administracinės naštos mažinimo įstatymo taikymą pakeičiant jį reguliavimo naštos mažinimo įstatymu — jame prasminga įtvirtinti nuolat veikiantį reguliavimo naštos mažinimo mechanizmą.
VŽ nuomone, Lietuva galėtų remtis geriausias praktikas taikančių šalių pavyzdžiais. Bet, kaip primena ekspertai, užsibrėžtas reguliavimo naštos mažinimo tikslas bus pasiektas tik tuomet, jei visos ūkinę veiklą reguliuojančios institucijos savo reguliavimo srityse sumažins visas naštas. Dereguliavimas yra šalies konkurencingumo didinimo šaltinis, skirtingai nuo kitų priemonių, nereikalaujantis papildomų finansinių išteklių, tačiau jo poveikis verslui būtų didžiulis.
