Lenkiškas džinas angliškame butelyje

Publikuota: 2021-10-14
Bernadett Szabo („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
svg svg
Bernadett Szabo („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas sukūrė visai Europos Sąjungos (ES) ateičiai pavojingą precedentą ir atskleidė, koks „plonas ledas“ traška po kojomis kalbant apie ES teisės viršenybę prieš nacionalinę teisę.

Priminsime, kad praėjusią savaitę Lenkijos Konstitucinis Tribunolas (KT) išaiškino, jog ES neturi kompetencijos viršenybės vertinti Lenkijos teisinės sistemos. Iš esmės tai reiškia, kad esant įstatymų prieštaravimui Lenkijos įstatymai yra viršesni už Bendrijos sprendimus. Sprendimas sukėlė visoje ES politinių emocijų audrą ir paskatino kalbas, neva Lenkija suka vadinamojo „Polexit“ keliu.

VŽ nuomone, Lietuvoje šios politinės emocijos derėtų vengti, pirmiausia, įvertinant ne vien teisės grynumą, bet ir politinį įžvalgumą: Lenkija Lietuvai yra labai svarbi strateginė partnerė daugeliu atvejų – nuo energetikos iki gynybos, net jeigu nuomonės ir išsiskiria tokiu svarbiu požiūriu kaip teisinės sistemos politizavimas, abortų draudimas ar LGBT teisių pažeidimai.

Todėl Lietuvai reikės pademonstruoti politinį lankstumą ir sumanumą, kaip suktis situacijoje, jeigu tektų balsuoti ES Taryboje dėl kokių nors finansinių sankcijų Lenkijos atžvilgiu. Ši šalis vis dar lieka viena iš kelių ES valstybių, kuriai nepatvirtinta parama iš koronaviruso pandemijos įveikimui ES skirto fondo. Lenkijos dalis yra 58 mlrd. Eur – ir tai yra viena iš galimų sankcijų, kaip Bendrija gali spausti Varšuvą laikytis ES teisės ir teisės viršenybės principo.

VŽ nuomone, Lietuva padarytų rimtą politinę klaidą, jeigu dabar aklai stotų „antilenkijos koalicijon“, nors suprantama, kad kai kurie sprendimai neturėtų oficialioje Lietuvos politikoje sulaukti pritarimo. Tačiau nepritarti yra viena, o visiškai kas kita – radikalia retorika skatinti procesus, kurie, savo ruožtu, tik stiprintų Lenkijos „Polexit“ šalininkų pozicijas.

Kodėl „Polexit“ yra toks pavojingas ir greičiausiai būtų pragaištingas Lietuvai? Pirmiausia, žinoma, dėl kraštutinių euroskeptikų pozicijų stiprėjimo. Kaip sakoma, vienas kartas yra išimtis, du kartai – tendencija, o trys kartai – jau taisyklė.

Lenkijos KT išaiškinimas pirmiausia yra tos šalies vidaus politinių kovų padarinys. „Lenkijos vieta yra ir bus Europos valstybių šeimoje“, — užtikrino premjeras Mateuszas Morawieckis „Facebook“ jau kitą dieną po KT sprendimo, o dar po kelių dienų dešimtys tūkstančių lenkų išėjo į gatves paremti šalies narystės ES. Tai yra labai svarbu, nes tiek premjero M. Morawieckio žodžiai, tiek lenkų pilietinė pozicija rodo, kad kaimynė nenori sukti „Brexit“ keliu.

„Brexit“, kaip žinoma, iš esmės įvyko tik dėl Jungtinės Karalystės (JK) vidaus politikų ambicijų: referendumas baigėsi visiškai ne taip, kaip to tikėjosi jį iniciavęs tuometinis populiarumą praradęs JK premjeras Davidas Cameronas. Priminsime - jo tikslas buvo, kad britai balsuotų už narystę ES ir tokiu būdu išreikštų pasitikėjimą JK vyriausybei.

