Valstybės valstybėje pabaiga
Andrejus Kosiakovas, LTG finansų vadovas, interviu VŽ sako, kad pirmoji bendrovės obligacijų emisija veikiausiai sieks apie 300 mln. Eur, tačiau labai tikėtina, kad ji nebus vienintelė. Įmonės skolos lygis šiuo metu yra itin žemas ir nesiekia nė vienos EBITDOS – A. Kosiakovas sutinka, kad tai rodo, jog bendrovės kapitalo struktūra nėra teisinga, nes įmonės poreikiai didele dalimi finansuojami iš akcininko, t. y. valstybės, lėšų. O jas būtų galima panaudoti kitiems šalies poreikiams.
Supratimas, kad skolintas kapitalas yra pigesnis už nuosavą, atėjo ir į LTG. Geriau vėliau negu niekad, juolab kad lėšų poreikis ne tik pačiai bendrovei, bet ir visai šaliai svarbiems projektams artimiausiu metu žymiai išaugs – įsibėgėja „Rail Balticos“ projektas, prasidės geležinkelio elektrifikavimo darbai. LTG skaičiuoja, kad visas įmonės investicinis paketas iki 2030 m. sudarys apie 6,5 mlrd. Eur, maždaug pustrečio milijardo reikės rasti iš nuosavų arba skolintų lėšų. Šių investicijų liūto dalį planuojama atlikti per keletą artimiausių metų.
Laimė, aplinkybės finansuoti išaugusius poreikius šiuo metu kaip niekad palankios dėl centrinių bankų į ekonomiką pumpuojamų pinigų. Kol infliacijos baubas neprivertė centrinių bankų pradėti kelti palūkanų, pats metas bandyti pasinaudoti pigaus skolinimosi progomis. O jeigu dar ant obligacijų užklijuosi žaliąją etiketę, kaip ir ketina daryti LTG, ekologinės karštinės apimti dorybingieji investuotojai keturpėsti sulėks pirkti obligacijų. Tik reikia gerai pasiruošti namų darbus.
„Žaliasis kursas mūsų strategijoje labai svarbus. Juolab ir skolintas lėšas leistume geležinkelio elektrifikavimui, elektrinių riedmenų pirkimui – tokiems dalykams, kurie susiję su aplinkosauga“, – sako A. Kosiakovas. Jis teigia, kad yra daug institucinių organizacijų, investuotojų, kurie orientuojasi būtent į tokias investicijas ir nori skolinti žaliesiems projektams. Paminėti galima ir Europos investicijų banką, pastaruoju metu aiškiai komunikuojantį, kad ne žalios investicijos jo praktiškai nebedomina.
Pionieriai iš valstybinio sektoriaus, pavyzdžiui, obligacijas kurį laiką sėkmingai leidžianti „Ignitis grupė“, jau išžvalgė kapitalo rinkų teritoriją. Šios pastangos, nors ir sutiktos nevienareikšmiškai, kelią į minėtą teritoriją valstybės įmonėms jau praskynė. Atėjo metas šiuo keliu žengti ir LTG. Bendrovės žingsnį į kapitalo rinkas, matyt, buvo galima nuspėti.
Prie įmonės vairo 2016 m. pabaigoje stojusi naujoji vadovybė atliko nemažai veiksmų, kuriais tam tarsi buvo padėtas pamatas. Veiklos išskaidytos į atskiras grupės bendroves, su nauja struktūra atsirado naujas, į tarptautines rinkas orientuotas prekės ženklas. Galiausiai ir apie savo veiklą bendrovė viešai pasakoja daug atviriau, nei tai buvo daroma buvusio vadovo Stasio Dailydkos laikais.
„Klausimas, ar prieš keletą metų įmonė buvo tam pasiruošusi. O šiandien, manau, jau esame pasiekę lygį, kai galime eiti į kapitalo rinkas, būti atviri ir skaidrūs“, – pažymi LTG finansų vadovas.
VŽ nuomone, LTG žingsnis yra pozityvus ir sveikintinas. Jis ne tik leis efektyviau išnaudoti vienos svarbiausių valstybinių įmonių kapitalo struktūrą. Jei pasiūlymas pasirodytų patrauklus dar ir antros pakopos pensijų fondams, bendrovė prisidėtų prie būsimųjų šalies pensininkų uždarbio.
Kitas pozityvus žingsnis galėtų būti pirminis viešas LTG akcijų pasiūlymas, nes daugiau į vertybinių popierių biržą įtrauktų valstybės valdomų įmonių vertybinių popierių reikštų didesnę rinkos kapitalizaciją, išaugusį likvidumą ir patrauklumą vietos bei užsienio investuotojams. A. Kosiakovo įsitikinimu, LTG yra įmonė, kurios akcijos „galėtų ir ateityje turbūt turėtų“ būti kotiruojamos biržoje, tačiau šis sprendimas – jau ne pačios bendrovės, o jos akcijas valdančios valstybės prerogatyva.
Susisiekimo ministerijos vadovybė VŽ tvirtina, kad bent jau šioje kadencijoje planų dėl LTG IPO nėra. Tačiau galbūt sėkmingas obligacijų platinimas galėtų priversti bent jau užduoti sau klausimą – o kodėl gi ne? Šiaip ar taip, toks žingsnis bent jau galutinai išsklaidytų paskutinius priplėkusios „valstybės valstybėje“ kvapus.
REKOMENDUOJAME
