M. Kraussas. Sudie, Vokietijos status quo

Publikuota: 2021-09-28
Vokietijos Žaliųjų partijos vadovė Annalena Baerbock. Andreas Gebert (AFP/„Scanpix“) nuotr.
svg svg
Vokietijos Žaliųjų partijos vadovė Annalena Baerbock. Andreas Gebert (AFP/„Scanpix“) nuotr.
Niujorko universiteto ekonomikos profesorius emeritas

Stiprus Žaliųjų pasirodymas Vokietijos federaliniuose rinkimuose, nors ir ne toks sėkmingas, kokio partija tikėjosi vos prieš kelias trumputes savaites, teikia vilties, kad šalis pagaliau pajudės daugiau žadančia linkme. Tai gali reikšti, kad bus pasitraukta nuo kadenciją baigiančios kanclerės Angelos Merkel autoritarams draugiškos laikysenos, ypač jos paramos dujotiekiui tarp Vokietijos ir Rusijos „Nord Stream 2“ ir ES investicijų susitarimo su Kinija palaikymo (jį Europos Parlamentas kol kas yra užblokavęs).

Kitaip nei Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir Socialdemokratų partija (SPD), kurios abi demonstravo prorusišką šališkumą nuo pat Gerhardo Schröderio kancleriavimo laikų (1998–2005 m.), Žalieji linkę vykdyti kietesnę politiką dėl Rusijos ir Kinijos. Be to, dabartinė jų padėtis leidžia jiems prilaikyti seną SPD simpatiją Rusijai už pavadėlio, mat Žalieji galėtų prisišlieti prie SPD kandidato į kanclerius Olafo Scholzo naujoje valdančiojoje koalicijoje, kuri nustumtų CDU į opoziciją.

Per paskutinius kampanijos televizinius debatus O. Scholzas ir Žaliųjų atstovė Annalena Baerbock palaikė būtent tokį variantą. Nors naujos vyriausybės formavimas gali būti lėtas procesas, o sudėtys ir deriniai – įvairiopi, Žalieji yra pasirengę užimti svarbų vaidmenį beveik juose visuose. Jie yra bendrasis vardiklis, o tai nebus prasprūdę pro Rusijos prezidento Vladimiro Putino akis, kurį nemažai vokiečių įtaria veikus užkulisiuose, stengiantis sumažinti Žaliųjų rinkimų sėkmę.

CDU bėda ta, kad net Angelos Merkel eksportui ir darbui palanki politika pastaraisiais metais įgavo politiškai nemalonių prieskonių. Be abejo, 2020 m. Vokietijos prekybos su Kinija vertė siekė 212,9 mlrd. Eur ir pranoko prekybą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (171,5 mlrd. Eur), Prancūzija (147,3 mlrd. Eur), Italija (114,4 mlrd. Eur) ir Jungtine Karalyste (101,6 mlrd. Eur).

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tiek daug Vokietijos užimtumo ir pajamų priklausant nuo prekybos su Kinija, Vokietijos lyderiai dažnai užsimerkdavo prieš Kinijos žmogaus teisių pažeidimus ir bandymus pakeisti atvirą taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką. Buvęs Vokietijos vicekancleris ir SPD lyderis Sigmaras Gabrielis neseniai interviu sakė, kad „Vokietija pavojingai balansavo tarp pareigos pasmerkti Kinijos žmogaus teisių pažeidimus ir užtikrinti Vokietijos įmonėms prieigą prie Kinijos rinkų“.

Vis dėlto esu įsitikinęs, kad daugeliui vokiečių ne vis vien, kad jų eksportas gaunamas Kinijos žmogaus teisių pažeidimų aukų sąskaita. Dar blogiau tai, kad perdėta Vokietijos priklausomybė nuo prekybos su Kinija neleido Europos Sąjungai suvienyti jėgų prieš Kinijos autoritarizmą. Kaip Europa gali griežtai elgtis su Kinija, kai jos didžiausia ekonomika tokia nuolaidi?

