A. Karpickis. 3 pagrindinės tendencijos ir galimybės Lietuvos elektroninių pinigų įstaigų sektoriui

Pirma tendencija – verslas supranta, kad grynųjų pinigų poreikis sparčiai mažėja ir atitinkamai kelia finansų operacijas į elektroninę erdvę. Antra – augant finansinių technologijų populiarumui ir pasitikėjimui Lietuvos „fintech“ ekosistema, didėja ir EPĮ klientų skaičius. Trečia – augant elektroninių pinigų sektoriaus įmonių klientų skaičiui, susiduriama su tam tikru iššūkiu, arba našta, Lietuvos „fintech“ įmonėms. Pastaruoju metu elektroninių pinigų bendrovių valdomi pinigai sparčiai didėja – tai rodo tiek „Guru Pay“ skaičiai, tiek ir LB duomenys. Ekonomika atsigauna, įmonės uždirba vis daugiau ir lėšas laiko elektroninių pinigų bendrovių sąskaitose.

Viena vertus, ši tendencija džiugina, nes rodo augantį klientų pasitenkinimą ir pasitikėjimą EPĮ bendruomene. Kita vertus, pusės, tai tampa vis didesniu iššūkiu Lietuvos elektroninių pinigų įstaigų sektoriui. Šio sektoriaus klientai savo sąskaitose laiko daug daugiau pinigų, bet jų nejudina, nes vis dar bijo investuoti į verslo plėtrą. O problema yra ta, kad elektroninių pinigų bendrovės klientų pinigus saugo Lietuvos banke už neigiamas palūkanas. Kitaip sakant, kuo daugiau pinigų klientai laiko EPĮ sąskaitose, tuo didesnė finansų našta tenka elektroninių pinigų bendrovėms.

Sąskaitose augant nejudinamų pinigų kiekiui, ateityje EPĮ licencijas turinčios įmonės, esant palankiam reguliavimui, gali pradėti siūlyti klientams tam tikras investicines paslaugas, kurios padės „įdarbinti“ jų pinigus. Manau, tik laiko klausimas, kada tarp elektroninių pinigų bendrovių paslaugų atsiras įrankiai, leidžiantys įmonėms, t. y. EPĮ klientams, investuoti sąskaitose turimas lėšas. Tai gali būti kažkas panašaus į „Robinhood“ platformos siūlomas paslaugas. Žinoma, tokių paslaugų teikimas yra susijęs ir su reguliavimo klausimais. Mano nuomone, finansinių technologijų rinkai reikia reguliavimo europiniu lygiu, kuris paskatintų ir leistų „fintech“ įmonių klientams investuoti elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose laikomus pinigus. Spėju, kad ateityje šio sektoriaus įmonės vienokia ir kitokia forma pradės teikti investicijų paslaugas. Tos bendrovės, kurios sugebės klientams pasiūlyti geriausią ir patogiausią sprendimą, taps „fintech“ lyderėmis Europos kontinente. Tai reiškia, kad kitas europinės EPĮ rinkos vystymosi etapas gali būti turto valdymo paslaugų siūlymas klientams („wealthtech“).

Kita ilgalaikė rizika Lietuvos „fintech“ bendruomenei yra susijusi su įmonėmis zombiais ir ekonomikos skatinimo priemonių nutraukimu, kuris galimai įvyks 2022 metais. Šiuo metu euro zonos regionas gyvena ekonomikos pumpavimo režimu, t. y. į ekonomiką plūsta spausdinami pinigai ir tokiu būdu yra suteikiamas dirbtinis kvėpavimas euro zonos verslui bei vartotojams. Šiame kontekste rizika yra vadinamos įmonės zombiai, kurios vegetuoja ir išlieka gyvybingos tik dėl ekonomikos skatinimo priemonių. Šios įmonės neefektyvios ir, tikėtina, bankrutuos nutraukus skatinimo procesus. Manau, kad Lietuvos „fintech“ bendrovės šiuo aspektu turi neprarasti budrumo ir gilintis į savo klientų verslą bei jų perspektyvas.

Kalbėdamas apie papildomas Lietuvos elektroninių pinigų įstaigų sektoriaus augimo galimybes, atskirtai išskirčiau „Brexit“ aspektą. Nuo 2021 m. pradžios Jungtinėje Karalystėje (JK) veikiančios „fintech“ bendrovės pradėjo aktyviai ieškoti partnerių Europoje – tam, kad galėtų aptarnauti ES esančius klientus. Esu įsitikinęs, kad „Brexit“ – papildoma galimybė Lietuvos finansinių technologijų verslui. Viena vertus, Jungtinei Karalystei ES rinka yra įdomi, kita vertus, dėl „Brexit“ ir pasikeitusio reguliavimo „fintech“ įmonės negali visapusiškai aptarnauti klientų, esančių ES teritorijoje. Todėl JK veikiančios „fintech“ bendrovės aktyviai ieško partnerių Europos Sąjungoje.

Komentaro autorius - Aleksandras Karpickis, „Guru Pay“ vadovas