V. Simanavičius. Teisių gynimas internete – sunki, bet įmanoma misija

Esminio lūžio rinkoje, norint nutraukti didžiausių piratinių tinklalapių veiklą, ginant autorių teises dar nėra, pasitelktos priemonės dar nesuteikia pačių geriausių rezultatų ir neužtikrina piratavimo sustabdymo. Daug kur skelbiama abejotina statistika, kad pagal piratavimo mastus Europos Sąjungoje (ES) Lietuva užima net antrąją vietą. Vietoje naujausių skaičių ir duomenų žmonėms pateikiamos 2017–2018 metų statistikos, kurios senai yra pakitusios.

Naujausiais duomenimis, Lietuva jau penkerius metus iš eilės nėra įtraukiama į Tarptautinio Intelektinės Nuosavybės Aljanso (IIPA) juoduosius sąrašus, kuriuose „puikuojasi“ piratavimo lyderiai. Tai patvirtina, kad Lietuva juda teisinga kryptimi. Palaipsniui esame pripažinti pasaulyje, kaip civilizuota audiovizualinio sektoriaus šalis.

Šiuolaikiniame pasaulyje piratavimo problema vis dar išlieka be galo opi dėl įvairių priežasčių, susijusių ne tik su vartotojais, bet ir su kūrėjais – teisių turėtojais. Viena esminių – teisių turėtojų neaktyvumas.

Teisių turėtojai – paprastai tariant TV kompanijos, filmų gamintojai ir distributoriai — vis dar nėra pakankamai aktyvūs ir neskiria pakankamai dėmesio piratavimo klausimui. Daugelis jų į situaciją žvelgia iš verslo pusės – ar verta ginti teises ir mokėti pinigus, ar geriau tam tikro kūrinio neginti, nes nėra žinoma ir sudėtinga paskaičiuoti kiek pridėtinės vertės sukuria teisių gynimas. Kita vertus, virtualus pasaulis nėra apčiuopiamas, todėl ir teisių gynimo negalima apčiuopti. Būtent dėl to daugelis kompanijų nežino, kaip pasverti šias rizikas ir neprarasti pelno. Tačiau daugelio metų gynimo patirtis leidžia teigti, kad teisių gynimas verslui duoda didelę pridėtinę vertę.

Visgi esminis ir svarbiausias autorinių teisių pažeidimų klestėjimo aspektas –Lietuvoje pasirinktas teisių gynimo būdas- interneto svetainių blokavimas DNS principu – tai yra panaikinanti galimybę pasiekti neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę.

Šis metodas vis dar kelia chaosą rinkoje. DNS blokavimo sistema yra skylėta ir labai lengvai apeinama – užtenka vos penkių paspaudimų ir vartotojas vėl gali naudotis internete nelegaliai patalpinta medžiaga, nekalbant apie papildomas priemones — DNS keitimo programėles ir kitas, kurių begales lengvai galima rasti internete. Nelegalių svetainių valdytojai nenutrauks savo veiklos, jei didžiausia sankcija dėl pažeidimų — svetainės blokavimas. Tai nėra atgrąsymo dėl pažeidimų politika, kuri galėtų duoti teigiamą efektą.

Blokavimas DNS būdu gali būti vienas iš metodų, bet tikrai – tai nėra geriausias variantas. Deja, bet būtent jis dabar yra naudojamas plačiausiu mastu. Garsiai kalbama, kad tai padeda, bet iš tikrųjų nelegalus turinys išlieka prieinamas visiems.

Taip pat žinoma, kad DNS blokavimo sistema negali užblokuoti IP adresų, kuriuos vietoje domenų taiko vis daugiau tinklalapių. INAC atliktais skaičiavimais, piratavimas internete Lietuvoje 2020 m. siekė 66,3%, o legaliais interneto šaltiniais naudojosi 33,7% vartotojų. Taip pat esame suskaičiavę, kad piratavimo žala 2021 m. pradžioje apytiksliai gali siekti net 360,5 mln. Eur per metus.

Mūsų nuomone, pagrindinis ir geriausias kovojimo su nelegalia veikla internete būdas – neteisėtai paskelbtų filmų/serialų nuorodų šalinimas, serverių poėmiai ir kompensacijos dėl patirtos žalos išieškojimas iš pažeidėjų. Ši praktika yra taikoma visame pasaulyje. Tai duoda didžiausią efektą teisių gynime.

Nuo 2014 metų esame išsiuntę 41.500 užklausų į „Google“, kad iš paieškos sistemos būtų pašalintos nuorodos į neteisėtai viešai paskelbtus filmus. Šiemet per pirmąjį pusmetį neteisėtai filmus platinančių svetainių valdytojams ir hostingo kompanijoms išsiuntėme 2.600 nuorodų, kurių 98% yra pašalintos. Kovoje su piratavimu mūsų efektyvumas siekia maždaug 95%, o didžioji dauguma piratinių nuorodų būna pašalinamos.

Pastebima, kad jei nelegalios nuorodos tinklalapių administratoriai ir nepašalina, ji būna pašalinta iš „Google“ paieškos ir sava rinka vis tiek būna apsaugota. Idealiausias variantas, galintis dar labiau pagerinti situaciją per 2-3 metus – kompleksinis gynimas. O tai būtų ir kompensacijos už patirtą žalą teisių turėtojams, arba kitaip – „piratų“ sąskaitų areštas. Neatmestini ir serverių poėmiai, kai visiškai nutraukiama nelegaliai veikiančio serverio veikla. Trečias kovoje su piratavimu būdas – minėtas nuorodų šalinimas. Toks kompleksinis metodas ilgainiui duotų tikrai gerų rezultatų.

 Komentaro autorius — Vytas Simanavičius, Intelektinės nuosavybės apsaugos centro „INAC“ vadovas