Š. Andriukaitis-Sutkus. Totalinio karantino psichozės mirčių ekonomika

Publikuota: 2021-02-18
Nuotr. iš asmeninio albumo
svg svg
Nuotr. iš asmeninio albumo
Nepriklausomas rizikos analitikas

Totaliniai karantinai, ypač ilgalaikiai, neveikia – tai įrodo ne viena dešimtis lyginamųjų studijų. Visgi mums bandoma įpiršti, kad yra kitaip: rodoma mažėjanti atvejų ir mirčių kreivė; pateikiami prastai besitvarkiusių su pandemija šalių pavyzdžiai; pardavinėjamas pigus „jau tiek pakentėjom, dar pakentėkim“ ir „gyvybių gelbėjimo“ naratyvas. Tokioje pandemijos (ne)valdymo psichozėje kiekvienas, bandantis priešintis totalinio karantino absurdiškumui, yra apkaltinamas elementaria nepagarba kito gyvybei. Svarbiausia, kad tai užmaskuoja daug baisesnius tikruosius mirties ekonomikos padarinius.

Pradėdami kalbėti apie mirties ekonomiką, sutiksime, kad kiekviena mirtis yra tragedija. Bet tai nereiškia, kad šių netekčių negalima įvertinti. Juk valstybė tai daro kasdien, pavyzdžiui, nekompensuodama vaistų, kurių gydymas itin brangus, arba rašydama generinį pakaitalą vietoje taip pacientų teisių asociacijos pamėgto „labiausiai tinkamo originalaus“ vaisto. Pažangiausiose šalyse daroma kaštų efektyvumo analizė QALYS (Quality-adjusted life years saved – angl.), kai skaičiuojama, kas „efektyviau“ – pavyzdžiui, pigus vaistas, palaikysiantis jus pusiau įgalų 3 metus, ar gerokai brangesnis, bet išlaikysiantis jus sveiką 5 metus. Iš Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos apie tokią analizę girdėti neteko.

Tą patį valstybė daro ir suteikdama išsilavinimą. Jei įgysite tik pradinį išsilavinimą, jūsų gyvenimo trukmė, palyginti su aukštąjį išsilavinimą turinčiu piliečiu, vidutiniškai bus 8 metais trumpesnė. Kadangi vidurinis mokslas Lietuvoje yra teikiamas valstybės, nuo jo kokybės tiesiogiai priklauso ir besimokančiųjų gyvenimo trukmė. Pajamų lygis taip pat turi įtakos – jei nuolat gyvensite arti ar žemiau skurdo ribos, jūsų gyvenimo trukmė, palyginti su vidutiniškai pasiturinčiu gyventoju, bus trumpesnė keleriais metais. Kadangi Lietuvoje tokių ilgalaikės trukmės sociologinių studijų beveik nėra, šįkart tenka remtis kitų palyginamų šalių rodikliais.

Tokia pat logika galima remtis analizuojant totalinio karantino veiksmingumą. Net jei dėl karantino mirčių skaičių sumažėtų 20%, kas būtų sąlyginai veiksminga (bet nėra), Lietuvoje tai reikštų 6-iems vidutiniškai 75 metų (toks yra mirusiųjų nuo COVID-19 amžiaus vidurkis) amžiaus asmenims iš 10.000 gyventojų 10-čia metų pratęstą gyvenimą. Realybėje, aišku, tikrasis metų skaičius yra gerokai mažesnis, nes dauguma mirusiųjų sirgo gretutinėmis ligomis. Bet būkime optimistais – juk reikia pateisinti totalinį karantiną. Perskaičiavus iki bandos imuniteto, t.y. 70% gyventojų persirgimo lygio visai populiacijai, išgelbėtume apie 1.300 „statistinių“ senjorų, kurie kolektyviai nugyventų papildomus 13.000 metų. Tokia būtų totalinio ilgalaikio karantino nauda. Kitos koronaviruso aukos, deja, mirtų nepriklausomai nuo to, ar totalinis karantinas būtų taikomas.

O dabar paskaičiuokime šios naudos kainą. Jau pagal esamą statistiką perteklinės mirtys dėl įvairių kitų priežasčių viršija VISAS „kovidines“ bent pusantro karto. Tai reiškia, kad „išgelbėdami“ 20% „kovidinių“ mirčių, mes prarandame 7 žmonių gyvybes dėl kitų priežasčių kiekvienai „išgelbėtai“ gyvybei. Kadangi tikslios statistikos pagal amžiaus grupes nėra, skaičiuokime 5 metus kiekvienai prarastai gyvybei. Atitinkamai perskaičiavus visai populiacijai, gausime 9.000 žmonių, kurie viso prarado 45.000 metų dėl per ankstyvos mirties. Vien šio skaičiaus turėtų pakakti rimtai persvarstyti totalinio karantino „naudą“.

Tačiau čia tikrosios karantino kainos skaičiavimas tik prasideda. Prie šio skaičiaus pridėkime sutrumpėjusią tikėtiną gyvenimo trukmę dėl išaugusio skurdo ir bedarbystės, kuri Lietuvoje pašoko bemaž triskart. Vien tik ilgalaikių bedarbių padidėjo 55.000, tad jei jų tikėtina gyvenimo trukmė sutrumpėjo bent metais, gaunam dar 55.000 metų. Akivaizdu, kad tikrasis skaičius gerokai didesnis, nes totalinio karantino skurdas palietė šimtus tūkstančių asmenų. Pridėkime ir nekokybiško nuotolinio mokymo žalą mūsų vaikams. Jei bent 5.000 vaikų dėl to negalės pabaigti vidurinės arba įgyti aukštojo mokslo, tai „kainuos“ dar 40.000 metų. Iš viso jau priskaičiavome 140.000 metų. Tada pridėkime dėl išaugusios valstybės skolos neišvengiamai prastėsiančias sveikatos apsaugos paslaugas, visuomenės sveikatos būklės suprastėjimą (stresas, nejudrumas, depresija), žalingų priklausomybių didėjimą, smurto šeimoje pasekmes ir t.t – neigiamų efektų, turėsiančių įtakos gyvenimo trukmei, sąrašas yra labai ilgas. Apibendrinant, totalinis karantinas mums „atsieina“ keliasdešimt kartų daugiau gyvybių nei gelbsti, ir šią kainą mokėsime dešimtmečius.

Siūlau jums atlikti minties eksperimentą. Pas jus ateina žmogus su planu pratęsti dešimčiai metų 6 iš 10.000 žmonių gyvybes. Ko reikės tokio plano įgyvendinimui? Ogi neribotai suvaržius konstitucines šalies piliečių teises ir laisves, numarinti anksčiau laiko 7 kartus daugiau žmonių, sužlugdyti ir į bankrotą nuvaryti ištisas verslo šakas, suluošinti šalies socialinį ir kultūrinį gyvenimą, keliskart padidinus skurdą ir nedarbą sutrumpinti dešimčių tūkstančių žmonių gyvenimo trukmę, sukompromituoti tūkstančių vaikų ir jaunuolių ateitį. Ir visa tai užkraunat papildomai 3–4 milijardų eurų skolą. Kaip elgtumėtės su tokiu planu ir jį pasiūliusiu žmogumi?

Būtent tokį kovos su pandemija „planą“ šiuo metu siūlo šalies valdžia. Praėjusios kadencijos Vyriausybė jį pradėjo, bet realiai įgyvendina dabartinė, prisideginėdama „ekspertų taryba“. Kasdien transliuojami mirštančių žmonių skaičiai – reali problema, su kuria reikia kovoti čia ir dabar. O tie „ateities“ metų praradimai, kaip ir valstybės skolos grąžinimas, jau greičiausia bus kitų vyriausybių rūpestis. Tuo tarpu visi besipriešinantys totaliniam karantinui policine valstybe virstančios Lietuvos valdžios yra tiesiog užtildomi.

Islandija, prieš 30-metį pirmoji mūsų nepriklausomybę pripažinusi valstybė, turbūt nebūtų tokios situacijos net susapnavusi. Atvirkščiai, viena geriausiai su COVID-19 be jokių totalinių karantinų besitvarkančių šalių mus dar gali daug ko išmokyti.

Komentaro autorius - Šarūnas Andriukaitis-Sutkus

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Renovacijai ieško atspirties taško 2

Renovacija Lietuvoje taip ir neįgavo planuoto pagreičio: ypatingo entuziazmo nerodo nei gyventojai, į tokius...

M. Gabriel. Investicijos į inovacijas atsigaunant po COVID-19

Pasaulinis atsakas į COVID-19 buvo tiesiogiai susijęs su moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Po...

Verslo aplinka
2021.03.02
Kas svariau – argumentai ar šuolis ant ambrazūros 5

Europos Komisija (EK) šį mėnesį pasiūlys Europos Sąjungai (ES) taisykles dėl „žaliojo paso“ pasiskiepijusiems...

Verslo aplinka
2021.03.02
M. Jurgilas. Švietimas, mokslas, inovacijos, o gal teatras? 1

Šiandien Vyriausybė nacionalinio lygmens viešoje konsultacijoje visuomenei pristato Vyriausybės programos...

Verslo aplinka
2021.03.01
Atakuoja ne tik virusas, bet ir namų mada

Lietuvos tekstilės pramonė išgyvena ne pačius geriausius laikus – gamybos nuosmukį sukėlė pandemijos metu...

Verslo aplinka
2021.03.01
Baterijų negaminame ir neperdirbame, tačiau naudojame ir kaupiame: ar pasiruošę už tai atsakyti? 1

Kodėl Lietuvoje turėtume kalbėti apie baterijas? Mūsų šalyje jos nebegaminamos, iškastinių išteklių tam irgi...

Verslo aplinka
2021.02.28
G. Makuševas. Įmonių finansinėse ataskaitose pilna klaidų, bet Finansų ministerijai profesionalai nereikalingi

Kaip parodė pastarųjų 5 metų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) vykdomos...

Verslo aplinka
2021.02.27
D. Vitkauskas. Verslas imasi teisminio būdo priešintis karantino draudimams 41

COVID-19  pandemija iškėlė iššūkių ne tik sveikatos apsaugai ir ekonomikai, bet ir žmonių santykiams su...

Verslo aplinka
2021.02.27
V. Ušackas. Galimybių slenkstis Lietuvai: jaukas užsienio rezidentams 3

Netrukus prasidės pandemijos virtuvėje iškepto ES paramos pyrago dalinimas. Tačiau godžiai žvelgiant į...

Verslo aplinka
2021.02.26
Gal ramybės neduoda S. Jakeliūno „šlovė“? 22

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) su pirmininku Mykolu Majausku priešakyje iškėlė problemą dėl bankų...

Verslo aplinka
2021.02.26
Investicinė mažakraujystė! Būtina paskubėti! 5

Vyriausybės programoje numatyta svarstyti apie galimą perėjimą prie reinvestuoto pelno neapmokestinimo.

Verslo aplinka
2021.02.25
L. Boguševičius. Elektromobilių strategija: pirma atlikite namų darbus 2

Lietuvoje turime dar vieną strategiją, kuri svarbi kiekvienam iš mūsų – ir kuri nebus įgyvendinta. Kalbu apie...

Verslo aplinka
2021.02.24
J. Vėželis. Slėpynės ir kvadratas

Turbūt visi esate pastebėję, kaip keičiasi to paties žodžio naudojimas bėgant laikui.

Verslo aplinka
2021.02.24
Žygis į „neliečiamas“ valdas 9

Finansų ministerija (FM) pasirengusi skelbti kai kurių lengvatų gyvavimo pabaigą – jos valstybei kainuoja...

Verslo aplinka
2021.02.24
A. Džiaugys. Europai ruošiantis žaliosios energijos bumui, verslas skendi nežinioje

Europa pernai garsiai paskelbė Žaliąjį kursą, pagal kurį jau nuo šių metų nukreipiamos milijoninės...

Verslo aplinka
2021.02.23
Pavėluotas bėgimas paskui ekonominę logiką

Diktatoriai nei sveiku protu, nei ekonomine logika nesivadovauja – tai įrodo ir Baltarusijos sprendimas savo...

Verslo aplinka
2021.02.23
G. Šiaučiulytė. 2021-uosius finansų rinkos pradėjo šturmuodamos naujas aukštumas

Investuotojai laukia, kol JAV įstatymų leidėjai susitars dėl 1,9 trln. JAV dolerių ekonomikos skatinimo...

Verslo aplinka
2021.02.22
Verslai, stumdomi tarp ministerijų 5

Pandemijos į nuostolius įstumti paukštynai prašo valstybės pagalbos – sektorius teigia atsidūręs ant bedugnės...

Verslo aplinka
2021.02.22
S. Šimoliūnė. Mokesčių planavimo schemos: kritiškas požiūris – neišvengiamas

ES pastaraisiais metais itin daug dėmesio skiria mokestinei aplinkai, o vieni svarbiausių objektų...

Verslo aplinka
2021.02.21
A. Sagatauskas.Tvarumui numatomi milijardai eurų – kuriems verslo sektoriams jų reikia labiausiai?

ES ekonomikos atsigavimo skatinimui skirta iniciatyva „NextGenerationEU“ įgauna vis aiškesnį kontūrą ? visos...

Verslo aplinka
2021.02.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku