Lenkiškas džinas angliškame butelyje
Priminsime, kad praėjusią savaitę Lenkijos Konstitucinis Tribunolas (KT) išaiškino, jog ES neturi kompetencijos viršenybės vertinti Lenkijos teisinės sistemos. Iš esmės tai reiškia, kad esant įstatymų prieštaravimui Lenkijos įstatymai yra viršesni už Bendrijos sprendimus. Sprendimas sukėlė visoje ES politinių emocijų audrą ir paskatino kalbas, neva Lenkija suka vadinamojo „Polexit“ keliu.
VŽ nuomone, Lietuvoje šios politinės emocijos derėtų vengti, pirmiausia, įvertinant ne vien teisės grynumą, bet ir politinį įžvalgumą: Lenkija Lietuvai yra labai svarbi strateginė partnerė daugeliu atvejų – nuo energetikos iki gynybos, net jeigu nuomonės ir išsiskiria tokiu svarbiu požiūriu kaip teisinės sistemos politizavimas, abortų draudimas ar LGBT teisių pažeidimai.
Todėl Lietuvai reikės pademonstruoti politinį lankstumą ir sumanumą, kaip suktis situacijoje, jeigu tektų balsuoti ES Taryboje dėl kokių nors finansinių sankcijų Lenkijos atžvilgiu. Ši šalis vis dar lieka viena iš kelių ES valstybių, kuriai nepatvirtinta parama iš koronaviruso pandemijos įveikimui ES skirto fondo. Lenkijos dalis yra 58 mlrd. Eur – ir tai yra viena iš galimų sankcijų, kaip Bendrija gali spausti Varšuvą laikytis ES teisės ir teisės viršenybės principo.
VŽ nuomone, Lietuva padarytų rimtą politinę klaidą, jeigu dabar aklai stotų „antilenkijos koalicijon“, nors suprantama, kad kai kurie sprendimai neturėtų oficialioje Lietuvos politikoje sulaukti pritarimo. Tačiau nepritarti yra viena, o visiškai kas kita – radikalia retorika skatinti procesus, kurie, savo ruožtu, tik stiprintų Lenkijos „Polexit“ šalininkų pozicijas.
Kodėl „Polexit“ yra toks pavojingas ir greičiausiai būtų pragaištingas Lietuvai? Pirmiausia, žinoma, dėl kraštutinių euroskeptikų pozicijų stiprėjimo. Kaip sakoma, vienas kartas yra išimtis, du kartai – tendencija, o trys kartai – jau taisyklė.
Lenkijos KT išaiškinimas pirmiausia yra tos šalies vidaus politinių kovų padarinys. „Lenkijos vieta yra ir bus Europos valstybių šeimoje“, — užtikrino premjeras Mateuszas Morawieckis „Facebook“ jau kitą dieną po KT sprendimo, o dar po kelių dienų dešimtys tūkstančių lenkų išėjo į gatves paremti šalies narystės ES. Tai yra labai svarbu, nes tiek premjero M. Morawieckio žodžiai, tiek lenkų pilietinė pozicija rodo, kad kaimynė nenori sukti „Brexit“ keliu.
„Brexit“, kaip žinoma, iš esmės įvyko tik dėl Jungtinės Karalystės (JK) vidaus politikų ambicijų: referendumas baigėsi visiškai ne taip, kaip to tikėjosi jį iniciavęs tuometinis populiarumą praradęs JK premjeras Davidas Cameronas. Priminsime - jo tikslas buvo, kad britai balsuotų už narystę ES ir tokiu būdu išreikštų pasitikėjimą JK vyriausybei.
Politiškai norėjosi kaip geriau, o gavosi – „Brexit“. Britams taip nebepatiko D. Cameronas, kad jie (žinoma, paskatinti dabar į politikos sąvartyną jau nukeliavusių ir, kaip manoma, Kremliaus remtų „britų euroskeptikų“) balsavo už „Brexit“, sukėlę pačią didžiausią krizę nuo Bendrijos įkūrimo pradžios.
Po „Brexit“ „Polexit“ jau reikštų tendenciją, eilėje būtų „Hunexit“, „Czexit“ ir t. t.
Lietuvai tai būtų pragaištis, nes ES yra geriausia, kas Lietuvai nutiko nuo to laiko, kai buvo atkurta Nepriklausomybė. Ir tai yra toks pat neginčijamas faktas, kaip ir tai, kad pasiskiepijusieji nuo koronaviruso serga (jei serga) lengviau.
Tačiau grįžkime prie „Polexit“, tiksliau – prie Lenkijos KT išaiškinimo. Daug politikos apžvalgininkų šiomis dienomis atkreipia dėmesį, kad tai yra padarinys nepatvirtintos ES konstitucijos, kurią 2005 m. referendumuose blokavo Nyderlandai ir Prancūzija. Tuomet buvo užkirstas kelias sukurti ES federaciją – bent jau artimesnę Jungtinėms Valstijoms. Tačiau ES teisinė sistema taip ir liko savotiška „nebaigta pastato konstrukcija“, o svarbiausias sprendimų priėmimo mechanizmas yra grindžiamas kompromisu. Kuris, savo ruožtu, yra labai nepatikimas, nes Bendrijoje tebelieka galima, o kartais ir lemianti veto teisė.
Galima laukti, kad dėl kompromiso bus mėginama vilkinti situaciją dėl Lenkijos akibrokšto, tikintis, kad po kitų rinkimų, kurie turi įvykti 2023 m., padėtis kaip nors pasikeis.
Kita vertus, jeigu ES bus priversta susitaikyti su lenkiškuoju precedentu, kyla pavojus, kad ir kitose šalyse įsivyraus nacionalinio intereso viršenybės prieš bendrą ES interesą nuotaikos. Tuomet ES taptų savotiška „popierine“ organizacija, kurioje vyrautų galingųjų – Vokietijos, Prancūzijos, galbūt Nyderlandų – interesas, su kuriuo tokioms šalims kaip Lietuva tiesiog tektų taikstytis.
Todėl, VŽ požiūriu, Lietuvai šiandien būtų labai svarbu sutelkti visas įmanomas politines ir diplomatines pastangas, kad lenkiškasis precedentas ne tik nepavirstų pavojingu „Polexit“ procesu, bet kad kuo greičiau būtų rastas kompromisas, kaip tokias situacijas ES derėtų spręsti ateityje.
