E. Ferreira. Atėjo laikas keistis

Publikuota: 2021-04-14 11:36
Europos Komisijos nuotr.
svg svg
Europos Komisijos nuotr.
Už sanglaudą ir reformas atsakinga Europos Komisijos narė

Juk sakoma, kad sunkumai užgrūdina. Jei tai tiesa, šiandien grūdinamės visi: kovojame ne tik su amžiaus pandemija, bet ir su didžiausia pastarųjų dešimtmečių ekonomikos ir socialine krize, ką jau kalbėti apie tokias sudėtingas ilgalaikes transformacijas, kaip skaitmeninė revoliucija ar perėjimas prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos.

Šiandieniniai sunkumai moko mus priimti naujoves, pavyzdžiui, dirbti ar mokytis namuose. Jie taip pat primena, kiek daug vertingų dalykų – pavyzdžiui, sveikatą ir socialinius ryšius – laikėme savaime suprantamais. O svarbiausia, šie pokyčiai verčia mus ieškoti atsakymų į klausimus, kokios ateities norime Lietuvai bei Europai ir kaip prisitaikyti prie naujų aplinkybių išsaugant tai, kas geriausia?

Kaip europiečiai atsakyti į šiuos klausimus privalome kartu, nes aišku viena – jokia šalis pati viena šių sunkumų neįveiks. Ištikus krizei mums reikia Europos – vakcinos įsigijimas viso bloko vardu suteikė mums tokią derybinę galią, kokios neturi nė viena pavienė valstybė. Europos mums reikia ir siekiant atsigauti – skolindamiesi finansų rinkoje remiamės Europos AAA kredito reitingu. To rezultatas bus 672,5 mlrd. Eur (312,5 mlrd. subsidijomis ir 360 mlrd. paskolomis) vertės investicijos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP).

Sanglaudos politika, pagal kurią 2021–2027 m. bus paskirstyta maždaug 375 mlrd. Eur investicinių dotacijų, tebėra viena didžiausių Europos investicinių priemonių. Sanglaudos politikos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės investicijomis sieksime įveikti krizę ir paskatinti ekonomikos atsigavimą. Europos Sąjungos istorija – tai šalių konvergencijos istorija. Tačiau patirtis rodo, kad kilus krizei konvergencija gali sulėtėti, sustoti ar net imti mažėti. Jau dabar matome ženklų, kad simetrinis COVID-19 šokas mūsų regionus veikia asimetriškai. Tai parodo sanglaudos, kaip ilgalaikės raidos priemonės, svarbą ne tik įprastinėmis aplinkybėmis, bet ir siaučiant krizei ar jai pasibaigus.

Sanglauda jau atlieka tam tikrą vaidmenį. Nuo pat krizės pradžios praėjusių metų balandžio mėnesį pagal Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą remiami tie regionai, kuriems pagalbos reikia labiausiai. Ir tai dar ne pabaiga: ventiliacijos aparatai Ispanijoje, laboratoriniai koronaviruso testai Italijoje, skaitmeninio švietimo infrastruktūra ir mokymai Lenkijoje ir Kroatijoje ir t.t.

Visoje Europoje jau dabar sutelkta per 22 mlrd. Eur. Naujausia informacija apie investicijas skelbiama Specialioje svetainėje. Tuo metu, kai buvo rengiamas šis straipsnis, apyvartinio kapitalo, kad galėtų išsilaikyti, jau buvo suteikta beveik 500 000 MVĮ, paramą gavo 2,5 mln. pagal trumpalaikes darbo sutartis ar sveikatos priežiūros srityje dirbančių asmenų.

Nors vis dar grumiamės su pandemija, turime rengti tvirto ir tvaraus ekonomikos atsigavimo planą. Daugelis šalių ir regionų artimiausiais metais sulauks du ar tris kartus didesnių nei įprastai europinių investicijų, finansuojamų Sanglaudos politikos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšomis.

