Iešmininkas visad randamas
Verta priminti, kad COVID-19 pandemija užklupo mūsų šalį visiškai tam nepasiruošusią – o ir kas galėjo numatyti tokią bėdą? Pacientų skaičius ligoninėse kasdien didėjo, o joms trūko visko – pradedant vienkartinėmis pirštinėmis, kaukėmis, respiratoriais, antbačiais, dezinfekantais ir kt., baigiant itin brangiais deguonies ar plaučių ventiliavimo aparatais. Tuomet į gelbėtojų gretas šalia medikų stojo ir Lietuvos verslas, suskubęs gydymo įstaigas aprūpinti visomis trūkstamomis priemonėmis, buvo nupirkta ir įvairios medicininės įrangos.
Pavyzdžiui, vien Marijampolės „Rotary“ klubo ir savivaldybės sutelkti verslininkai bei gyventojai miesto ligoninei nupirko daugiau nei 100 vienetų gyvybiškai svarbios medicininės įrangos už maždaug 350.000 Eur. Tarp įrenginių – ir deguonies terapijos aparatai, kurių kiekvieno vertė yra didesnė nei 5.000 Eur.
Įmonių, kurios prisidėjo prie kovos su koronavirusu, skaičiuojama tūkstančiais – neatlygintiną pagalbą teikė prekybos tinklai, bendrovės, gamybos įmonės ir kt.
Dabar jos pateko į gana keblią situaciją.
Mat 2020 m. pavasarį Vyriausybė, siekdama paskatinti verslą savanoriškai prisidėti prie ekstremaliųjų situacijų ir nepaprastųjų padėčių suvaldymo bei jų padarinių likvidavimo, nustatė, kad tais atvejais, kai šalyje yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ar nepaprastoji padėtis, prekėms, kurios perduodamos kaip parama (labdara), netaikomi nustatyti maksimalūs apmokestinamųjų verčių dydžiai, jei perduodamos prekės yra skirtos pagalbai dėl šių situacijų suvaldymo ir padarinių likvidavimo teikti.
„Tuomet Vyriausybės priimta PVM lengvata ir mokesčių administratoriaus išplatinta pozicija, kad teikiant paramą dėl COVID-19 PVM skaičiuoti nereikia, verslo atstovų buvo labai sveikintina. Vis dėlto praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo minėtos PVM lengvatos nustatymo, susidaro įspūdis, kad valdžios institucijos ir verslo atstovai kiek skirtingai suprato žinią dėl šios PVM lengvatos“, – apgailestauja Karolina Jogminaitė-Matačienė, mokesčių konsultantė ir Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijos (LMKA) valdybos narė. „Verslo žinios“ rašė, kad tūkstančiams įmonių gali tekti sumokėti PVM ir delspinigius nuo teiktos paramos.
Dabar mokesčių konsultantai perspėja, kad nemažai verslų, PVM mokėtojų, yra supratę, kad jeigu jie teikia paramą, tai jie turi teisę į PVM atskaitą, todėl yra didelė tikimybė, kad verslas bus pasinaudojęs šia lengvata, o dabar turės sumokėti į biudžetą ir mokestį, ir delspinigius.
VMI atstovai vilčių labdarą teikusiam verslui nepalieka.
„Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nėra numatyta jokių išimčių dėl prekių ar paslaugų, skirtų paramai ekstremaliosios situacijos metu, pirkimo PVM traukimo į PVM atskaitą“, – teigiama vieną įmonę pasiekusiame VMI išaiškinime, su kuriuo susipažino „Verslo žinios“.
Rasa Virvilienė, VMI Teisės departamento direktorė, aiškina: „Kai PVM mokėtojai įsigijo prekių (paslaugų), kurios nėra skirtos jų vykdomai PVM apmokestinamai veiklai (pavyzdžiui, gamybos įmonė įsigijo medicininę įrangą), ir neatlygintinai jas perdavė paramai ligoninėms, slaugos namams ir pan., tai yra tokiais atvejais PVM mokėtojai neturi pareigos skaičiuoti pardavimo PVM nuo perduotų prekių, kadangi neįgijo teisės į įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo PVM atskaitą.“
Mokesčių konsultantų teigimu, labai tikėtina, jog nemažai įmonių PVM lengvatos taikymą suprato kitaip ir naudojosi įsigytų prekių pirkimo PVM atskaita, o perdavę prekes neatlygintinai neskaičiavo jų pardavimo PVM.
Vykintas Valiulis, LMKA valdybos pirmininkas, prognozuoja: „Paveiktų įmonių skaičius gali siekti kelis tūkstančius ar daugiau, nes tikrai didelė verslo dalis pirko kaukes ar kt. ir tiekė jas neatlygintinai ligoninėms, medikams. Atitinkamai nuviltų ir piktų žmonių skaičius dėl šios problemos bus labai didelis, kils didelis nepasitenkinimas.“
Verslininkai sako, kad būtų prasminga valstybei, mokesčių administratoriui ir mokesčių mokėtojų bendruomenei sudaryti savotišką kontraktą, kad parama PVM ateityje apmokestinama nebūtų, ypač tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pandemijos metu, kai reikėjo gelbėti virusu infekuotų žmonių gyvybę ar pan.
„Galvojant apie ateitį, būtų tikslinga numatyti PVM atskaitą nuo suteiktos paramos“, – siūlo Klemencas Agentas, UAB „Mantinga“ valdybos pirmininkas ir Marijampolės „Rotary“ klubo narys.
VŽ nuomone, vargu, ar kas šioje keistoje situacijoje išdrįstų apkaltinti verslą savanaudiškumu – ne dėl PVM atskaitos buvo gelbėjami žmonės. Į nesusipratimų kebeknę įmones įpainiojo valdžios žmonės, iškasę dvi „duobes“. Pirmoji — tai pažadai, kurių nesilaiko politikai. Dabar jau aišku, kad iš anos Vyriausybės nieko nepeši, ji jau nusiplovė rankas. VMI pozicija – ne ką geresnė: esą verslas „ne taip suprato“, dabar tegul susimoka ir dar su kaupu, t. y. delspinigiais. Taip susiduriama su kone chroniška problema – neaiškia tvarka, neaiškiais teisės aktais etc. Ir bet kokiu atveju kaltas visada lieka „iešmininkas“, t. y. mokesčių mokėtojas, – ar tai būtų verslas, ar paprastas pilietis.