A. Merkel ir ES partnerių požiūriai į autokratus išsiskyrė. Jei Žalieji turės daugiau įtakos Vokietijos politikoje, galbūt ES pavyks solidariau derėtis su Kinija ir Rusija. Taip pat atsirastų daugiau transatlantinio solidarumo, atitinkančio JAV prezidento Joe Bideno pažadą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pereiti nuo „nepaliaujamo karo“ prie „nepaliaujamos diplomatijos“ su Kinija ir Rusija.

Kad ir kaip ten bebūtų, Žalieji Vokietijai labiausiai trokšta modernios, o ne praeityje užstrigusios merkantilistinės ekonomikos. Jų pagaulus kampanijos šūkis „Sudie, status quo, sveika, ateitie“ puikiai įkūnija, kas juos skiria nuo CDU ir SDP – dviejų pagrindinių vakarykščių partijų.

Žaliųjų šūkyje galima aiškiai įžvelgti naują proeuropietišką strategiją Vokietijos augimui. Be visa kita ko, tai reiškia, kad produktyvūs Vokietijos ištekliai turės būti perskirstyti iš eksporto (daug jo sudaro taršios mašinos, pavyzdžiui, „Mercedes“ ir BMW) į atsinaujinančiąją energiją, aukštąsias technologijas, skaitmeninį ir kitus sektorius.

Daugelis kritikų sutinka, kad didžiausias A. Merkel eros trūkumas buvo jos nesugebėjimas plėtoti ateities pramonės.

„Nepaisant ekonominio augimo ir didesnio užimtumo, modernizavimo būta mažai“, – pažymi „Allianz“ vyresnioji ekonomistė Katharina Utermöhl. Vadovaujant Angelai Merkel, žemas valstybės investicijų lygis paliko šalį nepasiruošusią. Ekonominės politikos idėja buvo gyventi šiandien ir pamiršti apie rytojų. Vokietija pastatė klestinčią, darbo vietų, ypač moterims, gausią ekonomiką, tačiau ji — seno sukirpimo ir neišvengiamai stagnuos, jei politikos formuotojai nepakeis kurso.

A. Merkel paliko didžiulę skylę, kurią Žalieji dabar ketina užpildyti. Vienas iš viltingų kelių yra įvesti eksporto mokestį, įplaukas panaudojant ateities pramonės šakoms finansuoti. Taip Vokietija nušautų du zuikius vienu šūviu: ir sutramdytų A. Merkel merkantilizmą, ir investuotų į sektorius, kurių reikia Vokietijos konkurencingumui pasaulyje išlaikyti.

Tiesa, Žalieji eksporto mokesčio aktyviai nepropaguoja. Per rinkimų kampaniją jie pasisakė už mokesčių didinimą turtingiesiems, reguliavimą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakoms mažinti, Vokietijos skolos taisyklių reformą ir griežtesnę politiką dėl Kinijos ir Rusijos. Bet jei jų idėja yra palikti status quo už borto ir siekti ekonomikos modernizavimo, eksporto mokestis sutvirtintų pasitikėjimą partija ir pritrauktų nemažai žiniasklaidos dėmesio. Ar gali būti geresnis būdas paskubinti A. Merkel merkantilistinio ekonominio modelio baigtį?

Vokietijos status quo dar neįveiktas, bet šio mėnesio rinkimuose išryškėjusi Žaliųjų jėga turėtų žymiai sutrumpinti jo gyvavimo laiką.

Komentaro autorius — Melvynas Kraussas, Niujorko universiteto ekonomikos profesorius emeritas

Autorių teisės: „Project Syndicate“, 2021 m.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
R. Paulas. Lietuvos IT – „amazing“. Bet ar nepritrūks talentų? 2

Lietuva JAV tebeturi žinomumo problemą – tiek apskritai kaip šalis, tiek, juo labiau, kaip investavimo...

Nuomonės
15:35
P. Jacunskij. Kainų didėjimo priežastys ir „ką gali padaryti Konkurencijos taryba?“

Lietuvoje šoktelėjus infliacijos rodikliams kaskart viešojoje erdvėje pasigirsta klausimų, kokių veiksmų gali...

Nuomonės
2022.06.25
A. Sagatauskas. Verslo pasitraukimo iš Rusijos pamokos

Po Rusijos inicijuotos karinės invazijos Ukrainoje per pastaruosius kelis mėnesius iš Rusijos rinkos...

