Formali pozicija – formali ir parama
Biotechnologijų bendrovėms EIM siūlo apie 13,7 mln. Eur finansavimą. Spalio 11 d. ministerijos pranešime teigta, kad paramai pagal priemonę „Biotechnologijų srities pramonės plėtra Lietuvoje“ bus gauti du kvietimai: startuoliams (iki 200.000 Eur) ir biotechnologijų įmonėms (iki 500.000 Eur).
Startuoliai paraiškas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA) turi pateikti iki spalio 29 d., įmonės – iki lapkričio 3 d.
Šioje istorijoje svarbiausia (ir keisčiausia) detalė tokia: 85% išlaidų įmonės turėtų patirti šiemet.
Ministerijos ketinimai lyg geri, tačiau neretai net ir geriausi norai verčia gūžčioti pečiais: nereikia būti didžiu matematiku, kad suskaičiuotum, jog to „šiemet“ beliko geri du mėnesiai.
Tuo stebisi ir Tomas Andrejauskas, Lietuvos biotechnologijų asociacijos vadovas, – pasak jo, ši valstybės priemonė biotechnologijų bendrovėms reikalinga ir gera, tačiau dabartinėmis sąlygomis jos įgyvendinti neįmanoma.
„Priemonė užsidarys mėnesio pabaigoje, tuomet mėnesį ar pusantro bus vertinamos paraiškos, taigi pateikėjai geriausiu atveju gruodžio vidury žinos, ar priemonė patvirtinta. O iki tada jau turi būti išleidęs 85% projekto sumos. Taigi išeina taip, kad įmonės turėtų leisti pinigus nežinodamos, ar priemonę valstybė patvirtins“, – dėsto jis.
Ir tai dar ne viskas. Asociacijos vadovas vardija kitas sunkiai įgyvendinamas sąlygas: pavyzdžiui, perkant laboratorinę įrangą, ji turi būti pristatyta dar šįmet, tačiau pasaulio tiekimo grandinės susiduria su sunkumais, o įrangos neretai tenka laukti ir pusmetį. Taigi, tikėtis įrangos šįmet daliai įmonių ar mokslo įstaigų – nerealu.
Biotechnologijų asociacija aiškino ministerijai, kad tokia priemonė – niekinė, nes verslas nei spės pasiruošti, nei patirti išlaidų, todėl priemonę prašo stabdyti ir perkelti į kitus metus.
Tačiau valdininkai neperkalbami – esą kitąmet pinigų tokiai priemonei gali nebūti. Įdomu, o kokiais gi keliais jie nukeliaus?
„Valstybė deklaruoja, kad nori remti biotechnologijų sektorių, ir tikisi, kad jis iki 2030 m. pasieks 5% BVP, tačiau su tokiom priemonėm tikslo tikrai nepasieksime – nejuokinkime savęs“, – reziumuoja T. Andrejauskas.
Finansavimas aktualus ir mokslo įstaigoms, tačiau dabartinėmis sąlygomis dauguma mokslininkų į paramą nė nepretenduotų – daugelis mokslo ir studijų įstaigų negali sau leisti investuoti pinigų nežinodamos, ar parama bus suteikta.
„Net jei verslas nori vystyti produktą, kurį planavo jau anksčiau, per du mėnesius panaudoti ir sąskaitom pagrįsti sumą – nerealu“, – VŽ aiškina Vida Lapinskaitė, Vilniaus universiteto Mokslo ir inovacijų departamento direktorė.
EIM teigia šios finansavimo priemonės perkelti į kitus metus neplanuojanti. Anot ministerijos, pagal Biudžeto sandaros įstatymą valstybės biudžeto asignavimai tvirtinami biudžetiniams metams ir negali būti perkelti į kitus metus.
VŽ paklausta, kodėl ši paramos priemonė paskelbta taip vėlai, EIM nurodo, jog ji buvo patvirtinta kaip „Ateities ekonomikos DNR“ plano dalis 2020 m. pabaigoje, o pasikeitus Vyriausybei ši priemonė neteko galios, todėl ieškota būdų, kaip ją įgyvendinti.
Ilgokai ieškota. Ministerijos atstovai tikina, kad užtruko ir dalyvavimo finansavimo priemonėje sąlygų rengimas.
Kad „užtruko“ ir kad visas tas formalus sumanymas tik pajuokos tevertas, jau ir taip matyti. Užtai pasigirti nevengianti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė galės į savo „pasiekimų“ dienoraštį įsirašyti dar vieną pliusiuką.
Ir niekas negalės pasakyti, kad paramos nesiūlė – gi siūlė, o kad sumanymas baltais siūlais siūtas, tai jau – detalės...
Vėl įkyriai lanko „deja vu“ jausmas. VŽ nuomone, ši absurdiška situacija primena „geriausius“ laikus, kai ES paramos priemonių kvietimuose vietos biurokratai surašydavo tokias sąlygas, kad pasinaudoti ta parama galėjo vienetai. Briuselio atstovai VŽ išaiškino, kad iniciatyva išplaukia ne iš jų – sąlygas kuria kiekviena šalis, t. y. vietos valdininkai. O šie jau „pasistengdavo“. Rezultatas būdavo apgailėtinas: baigiantis finansavimo laikotarpiui likdavo krūvos pinigų ir kad jų nereikėtų grąžinti Briuseliui, tie patys biurokratai skubiai puldavo juos „įsisavinti“ – bet kur, bet kaip, už bet kiek.
