Kaip keisis baudos už duomenų apsaugos pažeidimus?

Trumpai prisiminkime dabartinį reguliavimą. Dar 1995 m. priimta Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos direktyva sankcijų reglamentavimą paliko pačių valstybių narių nuožiūrai. Tai lėmė itin skirtingos praktikos Europoje susiformavimą – šiuo metu Jungtinėje Karalystėje maksimali bauda siekia pusę milijono svarų, Vokietijoje– 300 tūkst. eurų, Austrijoje, Portugalijoje, Estijoje– 25–30 tūkst. eurų.
Šių valstybių kontekste Lietuva atrodo kukliai – atsakomybė už duomenų apsaugos pažeidimą čia nesiekia 600 eurų. Nuo kitų metų baudos didės, bet ir tuomet neviršys 3 tūkst. eurų. Baudų skirtumus pirmiausia lemia tai, kad Lietuvos įstatymai numato atsakomybę tik fiziniams asmenims, o įmonės, kurių darbuotojams skiriamos baudos, atsako nebent už konkrečių asmenų patirtus nuostolius civilinio ginčo tvarka. Tai iš dalies lėmė, kad duomenų apsaugos teisės įgyvendinimas praktikoje buvo vangus ir lėtas. Situacija neabejotinai keičiasi, nes naujas reglamentas atneš administracinę atsakomybę ir įmonėms, nesilaikančioms asmens duomenų tvarkymo reikalavimų. O, kaip jau minėta, ta atsakomybė gali būti itin didelė. Ką jau šiandien reikėtų žinoti verslui?
Reglamentas numato dviejų lygių baudas– už pačių svarbiausių reglamento nuostatų pažeidimus (pavyzdžiui, pagrindinių duomenų tvarkymo principų pažeidimus, įskaitant sutikimo gavimo pažeidimus, duomenų subjektų teisių pažeidimus ir pan.),numatytos baudos iki 20 mln. eurų, o įmonei – iki 4 proc. jos ankstesnių metų bendrosios pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė. Už mažesnius pažeidimus baudos sieks iki 10 mln. eurų ar 2 proc. nuo bendrosios metinės pasaulinės apyvartos. Reikia dar atkreipti dėmesį, kad skaičiuojant baudą įmone bus laikomas ne konkretus juridinis asmuo, padaręs pažeidimą, bet ūkio subjektas, įmonių grupė (kaip ji suprantama konkurencijos teisėje), ir baudos maksimali suma bus skaičiuojama nuo visos įmonių grupės (!) pasaulinės apyvartos už praėjusius metus.
Tiesa, maksimalios baudos už kiekvieną pažeidimo atvejį nevertėtų baimintis. Reglamente nurodoma, kad kiekvienu konkrečiu pažeidimo atveju baudai bus keliami veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo reikalavimai. Taip pat bus atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, sunkumą, trukmę, į tai, ar pažeidimas buvo tyčinis, į įmonės veiksmus žalai sumažinti, pakartotinumą ir kitas lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Beje, nepaisant to, kad reglamente pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, į kurias reikės atsižvelgti nustatant baudos dydį, sąrašas, siekiant sukurti vieningą baudų skyrimo sistemą Europos Sąjungoje, pasigirsta vis daugiau raginimų Europos duomenų apsaugos valdybai išleisti gaires, kurios detalizuotų baudų skyrimo taisykles. Tikėtina, kad ateityje šioje srityje sulauksime dar daugiau aiškumo.
Atsižvelgiant į tai, kad baudų dydžiai realų (o ne tik formalų) asmens duomenų apsaugos reikalavimų laikymąsi daro būtiną, keletas paprastų patarimų, kurie padės pasitikti 2018 m. gegužę pasiruošusiems.
Suteikite galimybę klientams patiems sutikti su rinkodaros pasiūlymais („opt-in“). Turėkite omenyje, kad kiekvienas netinkamai gautas sutikimas – paslėpta rizika, kuri išliks tol, kol bus gautas tinkamas sutikimas.
Privatumo politikoje būkite kuo atviresni ir aiškesni. Akcentuokite, kokiais principais remdamiesi tvarkote duomenis, bei tai, kas galėtų būti aktualiausia jūsų klientui. Bet kokios svarbios informacijos nutylėjimas gali būti interpretuojamas kaip nesąžiningumas.
Sukurkite atskaitomybės sistemą. Kurkite duomenų tvarkymo stebėjimo, peržiūros ir vertinimo procedūras, kurios leistų minimizuoti duomenų tvarkymo apimtį ir terminą. Būkite pasirengę ne tik laikytis duomenų apsaugos reikalavimų, bet ir parodyti, kaip tų reikalavimų laikotės.