Nuomonės
2022.06.24
Teks augti iš nuosavo kapitalo

Pasibaigus pigių pinigų vakarėliui, pasaulio technologijų įmonės praneša stabdančios plėtros planus, o...

Nuomonės
2022.06.23
„Teisybės“ paieškos su šantažo prieskoniu 4

Nors rusų vadeiva vakar eilinį kartą drąsinosi ir įtikinėjo savo piliečius bei save, kad Rusijos ekonomika ne...

Nuomonės
2022.06.22
R. Venslauskas. Akcininkų sutartis – kodėl tik pasitikėjimo versle neužtenka?

2021 m. Lietuvos teismus pasiekė 460 bylos, kada akcininkai bandė išspręsti atsiradusius nesutarimus...

Nuomonės
2022.06.21
Žygis prieš spaudą 6

Itin prastos veiklos sinonimu tapęs valstybės valdomas Lietuvos paštas (LP) savo neūkiškumą vėl imasi...

Nuomonės
2022.06.21
R. Skyrienė. Ar investuotojai išgirdo palankių žinių prezidento metiniame pranešime?

Taip, kaip reikėjo. Toks apibūdinimas, ko gero, labiausiai tiktų trečiajam metiniam pranešimui, kurį...

Nuomonės
2022.06.20
Vertybės, ginamos Ukrainos krauju 2

Ukraina vienu žingsneliu priartėjo prie Europos Sąjungos (ES) slenksčio – Europos Komisija (EK) penktadienį...

Nuomonės
2022.06.20
S. Sierakowskis. Rusai, kurie išvažiuoja

Platesnėje diskusijoje apie Rusijos karą su Ukraina svarbus, bet nepastebėtas, aspektas yra masinis rusų...

Nuomonės
2022.06.19
M. Spence'as. Pereinamasis pasaulio ekonomikos laikotarpis

Pastaruoju metu vykstančiuose pokalbiuose apie pasaulio ekonomiką ir rinkas vis iškyla keli klausimai. Nors...

Nuomonės
2022.06.18
E. Leontjeva. Apie poną pelną, kuris mums tarnauja 1

Vartotojų kainos kopia link metinio 20% augimo. Gamintojų kainų indeksas jau pasiekė 40%. Atotrūkis tarp...

Nuomonės
2022.06.17
Žaidimai prieš audrą

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda birželio 16 d. Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Keistokas žanras,...

Nuomonės
2022.06.17
Kas vaikams pasako, iš kur atsiranda pinigai

Kas norėtumėte, kad vaikai būtų mokomi apie pinigus: iš kur jie atsiranda ar kur dingsta, o dar geriau – kaip...

Nuomonės
2022.06.16
T. Valančius. Verslo atsakomybė pasaulio griuvėsiuose

Pasaulis per dvejus metus užsivėrė, atsivėrė ir sugriuvo. Vyriausybės visą šį laiką sprendžia egzistencinius...

Nuomonės
2022.06.15
T. Kavaliauskas. 5 aspektai, svarbūs tvarumo vadovui

Šiuo metu jau dažnoje įmonėje, siekiančioje darnios plėtros ir puoselėjančioje stiprią socialinę atsakomybę,...

Nuomonės
2022.06.15
Taisyklė nesilaikyti taisyklių 15

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktoje korupcijos rizikos analizėje atskleista tai, kas viešumoje...

Nuomonės
2022.06.15
Praradęs nebenusipirksi 2

Karūną, „Verslo reputacijos indekso“ tyrimo duomenimis, šiemet pelnė „Thermo Fisher Scientific“, tačiau...

Nuomonės
2022.06.14
Laukiame rudens? 18

Infliacija euro zonoje nesiliauja šokdinti kainų, tad šalių vyriausybės ieško įvairių būdų, galinčių...

Nuomonės
2022.06.13
D. Palavenis. ES iniciatyva, skirta skatinanti inovacijas gynybos srityje - HEDI

Birželio 1 d. buvo oficialiai pradėta Europos gynybos inovacijų centro (toliau – HEDI) (angl. Hub for EU...

Nuomonės
2022.06.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku