Kinija paleido nematomoje Mėnulio pusėje turintį nusileisti zondą
Raketa su Mėnulio zondu „Chang‘e–6“ prieš pat 17 val. 30 min. vietos laiku pakilo iš Venčango kosminio paleidimo centro, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
Ši precedento neturinti misija – naujas Kinijos žingsnis į priekį vis sudėtingesnėje ir ambicingesnėje kosmoso tyrinėjimo programoje, kuri šiuo metu konkuruoja su vis dar pirmaujančiomis kosmoso srityje JAV.
Kinija 2019 m. švelniai nutupdė zondą tolimojoje Mėnulio pusėje ir tapo pirmąja šalimi, kuriai tai pavyko padaryti.
Žemės palydovo tyrimų zondas „Chang‘e“ pavadintas į Mėnulį skridusios mitinės kinų deivės vardu.
Hainano paplūdimiuose susirinko daugybė žmonių, norinčių stebėti raketos paleidimą, surengtą per penkias dienas trunkančias gegužės pradžios šventes.
Apskriejęs aplink Mėnulį, kad sumažintų greitį, nusileidimo modulis atsiskirs nuo erdvėlaivio ir beveik iškart po nusileidimo pradės rinkti mėginius.
Tada jis vėl susijungs su grįžtamuoju aparatu ir keliaus atgal į Žemę. Visa misija truks 53 dienas.
2020 m. zondas pirmą kartą nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio į Žemę grąžino Mėnulio uolienas. Nustatyta, kad jose yra vandens.
Be to, praėjusią savaitę į Žemę po Kinijos kosminėje stotyje praleistų šešių mėnesių grįžo trys kinų astronautai, atvykus įgulai, turėjusiai juos pakeisti.
Kinijos kosmoso programa
Kinija savarankiškai pastatė savo kosminę stotį po to, kai buvo pašalinta iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) daugiausia dėl JAV susirūpinimo Kinijos kosmoso programų glaudžiais ryšiais su kariuomene.
Jungtinių Valstijų įstatymai draudžia beveik bet kokį JAV ir Kinijos kosmoso programų bendradarbiavimą be Kongreso pritarimo.
Kinijos kosmoso agentūra vykdo ambicingą kosmoso programą, kuria siekiama iki 2030 m. surengti pilotuojamą misiją į Mėnulį, maždaug tais pačiais metais pargabenti mėginių iš Marso ir per ateinančius ketverius metus paleisti tris Mėnulio zondų misijas.
Kita misija planuojama 2027 m.
Ilgalaikiuose planuose numatyta Mėnulio paviršiuje įkurti nuolatinę bazę su įgulos nariais, tačiau dar neaišku, ar juos įgyvendinti pavyks, kaip planuojama.
2003 m. Kinija surengė pirmąją pilotuojamą kosminę misiją ir tapo trečiąja šalimi – po buvusios Sovietų Sąjungos ir JAV – savarankiškai į kosmosą iškėlusia žmogų.
2021 m. Kinija iškėlė tris savo kosminės stoties „Tiangong“ modulius ir baigė darbus po pusantrų metų.
Kinijos kosminėje stotyje, kuri yra daug mažesnė nei TKS, vienu metu gali gyventi iki šešių astronautų ir ji daugiausia skirta moksliniams tyrimams.
Įgula taip pat montuos apsaugos nuo kosminių šiukšlių įrangą, atliks naudingosios apkrovos eksperimentus ir transliuos mokslo pamokas studentams Žemėje.
Kinija taip pat yra sakiusi, kad ilgainiui planuoja suteikti galimybę į savo kosminę stotį patekti užsienio astronautams ir kosmoso turistams. Kadangi TKS eksploatacija nenumaldomai artėja prie pabaigos, Kinija ilgainiui gali tapti vienintele, išlaikančia orbitoje stotį su įgula.
Manoma, kad JAV kosmoso programa vis dar turi didelį pranašumą prieš Kinijos kosmoso programą dėl savo išlaidų, tiekimo grandinių ir pajėgumų.
JAV, kuri kol kas yra vienintelė pasaulio šalis, nugabenusi į Mėnulį astronautus, siekia iki 2025 m. pabaigos vėl nuskraidinti amerikiečių į Mėnulį.
Tai yra dalis atnaujinto įsipareigojimo vykdyti pilotuojamas misijas, prie kurių prisideda privačiojo sektoriaus atstovai, tokie kaip bendrovės „SpaceX“ ir „Blue Origin“.
JAV planuoja nusileisti Mėnulio pietiniame ašigalyje, kur, kaip manoma, nuolat šešėlyje esančiuose krateriuose yra ledo.