Politiškai norėjosi kaip geriau, o gavosi – „Brexit“. Britams taip nebepatiko D. Cameronas, kad jie (žinoma, paskatinti dabar į politikos sąvartyną jau nukeliavusių ir, kaip manoma, Kremliaus remtų „britų euroskeptikų“) balsavo už „Brexit“, sukėlę pačią didžiausią krizę nuo Bendrijos įkūrimo pradžios.

Po „Brexit“ „Polexit“ jau reikštų tendenciją, eilėje būtų „Hunexit“, „Czexit“ ir t. t.

Lietuvai tai būtų pragaištis, nes ES yra geriausia, kas Lietuvai nutiko nuo to laiko, kai buvo atkurta Nepriklausomybė. Ir tai yra toks pat neginčijamas faktas, kaip ir tai, kad pasiskiepijusieji nuo koronaviruso serga (jei serga) lengviau.

Tačiau grįžkime prie „Polexit“, tiksliau – prie Lenkijos KT išaiškinimo. Daug politikos apžvalgininkų šiomis dienomis atkreipia dėmesį, kad tai yra padarinys nepatvirtintos ES konstitucijos, kurią 2005 m. referendumuose blokavo Nyderlandai ir Prancūzija. Tuomet buvo užkirstas kelias sukurti ES federaciją – bent jau artimesnę Jungtinėms Valstijoms. Tačiau ES teisinė sistema taip ir liko savotiška „nebaigta pastato konstrukcija“, o svarbiausias sprendimų priėmimo mechanizmas yra grindžiamas kompromisu. Kuris, savo ruožtu, yra labai nepatikimas, nes Bendrijoje tebelieka galima, o kartais ir lemianti veto teisė.

Galima laukti, kad dėl kompromiso bus mėginama vilkinti situaciją dėl Lenkijos akibrokšto, tikintis, kad po kitų rinkimų, kurie turi įvykti 2023 m., padėtis kaip nors pasikeis.

Kita vertus, jeigu ES bus priversta susitaikyti su lenkiškuoju precedentu, kyla pavojus, kad ir kitose šalyse įsivyraus nacionalinio intereso viršenybės prieš bendrą ES interesą nuotaikos. Tuomet ES taptų savotiška „popierine“ organizacija, kurioje vyrautų galingųjų – Vokietijos, Prancūzijos, galbūt Nyderlandų – interesas, su kuriuo tokioms šalims kaip Lietuva tiesiog tektų taikstytis.

Todėl, VŽ požiūriu, Lietuvai šiandien būtų labai svarbu sutelkti visas įmanomas politines ir diplomatines pastangas, kad lenkiškasis precedentas ne tik nepavirstų pavojingu „Polexit“ procesu, bet kad kuo greičiau būtų rastas kompromisas, kaip tokias situacijas ES derėtų spręsti ateityje.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:














Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
E. Leontjeva. Skatinti, skatinti, o ką?

Valdžia mėgsta skatinti visokius gerus dalykus. Pagal ekonominę logiką skatinama tai, ko labiausiai...

K. Smaliukas. Viešųjų pirkimų įstatymai pakeisti. Reforma įvyko?

Seimas priėmė ilgai lauktus Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos,...

Verslo aplinka
2021.10.15
Iešmininkas visad randamas

„Pažadėjo – patiešijo, netesėjo – negriešijo“ – byloja lietuvių patarlė. Panašioje situacijoje atsidūrė...

Verslo aplinka
2021.10.15
A. Sungailienė. Koks bus Lietuvos paštas, kai išnyks laiškai? 1

Spalio pradžioje minima pasaulinė pašto diena, kai beveik prieš beveik 150 metų, 1874-aisiais – buvo įkurta...

Verslo aplinka
2021.10.14
Lenkiškas džinas angliškame butelyje 13

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas sukūrė visai Europos Sąjungos (ES) ateičiai pavojingą precedentą ir...