Lietuvoje bus būtina paspartinti sanglaudos ir ekonomikos gaivinimo lėšų programavimo procesą – tik taip bus galima pasinaudoti šio finansavimo potencialu ir kovoti su socialiniu ir ekonominiu pandemijos poveikiu. 2021-ieji turėtų būti didelių investicijų ir ekonomikos stimuliavimo metai.

Be kita ko, reikės įgyvendinti 6 mlrd. Eur vertės sanglaudos programas ir užtikrinti, kad jos papildytų EGADP. Siekiant Lietuvoje veiksmingai įgyvendinti regioninę politiką bus svarbu investuoti į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją, itin daug dėmesio skiriant aplinkos apsaugos tikslams. Pramoninių išmetamųjų teršalų mažinimas – lemiamas perėjimo prie neutralaus anglies dioksido poveikio ekonomikos veiksnys. Maždaug 250 mln. Eur Teisingos pertvarkos fondo lėšų bus skirta regionų, kuriuos su energetika ir klimato kaita susijusi pertvarka veikia labiausiai, socialiniams ir ekonominiams poreikiams tenkinti.

Kaip investuosime, kad išnaudotume šią tik kartą gyvenime pasitaikančią progą? Kaip vykdysime šiemet pradedamas septynmetes sanglaudos programas? Ko Lietuva ir Europa tikisi pasiekti per ateinantį dešimtmetį? Siūlau vadovautis trimis prioritetais.

Pirma, ekonomikos atsigavimą turi jausti visi europiečiai ir visi regionai. Ekonomikos istorija aiškiai parodė, kad po krizės vieni regionai atsigauna lengvai, o kiti sąstingio neįveikia visą dešimtmetį ar dar ilgiau. Susitikimuose su įvairių lygmenų sprendimus priimančiais asmenimis visada pabrėžiu, kad negalime pasitenkinti pusės Europos atsigavimu, o kitą pusę palikti nuošalyje. Man rūpi ir ilgalaikės tendencijos: jau daugiau nei dešimtmetį Europos Komisija reguliariai skelbia regionų konkurencingumo indeksą. Šis indeksas rodo, kad keliose valstybėse narėse nuolat didėja atotrūkis tarp kelių didžiųjų miestų ir likusių šalies regionų. Jei nesiimsime veiksmų, ateityje kils didžiulio disbalanso pavojus.

Visų vystomųjų pajėgų sutelkimas vienoje vietoje mažina ekonomikos atsparumą ir didina socialinį susiskaidymą. Šalys turi strategiškai investuoti į skirtingus regionus, į subalansuotą didelių centrų ir mažesnių ar vidutinių miestų tinklą, kad visa šalies teritorija būtų ekonomiškai gyvybinga ir turėtų vietos įmonių ir kokybiškų darbo vietų, viešąjį transportą, energijos tinklus, perdirbimo ir atliekų sistemas, sveikatos priežiūros, švietimo ir įgūdžių infrastruktūrą.

Antra, investicijomis turi būti skatinama ilgalaikė ekonomikos pertvarka. Europa stovi ant dvigubos transformacijos – skaitmeninės revoliucijos ir perėjimo prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos – slenksčio. Jei norime atstatyti COVID-19 gaisrų apgadintą Europos ekonomikos tvirtovę, negalime tiesiog grįžti ten, kur buvome. Turime imtis naujų statybų.

Valstybės narės turi parengti perspektyvias vystymosi strategijas. Jos turi remtis lyginamaisiais teritorijų pranašumais ir įgyti naujų kompetencijų. Bent pusė naujųjų sanglaudos investicijų bus skirtos pažangiesiems ir žaliesiems projektams, susijusiems, pavyzdžiui, su inovacijų tinklais, skaitmeninėmis įmonėmis ar atsinaujinančiąja energija. Taip pat numatyta, kaip bus sprendžiamos specifinės, pavyzdžiui, nuo iškastinio kuro, visų pirma anglių kasyklų ar anglimis kūrenamų elektrinių, visiškai priklausančių regionų, problemos. Tam numatyta naudoti naujojo Teisingos pertvarkos fondo lėšas.

Europa turi bendrą raidos iki 2030 m. viziją. Todėl reikia aiškių nacionalinių planų, rodančių, ką kiekviena šalis nori pasiekti per ateinantį dešimtmetį. Į išsamias strategijas reikėtų įtraukti būtinas nacionalinių administracijų, politikos ir sistemų modernizavimo reformas. Jose taip pat turėtų būti detalizuotos susijusios privačiosios ir viešosios investicijos, įskaitant Europos paramą, ir siekis paversti jas realybe. Šios nacionalinės integruotos vystymosi strategijos – geriausias visų Europos investicijų iš įvairių sanglaudos politikos fondų ir EGADP pagrindas, didinantis jų veiksmingumą, papildomumą ir sinergiją.

Trečia, vietos subjektai ir piliečiai turi būti visateisiai partneriai. Dabar priimame esminius sprendimus dėl mūsų ateities. O dėl tokių visiems svarbių sprendimų būtina plačiai konsultuotis. Vykdydami sanglaudos politiką vadovaujamės partnerystės principu, pagal kurį suburiami regioniniai ir vietos subjektai, socialiniai partneriai, bendruomenė. Esu pasiryžusi užtikrinti, kad sanglaudos politikos programos būtų rengiamos ne tik operatyviai, bet ir vadovaujantis nuoširdžia partneryste.

Piliečiams artima Europa yra daugiau nei partnerystės principas; tai ir užtikrinimas, kad lėšos pasiektų žmones. Piliečiai turi matyti narystės ES naudą ir apčiuopiamus Europos solidarumo rezultatus savo kasdieniame gyvenime.

Istorija mus ne tik grūdina, bet ir suteikia unikalią galimybę kurti ir planuoti tokią Europą, kokios norime. Tebūnie ji įtrauki. Tokia, kurioje atsigauti padedama visiems regionams ir nuošalyje nepaliekamas nė vienas europietis. Tebūnie ji pasirengusi ateičiai, paklojusi pagrindą sėkmingai skaitmeninei revoliucijai ir perėjimui prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos. O sprendimai tebūnie priimami vadovaujantis visapusiškomis demokratinėmis konsultacijomis ir partneryste. Būtent tokią sanglaudos politiką trokštu matyti kuriant artimiausių mėnesių planus. Būtent tokią Europą noriu matyti po dešimties ar daugiau metų. Jei tokiai vizijai pritariate ir jūs, kviečiu įsitraukti į diskusiją. Atėjo laikas keistis.

Komentaro autorė - Elisa Ferreira, už sanglaudą ir reformas atsakinga Europos Komisijos narė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kai protingumo kriterijus – anapus slenksčio

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustebinusi rinką biurokratinėmis žabangomis, į kurias įtraukė...

M. Stankevičius. Sutelktinio finansavimo platformos: tik skelbimų lentos ar investavimo partneriai? 1

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu išryškėjo diskusija dėl sutelktinio finansavimo platformų (SFP) operatorių...

Verslo aplinka
2021.05.08
D. Palavenis. Pokyčio technologijos ir gynybos pramonė. Ar Lietuva turi ką pasiūlyti?

Balandžio 20 d. Europos gynybos agentūra (EGA) organizavo aukšto lygio nuotolinę konferenciją, kurioje ES...

Verslo aplinka
2021.05.07
D. Misiūnas. Medžiotojai ir bėgikai 13

Prieš savaitę didžiausi Lietuvos technologijų startuoliai susivienijo į asociaciją „Vienaragiai.lt“,...

Verslo aplinka
2021.05.07
Baimė ar šuolis atgal, į bebrų užtvankas? 20

„Ignitis grupės“ darbuotojų skatinimo opcionais programa, sukėlusi abejonių Seimo Biudžeto ir finansų...

Verslo aplinka
2021.05.07
V. Degutis. Verslo procesų automatizavimas: ateitis jau čia – ar mes pasiruošę?

Dabartiniai rinkos pokyčiai – tiek susiję su pandemija, tiek su apskritai globaliomis verslo valdymo...

Verslo aplinka
2021.05.06
J. Rojaka. Skatindami verslą galėtume spurtuoti kaip „Ferrari“, tačiau judame vėžlio greičiu 2

Analizuojant lėšų panaudojimą ir dabartines tendencijas šalies ekonomikoje, peršasi akivaizdi išvada –...

Verslo aplinka
2021.05.06
Kad bėgdami nuo vilkų, neužlėktume ant meškų  4

Per 2008-2009 m. finansų krizę ne viena kompanija nukentėjo nuo vadinamųjų „feniksų“, kai bankrotą inicijavus...

Verslo aplinka
2021.05.06
Idėjos, ardančios vienybę? 8

Pastaruoju metu vis labiau įsiplieskianti diskusija dėl galimybių paso jau įtraukė ir svarbiausių šalies...

Verslo aplinka
2021.05.05
V. Gružauskas. Dirbtinis intelektas: ar tikrai žinote, ką perkate 4

Šiuo metu dirbtinis intelektas (DI) yra naudojamas praktiškai visur, o domėtis bei skleisti informaciją apie...

Verslo aplinka
2021.05.04
Ant desperacijos ribos 7

Lietuvos turizmo ir viešbučių verslas, suspaustas pandemijos sukeltų karantinų varžtais, priverstas kentėti...

Verslo aplinka
2021.05.04
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Smulkusis verslas siunčia optimizmo signalą

Smulkiajam verslui pandemija sudavė rimtą smūgį – neigiamą įtaką ji padarė daugiau nei pusei šalies smulkiųjų...

Verslo aplinka
2021.05.03
(Ne)tiesioginiai merų rinkimai: trukt už vadžių – vėl iš pradžių 1

Tai kažkur jau matyta ir girdėta – visi politikai dievagojasi esantys už tiesioginius merų rinkimus, bet tuo...

Verslo aplinka
2021.05.03
Sistema be sistemos

Sudėtinga, dažnai stringanti ar iš dalies neveikianti GPAIS sistema, kelianti galvos skausmą įmonių...

Verslo aplinka
2021.04.30
Paryžiaus susitarimas grąžinamas į dienotvarkę

Dėl pandemijos ir smarkiai išaugusios didžiųjų pasaulio galių politinės įtampos nepelnytai kukliai buvo...

Verslo aplinka
2021.04.29
Kiek valstybės turi būti VVĮ? 12

Šiandien ministrų kabinetas planuoja svarstyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) teikiamą atnaujintą...

Verslo aplinka
2021.04.28
D. Vitkauskas. Kodėl verslas „tingi“ įsitraukti į vakcinavimo politiką? 10

Liko vos 2 mėnesiai iki prezidento Gitano Nausėdos paskelbto ambicingo tikslo paskiepyti nuo COVID-19 bent du...

Verslo aplinka
2021.04.27
V. Šostak. Technologijų įmonės vis dar nepakankamai brangios 3

Po pernykštės krizės atsistačius finansinio ir NT turto kainoms, vis daugiau pasigirsta pokalbių, „ar mes...

Verslo aplinka
2021.04.27
V. Nakrošis. „Naujos kartos Lietuvos“ planas – ar užteks drąsos naujos kartos viešajam valdymui sukurti?

Finansų ministerijos organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje dėl daugiau nei 2 mlrd. Eur vertės „Naujos...

Verslo aplinka
2021.04.27
Metas keisti jauką 42

Tai, kad mūsų šalis nebėra pigios darbo jėgos šalis, dar kartą patvirtino ir Japonijos įmonė „Yazaki“: ši...

Verslo aplinka
2021.04.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku