Į priekį - sraigės tempu

Europos Vadovų Taryba (EVT) išvadose pareiškė, kad nepriims jokių trečiųjų šalių bandymų paversti migrantus politinių tikslų siekimo instrumentais.

„ES toliau imsis veiksmų atremiant vykstančias hibridines atakas, vykdomas Baltarusijos režimo, įskaitant tolesnes ribojimo priemones prieš fizinius ir juridinius asmenis, laikantis laipsniško požiūrio, skubiai“, – rašoma bendrame dokumente.

EVT pirmininkas Charles‘is Michelis pabrėžė, kad po diskusijų yra „pozityvių ženklų“ dėl migracijos klausimo, tarp ES valstybių narių yra daugiau sutarimo.

„Šiandien mes atvėrėme galimybių langą, pasistūmėjome į priekį“, – sakė jis.

Vienas iš žingsnių „į priekį“ – sutarimas plėsti sankcijas su neteisėtos migracijos organizavimu susijusiems asmenims ir įmonėms. Be to, ES lyderiai sutarė kreiptis į Europos Komisiją dėl konkrečių pasiūlymų keičiant reikiamus migracijos politikos teisės aktus.

„Tarp ES valstybių narių turime platų palaikymą, kad ES migracijos teisinė bazė turi būti pritaikyta naujai realybei. Tai yra vienas žingsnis į priekį, siekiant geriau apsaugoti ES išorės sieną“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasak jo, Lietuva siekia atnaujinti ir persvarstyti migracijos bei prieglobsčio taisykles, taip pat imtis priemonių, kurios leistų ES finansuoti fizinės užtvaros pasienyje su Baltarusija statybas.

Neaišku, kokių priemonių žada imtis Lietuvos prezidentas, ir kokio ilgio tie „žingsniai į priekį“, tačiau Briuselis savo žodį jau tarė ir šiuo metu yra neperkalbamas: Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pareiškė, kad Briuselis neskirs lėšų migrantams sulaikyti skirtiems užtvarams Bendrijos pasienyje statyti, nepaisant virtinės šalių prašymų.

Ji sakė per ES viršūnių susitikimą šalių narių lyderiams pareiškusi, jog esama seniai nusistovėjusios pozicijos, „kad nebus finansuojama aštri viela ir sienos“ pasienyje.

„Pasienio kontrolei yra skiriamas finansavimas iš Europos biudžeto. Jis susijęs ne tik su įranga, personalu ir reikalinga elektronine įranga, bet ir su vadinamąja infrastruktūra. Tačiau labai aiškiai leidau suprasti, kad esama seniai nusistovėjusio Europos Komisijos ir Europos Parlamento įsipareigojimo, kuriuo remiantis finansavimo aštriai vielai ir sienoms nebus“, – pabrėžė U. von der Leyen.

Tad, nors, kaip minėjo EVT pirmininkas Ch. Michelis, „galimybių langas atvertas“, kol kas dar palyginti gana plačiai lieka atverta būtent Bendrijos siena, o migrantų problema tebelieka didžiąja su ja tiesiogiai susiduriančių šalių galvasope.

Nors Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos pasieniečiai imasi visų priemonių, siekdami užkirsti kelią nelegaliems migrantams patekti į šias šalis ir toliau skverbtis gilyn į kitas ES valstybes, be fizinio barjero šis uždavinys gerokai pasunkėja. Ypač turint omenyje, kad Baltarusijos teritorijoje dar „ganosi“ tūkstančiai migrantų, neatsisakančių savo planų, o į Minską tebeskraidinami vadinamieji „turistai“. Gali būti, kad tik laiko klausimas, kada ši didžiulė minia ims aktyviau šturmuoti minėtų šalių sienas.

Šai, pavyzdžiui, naktį iš šeštadienio į sekmadienį Lietuvos pasieniečiai užkirto kelią iš Baltarusijos įeiti 183 migrantams: tokio skaičiaus nebuvo nuo rugpjūčio.

ES viršūnės pasmerkė „hibridines atakas“, atvėre kažkokį „galimybių langą“, tačiau vargu ar Lietuva, Lenkija ir Latvija dėl to lengviau atsiduso. Tiesa, dar ES lyderiai apkaltino Baltarusiją dėl chaoso prie Bendrijos sienų, nes ši esą organizuoja užsieniečių atvykimą į savo šalį, o paskui juos stumia nelegaliai kirsti ES sieną. Bet visa tai - seniai žinomi faktai ir būtų keista, jei lyderiai būtų to nematę.

Tačiau, VŽ nuomone, vargu ar dabar pakanka tik tokių ne itin efektyvių ir gana deklaratyvių priemonių, nes, panašu, kad kaimyninės šalies pseudovadovas savo planų dar nesupleškino. Be visa kita ko, galbūt ES lyderiai išdrįstų įvardyti ir Baltarusijos diktatorių už virvučių tampantį „lėlininką“, sėdintį Kremliuje - tikrąjį hibridinių atakų, nukreiptų prieš visą Bendriją, autorių.