A. Karpickis. 3 pagrindinės tendencijos ir galimybės Lietuvos elektroninių pinigų įstaigų sektoriui

Publikuota: 2021-07-01
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
„Guru Pay“ vadovas

Lietuvos banko (LB) duomenys rodo, kad COVID pandemijos metu Lietuvos elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) sektorius pademonstravo įspūdingą plėtrą. 2020 m. EPĮ pajamos iš licencinės veiklos sudarė 114,5 mln. Eur ir, lyginant su 2019 metais, padidėjo daugiau nei dvigubai (2,6 karto). Stebime 3 pagrindines tendencijas ir galimybes šiam sektoriui dar labiau įsitvirtinti Europoje.

Pirma tendencija – verslas supranta, kad grynųjų pinigų poreikis sparčiai mažėja ir atitinkamai kelia finansų operacijas į elektroninę erdvę. Antra – augant finansinių technologijų populiarumui ir pasitikėjimui Lietuvos „fintech“ ekosistema, didėja ir EPĮ klientų skaičius. Trečia – augant elektroninių pinigų sektoriaus įmonių klientų skaičiui, susiduriama su tam tikru iššūkiu, arba našta, Lietuvos „fintech“ įmonėms. Pastaruoju metu elektroninių pinigų bendrovių valdomi pinigai sparčiai didėja – tai rodo tiek „Guru Pay“ skaičiai, tiek ir LB duomenys. Ekonomika atsigauna, įmonės uždirba vis daugiau ir lėšas laiko elektroninių pinigų bendrovių sąskaitose.

Viena vertus, ši tendencija džiugina, nes rodo augantį klientų pasitenkinimą ir pasitikėjimą EPĮ bendruomene. Kita vertus, pusės, tai tampa vis didesniu iššūkiu Lietuvos elektroninių pinigų įstaigų sektoriui. Šio sektoriaus klientai savo sąskaitose laiko daug daugiau pinigų, bet jų nejudina, nes vis dar bijo investuoti į verslo plėtrą. O problema yra ta, kad elektroninių pinigų bendrovės klientų pinigus saugo Lietuvos banke už neigiamas palūkanas. Kitaip sakant, kuo daugiau pinigų klientai laiko EPĮ sąskaitose, tuo didesnė finansų našta tenka elektroninių pinigų bendrovėms.

Sąskaitose augant nejudinamų pinigų kiekiui, ateityje EPĮ licencijas turinčios įmonės, esant palankiam reguliavimui, gali pradėti siūlyti klientams tam tikras investicines paslaugas, kurios padės „įdarbinti“ jų pinigus. Manau, tik laiko klausimas, kada tarp elektroninių pinigų bendrovių paslaugų atsiras įrankiai, leidžiantys įmonėms, t. y. EPĮ klientams, investuoti sąskaitose turimas lėšas. Tai gali būti kažkas panašaus į „Robinhood“ platformos siūlomas paslaugas. Žinoma, tokių paslaugų teikimas yra susijęs ir su reguliavimo klausimais. Mano nuomone, finansinių technologijų rinkai reikia reguliavimo europiniu lygiu, kuris paskatintų ir leistų „fintech“ įmonių klientams investuoti elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose laikomus pinigus. Spėju, kad ateityje šio sektoriaus įmonės vienokia ir kitokia forma pradės teikti investicijų paslaugas. Tos bendrovės, kurios sugebės klientams pasiūlyti geriausią ir patogiausią sprendimą, taps „fintech“ lyderėmis Europos kontinente. Tai reiškia, kad kitas europinės EPĮ rinkos vystymosi etapas gali būti turto valdymo paslaugų siūlymas klientams („wealthtech“).

Kita ilgalaikė rizika Lietuvos „fintech“ bendruomenei yra susijusi su įmonėmis zombiais ir ekonomikos skatinimo priemonių nutraukimu, kuris galimai įvyks 2022 metais. Šiuo metu euro zonos regionas gyvena ekonomikos pumpavimo režimu, t. y. į ekonomiką plūsta spausdinami pinigai ir tokiu būdu yra suteikiamas dirbtinis kvėpavimas euro zonos verslui bei vartotojams. Šiame kontekste rizika yra vadinamos įmonės zombiai, kurios vegetuoja ir išlieka gyvybingos tik dėl ekonomikos skatinimo priemonių. Šios įmonės neefektyvios ir, tikėtina, bankrutuos nutraukus skatinimo procesus. Manau, kad Lietuvos „fintech“ bendrovės šiuo aspektu turi neprarasti budrumo ir gilintis į savo klientų verslą bei jų perspektyvas.

Kalbėdamas apie papildomas Lietuvos elektroninių pinigų įstaigų sektoriaus augimo galimybes, atskirtai išskirčiau „Brexit“ aspektą. Nuo 2021 m. pradžios Jungtinėje Karalystėje (JK) veikiančios „fintech“ bendrovės pradėjo aktyviai ieškoti partnerių Europoje – tam, kad galėtų aptarnauti ES esančius klientus. Esu įsitikinęs, kad „Brexit“ – papildoma galimybė Lietuvos finansinių technologijų verslui. Viena vertus, Jungtinei Karalystei ES rinka yra įdomi, kita vertus, dėl „Brexit“ ir pasikeitusio reguliavimo „fintech“ įmonės negali visapusiškai aptarnauti klientų, esančių ES teritorijoje. Todėl JK veikiančios „fintech“ bendrovės aktyviai ieško partnerių Europos Sąjungoje.

Komentaro autorius - Aleksandras Karpickis, „Guru Pay“ vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:














Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
V. Simanavičius. Teisių gynimas internete – sunki, bet įmanoma misija 1

Gyvenant nuolatos tobulėjančioje skaitmeninėje eroje paprastam žmogui darosi vis lengviau gauti prieigą prie...

Verslo aplinka
2021.10.24
M. Ivanauskas. Naujas iššūkis: (ne)grįžtantys darbuotojai

Nuo pandemijos pradžios praėjus daugiau nei pusantrų metų vis daugiau įmonių, remdamosis vakcinacijos įkvėptu...

Verslo aplinka
2021.10.23
G. Ilekytė. Gyvenimas šalia diktatoriaus: kaip tai paveiks mūsų ekonomiką?

Daugiau nei prieš metus Baltarusijoje įvykę suklastoti prezidento rinkimai, po kurių buvo smurtas ir...

Verslo aplinka
2021.10.22
Formali pozicija – formali ir parama 1

Teoriškai – arklys, praktiškai – nesikelia. Panašiai galima apibūdinti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos...

Verslo aplinka
2021.10.22
Nusitaikė į išlaidūnus, bet kliudys ir pirmojo būsto pirkėjus 12

Šiuos metus būsto segmentą lydėję pranešimai apie rekordus ir rekordus, gerinančius ankstesnius rekordus,...

Verslo aplinka
2021.10.21
M. Kubilius. Geostrategijos naujienos: viskas bus gerai

Šiandien įmonių veiklos planavimas susiduria su daugybe nežinomųjų ir kintamųjų. Karti pandemijos patirtis:...

Verslo aplinka
2021.10.20
Ar visi pinigai nekvepia? 5

Lietuva siekia, kad Europos Sąjunga (ES) neįsileistų avialinijų, kurios skraido į Minską ir ten veža...

Verslo aplinka
2021.10.20
D. Arlauskas. Ko reikia geresniam gyvenimui kaime? 1

Toks klausimas kilo anądien besiklausant žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pasiaiškinimų dėl grupės...

Verslo aplinka
2021.10.19
Lyderių sprendimai sėkmės formulėje

Kone visos pirmajame „Verslo žinių“ sudarytame pramonės lyderių dešimtuke esančios įmonės planuoja didinti...

Verslo aplinka
2021.10.19
M. Nagevičius. Ko mūsų politikai galėtų pasimokyti iš Antano Smetonos 12

Pirmiausia, Antanas Smetona nėra man geriausias politiko pavyzdys ir autoritetas. Tačiau būtent tuometinis...

Verslo aplinka
2021.10.18
Kiek dar pataikausime tamsuomenei? 172

Kasdien vis labiau bauginanti COVID-19 statistika atskleidžia gana makabrišką scenarijų: pirmaujame ES pagal...

Verslo aplinka
2021.10.18
M. Cardenas. Kai nebeliko „Doing Business“ 5

Šiais metais Pasaulio bankas pavedė man ir dar penkiems mano kolegoms akademikams parengti rekomendacijas dėl...

Verslo aplinka
2021.10.17
E. Leontjeva. Skatinti, skatinti, o ką? 2

Valdžia mėgsta skatinti visokius gerus dalykus. Pagal ekonominę logiką skatinama tai, ko labiausiai...

Verslo aplinka
2021.10.16
K. Smaliukas. Viešųjų pirkimų įstatymai pakeisti. Reforma įvyko?

Seimas priėmė ilgai lauktus Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos,...

Verslo aplinka
2021.10.15
Iešmininkas visad randamas

„Pažadėjo – patiešijo, netesėjo – negriešijo“ – byloja lietuvių patarlė. Panašioje situacijoje atsidūrė...

Verslo aplinka
2021.10.15
A. Sungailienė. Koks bus Lietuvos paštas, kai išnyks laiškai? 2

Spalio pradžioje minima pasaulinė pašto diena, kai beveik prieš beveik 150 metų, 1874-aisiais – buvo įkurta...

Verslo aplinka
2021.10.14
Lenkiškas džinas angliškame butelyje 13

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas sukūrė visai Europos Sąjungos (ES) ateičiai pavojingą precedentą ir...

Verslo aplinka
2021.10.14
V. Gutauskas. Reideriai ir feniksai - verslo apsaugos problema

Teisėsaugos institucijoms nepakankamai efektyviai saugant teisėtai veikiantį verslą nuo nusikalstamų veikų be...

Verslo aplinka
2021.10.13
Biudžetas: realus ar optimistinis? 1

Vyriausybė šiandien turėtų apsispręsti dėl svarbiausio metų finansinio dokumento — 2022-ųjų valstybės...

Verslo aplinka
2021.10.13
M. Dubnikovas. Koncertina pasienyje gali padėti surinkti daugiau mokesčių iš cigarečių 5

Apdorotą tabaką rūkantys žmonės per pirmą šių metų pusmetį į biudžetą sunešė 129,6 mln. eurų akcizo mokesčio,...

2021.10.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku