Sistema be sistemos
Į vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą (GPAIS) buvo įlieta per 2,5 mln. Eur, taip pat viltis, kad atliekų sektorius bus tinkamai kontroliuojamas: bus skaidrus, atliekos tinkamai sutvarkomos ir kt. Tačiau prasidėjus jau ketvirtiesiems sistemos veikimo metams verslas konstatuoja: administracinė našta nesumažėjo, sąžiningi vargsta, o šešėlis ir toliau praslysta it pro rėtį.
Įstatymas numato, kad duomenis GPAIS privalo teikti atliekų tvarkytojai, supakuotų gaminių gamintojai ir importuotojai, taip pat dalis bendrovių, kurių veikloje susidaro atliekų. Dar tik pradėjus diegti GPAIS jau buvo aišku, kad problemos užprogramuotos.
Ką kalba verslininkai, kuriems priskirta prievolė teikti duomenis minimai sistemai? „Didžiulė administracinė našta“, „Reikalavimai pertekliniai“, „Neapibrėžti kriterijai“ ir t. t.
Minėta sistema tapo tikru prakeiksmu tūkstančiams įmonių: duomenų įvedimas sudėtingas ir užima galybę laiko, sistema dažnai stringa, neveikia dalis jos funkcijų, duomenų neįmanoma importuoti iš verslo valdymo sistemų, kurias naudoja įmonės, nėra integracijos su kitų valstybinių institucijų e. sistemomis, todėl tuos pačius duomenis reikia suvedinėti kelis kartus ir t. t.
„Biurokratijos indeksas 2020“, kurį suskaičiavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, rodo, kad nedidelėms įmonėms atliekų ir pakuočių tvarkymas GPAIS sistemoje sukelia ypač didelę administracinę naštą.
Su šia sistema susijusioms prievolėms smulkusis verslas sugaišta vidutiniškai 10 dienų, arba 82 valandas per metus, – ilgiau nei dėl kurio nors kito Lietuvos verslui taikomo reikalavimo.
GPAIS iki šiol neatlieka ir savo esminių funkcijų, kurios buvo deklaruojamos sistemą diegiant, – identifikuoti ir kontroliuoti atliekų srautus bei jų judėjimą, įvertinti realiai susidarančius įvairių atliekų kiekius, ištraukti iš šešėlio tuos verslus, kurie atliekas tvarko netinkamai ar jų išvis netvarko.
„Akivaizdu, kad dalis veiklos metu sugeneruotų atliekų „važinėjasi“ po Lietuvą už GPAIS ribų arba sistemos viduje pasislepia po kitais atliekų srautais“, – VŽ pasakoja Povilas Baltusevičius, aplinkosauginę dokumentaciją verslui rengiančios UAB „Biosistema“ vadovas.
Specialistai aiškina, kad viena rimčiausių problemų ta, kad įmonės, kurių darbuotojai yra priversti ranka suvesti duomenis ir tam sugaišti valandų valandas, neturi galimybės pasitikrinti, ar nepadarė klaidų – ar sutampa skaičiai, iš klientų paimtų ir išvežtų atliekų kiekiai ir kt.
„Sistemoje net nėra galimybės suvestus duomenis eksportuoti į „Excel“, kur galėtum juos pasitikrinti, išfiltruoti. Radus klaidą, nėra kaip ją pataisyti. Ir kai suvedęs tūkstančius lydraščių viename jų pats aptinki netikslumą, nebegali nieko pakeisti ir ta klaida „keliauja“ per ketvirčius, metus“, – pavyzdį pateikia Nerijus Stankūnas, UAB Antrinio perdirbimo grupės vadybininkas.
Kyla abejonių ir dėl to, kiek efektyviai aplinkosaugininkai naudojasi GPAIS verslo pateiktais duomenimis. Anot N. Stankūno, aplinkosauginių patikrinimų metu įmonių vis dar prašoma pateikti 7 ar 8 skirtingų tipų dokumentus, kurie dažniausiai turi būti „popieriniai“ (!) ir su atsakingų asmenų parašais – nepaisant to, kad visi dokumentai e. būdu jau yra pateikti GPAIS ir i.VAZ.
Kritikos žodžių sistemai negaili ir dabartiniai ministerijos specialistai.
„GPAIS kol kas turi labai daug probleminių vietų, todėl puikiai suprantame verslo nepasitenkinimą“, – su priekaištais sutinka Eimantas Norkūnas, aplinkos ministro patarėjas IT klausimais.
Jis taip pat informuoja, kad bus ieškoma IT projektų vadovo, kuris dirbtų tik su minėta sistema, iki šiol tokio specialisto aplinkosaugininkai neturėjo.
„Keista, kad tokios didelės apimties ir svarbos sistema neturi už ją atsakingo asmens. Papildomai stiprinsime GPAIS klientų aptarnavimą ir kokybę, kad vartotojai su savo problemomis nesijaustų palikti vieni“, – žada E. Norkūnas.
Viešąjį pirkimą GPAIS tobulinimo paslaugoms numatyta skelbti šį balandį, informuoja AM. Atlikus rinkos konsultacijas, planuojamas atviras tarptautinis konkursas. Tiesa, orientacinė kaina nėra skelbiama – taip siekiama užtikrinti skaidrų konkurencinį potencialių tiekėjų varžymąsi, aiškina ministerija. N. Stankūno vertinimu, tai būtų verslo labai laukiamas GPAIS tobulinimo etapas.
Tiesa, jis baiminasi, kad šie lūkesčiai gali ir neišsipildyti. Pasak specialisto, AM jau nuo 2017 m. pradėjo sistemos pristatymus, mokymus „ir tada buvo gražiai kalbama, kad sistema sumažins administracinio darbo, popierizmo, o išėjo, švelniai sakant, atvirkščiai“.
VŽ primena: GPAIS buksavimo metais valdžioje buvo žalieji – atrodytų logiška, kad ir problema turėjo būti išrišta kuo greičiau. Tačiau ir valstiečių-žaliųjų vedlys, ir tuometinė AM vadovybė tragiško minėtos sistemos funkcionalumo sustyguoti taip ir nesugebėjo.
Dabar kamuolys – naujos valdančiųjų daugumos rankose. Laikas parodys, ar pavyks jiems (ir kaip greitai) nuo verslo pečių nuridenti šią painią, Sizifo akmeniu sugrįžtančią naštą.
