Á prieká - sraigës tempu

Europos Vadovø Taryba (EVT) iðvadose pareiðkë, kad nepriims jokiø treèiøjø ðaliø bandymø paversti migrantus politiniø tikslø siekimo instrumentais.

„ES toliau imsis veiksmø atremiant vykstanèias hibridines atakas, vykdomas Baltarusijos reþimo, áskaitant tolesnes ribojimo priemones prieð fizinius ir juridinius asmenis, laikantis laipsniðko poþiûrio, skubiai“, – raðoma bendrame dokumente.

EVT pirmininkas Charles‘is Michelis pabrëþë, kad po diskusijø yra „pozityviø þenklø“ dël migracijos klausimo, tarp ES valstybiø nariø yra daugiau sutarimo.

„Ðiandien mes atvërëme galimybiø langà, pasistûmëjome á prieká“, – sakë jis.

Vienas ið þingsniø „á prieká“ – sutarimas plësti sankcijas su neteisëtos migracijos organizavimu susijusiems asmenims ir ámonëms. Be to, ES lyderiai sutarë kreiptis á Europos Komisijà dël konkreèiø pasiûlymø keièiant reikiamus migracijos politikos teisës aktus.

„Tarp ES valstybiø nariø turime platø palaikymà, kad ES migracijos teisinë bazë turi bûti pritaikyta naujai realybei. Tai yra vienas þingsnis á prieká, siekiant geriau apsaugoti ES iðorës sienà“, – teigë prezidentas Gitanas Nausëda.

Pasak jo, Lietuva siekia atnaujinti ir persvarstyti migracijos bei prieglobsèio taisykles, taip pat imtis priemoniø, kurios leistø ES finansuoti fizinës uþtvaros pasienyje su Baltarusija statybas.

Neaiðku, kokiø priemoniø þada imtis Lietuvos prezidentas, ir kokio ilgio tie „þingsniai á prieká“, taèiau Briuselis savo þodá jau tarë ir ðiuo metu yra neperkalbamas: Europos Komisijos pirmininkë Ursula von der Leyen penktadiená pareiðkë, kad Briuselis neskirs lëðø migrantams sulaikyti skirtiems uþtvarams Bendrijos pasienyje statyti, nepaisant virtinës ðaliø praðymø.

Ji sakë per ES virðûniø susitikimà ðaliø nariø lyderiams pareiðkusi, jog esama seniai nusistovëjusios pozicijos, „kad nebus finansuojama aðtri viela ir sienos“ pasienyje.

„Pasienio kontrolei yra skiriamas finansavimas ið Europos biudþeto. Jis susijæs ne tik su áranga, personalu ir reikalinga elektronine áranga, bet ir su vadinamàja infrastruktûra. Taèiau labai aiðkiai leidau suprasti, kad esama seniai nusistovëjusio Europos Komisijos ir Europos Parlamento ásipareigojimo, kuriuo remiantis finansavimo aðtriai vielai ir sienoms nebus“, – pabrëþë U. von der Leyen.

Tad, nors, kaip minëjo EVT pirmininkas Ch. Michelis, „galimybiø langas atvertas“, kol kas dar palyginti gana plaèiai lieka atverta bûtent Bendrijos siena, o migrantø problema tebelieka didþiàja su ja tiesiogiai susidurianèiø ðaliø galvasope.

Nors Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos pasienieèiai imasi visø priemoniø, siekdami uþkirsti kelià nelegaliems migrantams patekti á ðias ðalis ir toliau skverbtis gilyn á kitas ES valstybes, be fizinio barjero ðis uþdavinys gerokai pasunkëja. Ypaè turint omenyje, kad Baltarusijos teritorijoje dar „ganosi“ tûkstanèiai migrantø, neatsisakanèiø savo planø, o á Minskà tebeskraidinami vadinamieji „turistai“. Gali bûti, kad tik laiko klausimas, kada ði didþiulë minia ims aktyviau ðturmuoti minëtø ðaliø sienas.

Ðai, pavyzdþiui, naktá ið ðeðtadienio á sekmadiená Lietuvos pasienieèiai uþkirto kelià ið Baltarusijos áeiti 183 migrantams: tokio skaièiaus nebuvo nuo rugpjûèio.

ES virðûnës pasmerkë „hibridines atakas“, atvëre kaþkoká „galimybiø langà“, taèiau vargu ar Lietuva, Lenkija ir Latvija dël to lengviau atsiduso. Tiesa, dar ES lyderiai apkaltino Baltarusijà dël chaoso prie Bendrijos sienø, nes ði esà organizuoja uþsienieèiø atvykimà á savo ðalá, o paskui juos stumia nelegaliai kirsti ES sienà. Bet visa tai - seniai þinomi faktai ir bûtø keista, jei lyderiai bûtø to nematæ.

Taèiau, VÞ nuomone, vargu ar dabar pakanka tik tokiø ne itin efektyviø ir gana deklaratyviø priemoniø, nes, panaðu, kad kaimyninës ðalies pseudovadovas savo planø dar nesupleðkino. Be visa kita ko, galbût ES lyderiai iðdrástø ávardyti ir Baltarusijos diktatoriø uþ virvuèiø tampantá „lëlininkà“, sëdintá Kremliuje - tikràjá hibridiniø atakø, nukreiptø prieð visà Bendrijà, autoriø.