Verslo aplinka
2021.10.14
V. Gutauskas. Reideriai ir feniksai - verslo apsaugos problema

Teisėsaugos institucijoms nepakankamai efektyviai saugant teisėtai veikiantį verslą nuo nusikalstamų veikų be...

Verslo aplinka
2021.10.13
Biudžetas: realus ar optimistinis? 1

Vyriausybė šiandien turėtų apsispręsti dėl svarbiausio metų finansinio dokumento — 2022-ųjų valstybės...

Verslo aplinka
2021.10.13
M. Dubnikovas. Koncertina pasienyje gali padėti surinkti daugiau mokesčių iš cigarečių 5

Apdorotą tabaką rūkantys žmonės per pirmą šių metų pusmetį į biudžetą sunešė 129,6 mln. eurų akcizo mokesčio,...

2021.10.12
Užsuktas išmokų kranelis darbuotojų nepridės 12

Lietuvoje fiksuojamas rekordinis bedarbių skaičius – šimtai tūkstančių ilgą laiką registruojasi Užimtumo...

Verslo aplinka
2021.10.12
Su inovatorių karūna – cenzūros link 6

Jei Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) buvo sukurtas tam, kad po jo uždanga savo reikaliukus...

Verslo aplinka
2021.10.11
M. Juozaitis. Kada ginčas su VMI verslui savaime tapo nuosprendžiu reputacijai? 4

Šiandien verslas, bylinėdamasis su mokesčių inspekcija (VMI), rizikuoja viskuo. Sulaukti nepageidaujamo...

Verslo aplinka
2021.10.10
V. Juzikis. Kodėl tvarumą verta laikyti veiklos rizika?

Yra trys pagrindinės varomosios jėgos, kurios skatina verslą peržiūrėti savo veiklą ir rūpintis jos tvarumu.

Verslo aplinka
2021.10.09
R. Vainienė. Galimybių pasas neturi būti apyvartų mažinimo ar revanšizmo įrankis 9

Senokai neskaičiau tokio emocingo, neargumentuoto ir nenuoseklaus „Verslo žinių“ redakcinio straipsnio. Bet...

Verslo aplinka
2021.10.08
Nušluostysime prekybos tinklų krokodilo ašaras? 22

Didžiųjų prekybos tinklų aimanos dėl neva pirkėjų sveikatos, kurie stumdosi galimybių paso nereikalaujančiose...

Verslo aplinka
2021.10.08
Archajiškas Lietuvos įstatymas maitina kitų šalių biudžetus 8

Pandeminis technologijų bumas padėjo Lietuvą atrasti naujiems investuotojams, o startuoliams – pritraukti...

Verslo aplinka
2021.10.07
J. Žukovskis. Dar vienas nemokamas patarimas viceministrui P. Lukševičiui 1

Jau daug metų Lietuvoje žemės ūkio produkcijos gamintojai, perdirbimo pramonės bei prekybos įmonės gyvena tam...

Verslo aplinka
2021.10.06
Valdiški pinigai: lengva prašvilpti 21

Nors viena iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) komunikacijos „galvų“ jau nusirito, toliau netyla...

Verslo aplinka
2021.10.06
Sudėtingų rebusų kontekste 2

Spartėjanti infliacija kelia įvairių hipotezių politiniuose kuluaruose: drąsiausi „pranašai“ imasi modeliuoti...

Verslo aplinka
2021.10.05
Š. Andriukaitis-Sutkus. Premjere, nebemokėk pensijų nepasiskiepijusiems, uždrausk „neskiepytųjų“ pandemiją 71

Valdžia neilgai džiūgavo pasiekusi eilinį „buhalterinį“ rodiklį – 70% suaugusiųjų gavo bent vieną skiepo...

Verslo aplinka
2021.10.04
Mokesčių mokėtojai – teisėkūros pinklėse

Nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašas pučiasi – šiuo metu jame yra beveik 1.000 įmonių. Į tokį sąrašą įmonė...

Verslo aplinka
2021.10.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku