Saldūs ryžto vaisiai
Štai šią vasarą mokslo ir verslo institucijų įkurtas plastiko klasteris užsimojo itin plačiai, – jis neslepia ambicingų planų kurti inovatyvius produktus pasaulinei rinkai. Į klasterį susibūrė galinga komanda: Kauno technologijos universiteto Nacionalinis inovacijų ir verslo centras, Šiaulių valstybinė kolegija, Šiaulių profesinio rengimo centras, aštuonios lyderiaujančios šalies plastiko gamybos įmonės ir Šiaulių pramonininkų asociacija (ŠPA).
Jo iniciatoriai tikina, kad daugiausia dėmesio bus skiriama naujų produktų kūrimui ir esamų tobulinimui. ŠPA prezidentas Alvydas Stulpinas pabrėžė, kad įmonės jau supranta, jog suglaudusios pečius galės įgyvendinti rimtus projektus, kurie leis konkuruoti rinkoje.
Sukūrusios aukštesnę vertę turinčių produktų, įmonės, susijungusios į klasterį, galės pasiūlyti savo darbuotojams ir didesnį užmokestį. Minėtas klasteris pasiryžęs spręsti ir jaunimo profesinio orientavimo problemą – jaunimas bus skatinamas studijuoti ypač rinkoje paklausias technines specialybes, per atvirų durų dienas jaunuoliai galės iš arti susipažinti su naujausiomis technologijomis.
Apie Lietuvos gamintojų orientavimąsi į didesnę pridėtinę vertę turinčių produktų kūrimą šiandien kalba ir VŽ pašnekovas Edmundas Daukantas, ekspedijavimo ir logistikos paslaugų UAB „Schenker“ vykdomasis direktorius. Jis pastebėjo, kad įmonės klientai naujų rinkų suskubo ieškoti ne tik ir ne tiek dėl Rusijos embargo, o todėl, kad savo produkciją jau gali parduoti ne rusų pramonei, o tokiems gamintojams kaip „Siemens“, „Krupp“, Vakarų automobilių pramonei.
Integravimasis į Europos pramonę sudaro galimybę kurti kur kas didesnę pridėtinę vertę turinčius inovatyvius produktus. Į Vakarus dažniausiai važiuoja ne vartojimo prekės, o gaminiai verslui, komponentai elektronikos, automobilių pramonės gamintojams, taip pat lazerių pramonės gaminiai. Pasak p. Daukanto, į Vakarus vežami gaminiai yra skirti labai aukšto technologinio lygio pramonės šakoms, – Lietuvos inžinierių reputacija yra gerėjanti, o užsienio gamintojai, naudojantys lietuvišką produkciją savo gaminiuose, išskiria kokybę ir patikimumą.
Nesnaudžia diegiant inovacijas ir kai kurie maisto pramonės atstovai. „Vieni vis dar verkia ir prašo kompensacijų už santykių su Rusija nutrūkimą, o kiti labai intensyviai ieško naujų rinkų ir jų randa. Žinoma, tai sunkaus darbo rezultatas“, – teigia p. Daukantas.
Minėta ekspedijavimo ir logistikos paslaugų įmonė įveža į Lietuvą vis daugiau pramonės įrangos, įvairių įrenginių komponentų. Tai signalas, kad inovacijų į gamybą procesas pradėjo judėti. Lietuvoje, ypač miesteliuose, kuriasi 200–400 žmonių įdarbinantys fabrikėliai, ir jų vis daugėja. VŽ pašnekovas tikina, kad vien Žemaitijoje per pastaruosius trejetą metų jų atidaryta gera dešimtis. „Nedideli fabrikai sukuria darbo vietų, gana lankstūs eksportuoti ir aprūpinti produktais visą pasaulį. Tai – mažai žaliavų, bet daug intelekto reikalaujančios prekės“, – sumuoja savo pastebėjimus „Schenker“ vadovas.
Žinoma, jis tūkstantį kartų teisus, sakydamas, kad naujų rinkų paieška, naujų, inovatyvių ir didelę pridėtinę vertę kuriančių produktų kūrimas – sunkaus darbo rezultatas. Tačiau juk to rezultato vaisiai saldūs, – kaip ir geros naujienos Lietuvai.
