Laikas apsispręsti: kurioje esi pusėje
Prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą Seime, prieš, kaip teigiama pareiškime, kraštutinių mažumų norą primesti visuomenei nepriimtiną gyvenimo būdą, tautos tradicijų ir vertybių niekinimą.
Kitaip tariant, „Šeimos maršas“ bus prieš idėją ginti moteris nuo smurto įsipareigojimo, prieš Seimui pateiktą svarstyti projektą dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimą.
Kad baigtume žodžių vyniojimą į vatą apie tai, jog Seimui pateiktas Partnerystės įstatymas palengvins ir norinčiųjų partnerystėje gyventi heteroseksualių porų teises, derėtų aiškiai konstatuoti, kad Partnerystės įteisinimo įstatymas yra skirtas tam, kad homoseksualios poros (gėjai ir lesbietės) galėtų gyventi partnerystėje ir naudotis bent dalimi civilinės santuokos suteikiamų teisių: galėtų pasirinkti partnerio pavardę, tvarkyti bendrą turtą ir pan.
Partnerystė, pagal dabar pateiktą projektą, neleidžia įsivaikinti. Projekto iniciatorių iš Laisvės partijos nuomone, tai turėjo apraminti radikalių vadinamosios tradicinės šeimos puoselėtojų intencijas – gulti kryžiumi prieš bet kokias panašias iniciatyvas.
Vis dėlto įstatymo priėmimas nebus rožėmis klotas. Vadinamosios Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis jau pareiškė (tiesa, valstiečių, ne visos opozicijos vardu), kad tai yra santuokos, kuri nepriklauso nuo lyties, įteisinimas, ir tokio įstatymo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija nepalaikytų.
Neišvengiamai savo nuomonę privalės pateikti svarbiausieji šalies pareigūnai. Tai bus diena, kai politikams teks apsispręsti – ar jie su „Šeimos maršu“, ar vadovaujasi kitokia Lietuvos valstybės raidos dvasia. Kurią mėginta įtvirtinti Gegužės 3-iosios Konstitucijoje.
„Prieš 230 metų mūsų tautos, ilgai ėjusios Vakarų politinės kultūros mokslus, vienu šuoliu atsidūrė konstitucinės ir politinės minties pirmeivių gretose“, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Prezidentas kalbėjo apie Konstituciją, kurią po ilgų dvejonių ir abejonių, ar tai yra ir Lietuvos (arba LDK) dokumentas, galiausiai pradedame pripažinti.
Ir ne tik pripažinti. Dabar jau giriamės, kad tai pirmoji Europoje Konstitucija, perėmusi pažangiausias tuometines idėjas, tokias kaip įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios atskyrimas, iškeliami tautos suverenumo, demokratinio valdymo, žmogaus teisių principai.
Išsamiau apie Gegužės 3 d. Konstituciją skaitykite čia.
Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, kuriai Gegužės 3-iosios Konstitucijos proga suteiktas Abiejų Tautų apdovanojimas, dabartį mato kitaip: „Matome neapykantos kalba ir inkvizicinėmis užmačiomis trykštantį religinį fanatizmą, regime taip pat populizmą ir trumparegystę, negebėjimą matyti platesnį geopolitinį paveikslą ir mūsų ateitį jame. Dar matome dideles, mums nuolat tarptautinę nešlovę užtraukiančias problemas žmogaus teisių srityje, visų pirma – užtikrinant žmogaus ir pilietines teises LGBT žmonėms bei moterų teisę į savo pačių kūną.“
Nederėtų nusukti akių ir kišant galvą į smėlį guostis, kad rašytoja kalba Lenkijai, išgyvenančiai skausmingą transformaciją dėl valdžioje vis dar gajų konservatyviųjų radikalų idėjų.
Ne, rašytojos žodžiai yra Lietuvai, kurioje politikai vis dar vengia aiškaus atsakymo: kurioje tu pusėje? Kaip ir prieš 230 metų.
VŽ dar kovo pradžioje rašė, kad diskusijoje apie nenumaldomai ateinančią pažangą į labai aiškiai išreikštą pusę turės stoti kiekvienas politikas, įskaitant ir prezidentą G. Nausėdą, kuriam nebepavyks slapstytis po nelabai vykusios Prezidentūros užsakytos apklausos rezultatais. Priminsime, kad LR Prezidentūros iniciatyva atliktos apklausos metu 65% apklaustųjų pasisakė prieš tos pačios lyties porų santykių įteisinimą.
Tačiau savo aiškią nuomonę turi pareikšti taip pat ir premjerė Ingrida Šimonytė bei konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Įvertindami tai, kad pačioje TS-LKD tos nuomonės yra sunkiai suderinamos, arba tiksliau – jas derinant reikalingi kompromisai ir nuolaidos išsaugant tiek partijos, tiek ir valdančiosios koalicijos vienybę.
Labai nesinorėtų, jeigu šiuo svarbiu, galbūt esminiu klausimu, sprendimą lemtų politiniai interesų mainai, o ne sveikas protas ir politinė atsakomybė.
Ateina metas, kai politikams tenka itin svarbus apsisprendimo atsakomybės momentas. Kai priimant sprendimą reikia pajusti laiko dvasią, suvokti: kas yra garbinga ir puoselėta praeitis, o kas – ateitis, kuria bus grindžiamas būsimųjų kartų pasaulis.
VŽ požiūriu, beveik prieš tris dešimtmečius, kai galima sakyti šalis iš naujo klojo pagrindus tam, kas galiausiai ją nukreipė į Vakarų civilizaciją ir išplėšė iš rytietiškos autokratijos tradicijų, Lietuvos Seime vyko svarbus epizodas. Atskleidžiantis, kad, nors ir sunkiai, bet politikai geba peržengti per savo regis nepaklibinamas „raudonąsias linijas“.
1994 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo ratifikuota tuo metu prieštaringai vertinta Lietuvos ir Lenkijos Gero kaimyninio bendradarbiavimo ir draugiškų santykių sutartis. Būta abejonių, kad Lietuvos Seime ratifikavimui koją pakiš tai, kad sutartyje nepasmerktas Vilniaus krašto užėmimas ir vadinamasis Želigovskio maištas.
Dabar ši sutartis yra esminis Lietuvos ir Lenkijos santykių pagrindas. Ji užtikrina, kad, jeigu kaimyninių šalių santykiuose ir turime istoriškai susiklosčiusių kliūčių, neišspręstų klausimų, tai – ne esminės problemos. Ši sutartis atvėrė abiem šalims narystę ES ir NATO. Ši sutartis tapo pagrindu tam, ką dabar, kaip savaime suprantama, laikome saugumo garantu, galų gale – būsimojo energetinio atsijungimo nuo Rusijos garantu ir t. t.
Per sutarties ratifikavimo svarstymą Lietuvos Demokratinės darbo partijos (LDDP) tuomet dominuojamame Seime jau buvęs užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas priminė kiekvienam parlamentarui apie balsavimo prasmės svarbą ir – politikavimo vardan politikavimo menkystę.
Buvo neabejojama, kad sutartis Seime bus patvirtinta LDDP balsais. Tačiau buvęs UR ministras krikščionis demokratas A. Saudargas pabrėžė, kad balsavimas tokiu svarbiu klausimu kaip Lietuvos ir Lenkijos pamatinių santykių sutarties ratifikavimas negali būti partinis.
„Daugelis Seimo narių turi galimybę leisti sau politikuoti, nes žino, kad jų balsai nieko nesprendžia“, – kalbėjo tuomet A. Saudargas. Jis siūlė tuometinės LDDP nariams nebalsuoti, kad Lietuvos ir Lenkijos sutarčiai oponuojantys dešinieji parlamentarai suvoktų istorinę atsakomybę ir ją suvokdami priimtų sprendimą.
„Jeigu ši sutartis būtų neratifikuota, Lietuvos saugumui būtų padaryta žala“, – anuomet kalbėjo A. Saudargas.
Seimo pirmininku tuomet buvęs Česlovas Juršėnas, pasakodamas apie tą įsimintiną epizodą, VŽ priminė, kad toks balsavimo „eksperimentas“ nebuvo įmanomas, nes be LDDP Seime paprasčiausiai būtų pritrūkę sutarčiai ratifikuoti reikiamo balsų skaičiaus.
VERSLO TRIBŪNA
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Ilgos valandos treniruočių ir griežta disciplina tarp jų, kasdienis darbas ir pasiaukojimas – žiūrovams, matantiems džiaugsmingas pergalės akimirkas, ši sporto pusė dažnai lieka nematoma. Reklamos kampanija „Kartu kelyje į pergalę“ skirta padėkoti Lietuvos sportininkams ir jų komandoms už sunkų darbą treniruotėse ir varžybose bei įkvepiantį ryžtą siekiant pergalių. OWEXX reklamos kampanijoje išryškinama, koks svarbus sportininkams yra pasiekimų įvertinimas ir nuolatinis palaikymas – juk kartu galime pasiekti daugiau.
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.
Tą jis pastebėjo ir posėdyje, ir tai liudija posėdžio stenograma.
Šiuolaikiniai Lietuvos ir Lenkijos santykiai aiškiai liudija – anuomet sutarčiai oponavusieji politikai jau buvo praeitis. Ultrapatriotai balsavo prieš, bet sumanesnieji, suvokusieji, kur veda sutarties su Lenkija blokavimas, – tame balsavime bent jau nedalyvavo.
1994 m. spalio 13 d. Seimo posėdžio stenogramą pasiskaityti verta šių dienų politikams.
Nes politikų atsakomybė neturėtų būti grindžiama „išrinks-neišrinks“ (myliu-nemyliu) išskaičiavimais, o visuomenės evoliucijos supratimu.
Grįžtant 230 metų atgal: Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo priimta būtent tokia dvasia – nors galiausiai buvo paskandinta kaip tik priešingo – niūraus carinės Rusijos gaivalo. Bet tai XVIII amžiaus, ne XXI amžiaus istorija.
