Ateities medicina: lietuvių kurta „dHealthIQ“ tiesia kelią nuotolinei sveikatos priežiūrai

„Kai šiandien epideminiu lygiu kyla kardio ir metabolinių susirgimų skaičius, ligos puola vis jaunesnius žmones, o specialistų, deja, daugiau neatsiranda, medicinos priežiūra turi keistis. Tiesiog nebėra galimybės ir toliau dirbti įprastu metodu, kai gydytojas su pacientu visada susitinka gyvai apžiūrai. Tai jau senokai suprato JAV ir kitos pažangios šalys, tuo tarpu Europoje medicinos inovacijos tik skinasi kelią. Tačiau neabejojama, kad tai – medicinos ateitis“, – kalba Mindaugas Leonavičius, bendros Nyderlandų ir Lietuvos įmonės „dHealthIQ“ įkūrėjas.

Didžiąją gyvenimo dalį dirbęs duomenų analitikos ir dirbtinio intelekto technologijų taikymo srityje, kur į gyvenimą paleido ne vieną inovaciją, jis nusprendė duomenimis pagrįsto valdymo modelį pritaikyti medicinoje. „Pasirinkau Nyderlandus, nes joje skaitmeniniai sprendimai ir nuotolinė diagnostika bei mokslinė pažanga išvystyta bene geriausiai. Pavyko tapti Leideno biomokslų parko (LBSP) akseleratoriaus įmone ir surinkti profesionalią matematikų komandą. Su ja prieš ketverius metus pradėjome kurti medicinos įstaigoms skirtą nuotolinės priežiūros sistemą, kuri leistų pacientus stebėti ir taikyti gydymą per nuotolį. Ir tai daryti ne kas kelis mėnesius, kaip šiuo metu įprasta lėtinių ligų atveju, o nuolatos, arba kol vyksta gydymas ar reabilitacija“, – pasakoja M. Leonavičius.

Šiandien jie pristato naują, jau ištestuotą ir paruoštą naudoti „dHealthIQ“ – pirmąją Lietuvoje pacientų nuotolinės priežiūros sistemą, leidžiančią sukurti individualizuotą gydymo planą, per atstumą stebėti paciento sveikatos dinamiką, rinkti svarbius jo būklę rodančius duomenis ir operatyviai reaguoti.

Virtualus asistentas

„dHealthIQ“ – tai inovatyvi skaitmeninė platforma, į kurią patenka visa su pacientu susijusi informacija, ir mobilioji programėlė, įdiegiama į paciento mobilųjį telefoną. Tam, kad būtų galima stebėti ir fiksuoti reikalingus paciento sveikatos duomenis, sistemą papildo ir gyvybinius rodiklius matuojantys aparatai bei išmanieji prietaisai su biojutikliais.

Sistema realiu laiku suteikia pacientams grįžtamąjį ryšį apie jų pažangą, o „virtualus asistentas“ padeda laikytis sveikatos priežiūros plano: kasdien informuoja, kokius vaistus išgerti, kuriuos rodiklius pasimatuoti, kokius fizinius pratimus atlikti. Taip pat siunčia aktualią informaciją apie ligą, reabilitacijos ar gydymo programas, mitybos planus.

Savo ruožtu, iš paciento surenkami sveikatos duomenys kasdien kaupiami, apdorojami ir susistemintai pateikiami gydytojui, kuris pagal juos sprendžia apie gydymo eigą ir efektyvumą.

„Ši sistema žmogui – tarsi skaitmeninė medicinos seselė, nuolat esanti šalia, primenanti, kada pasimatuoti kraujospūdį ar temperatūrą, sekanti jo fizinį krūvį ir stebinti sveikatos būklę. Pacientas ne tik po ranka turi labai aiškų struktūruotą jam skirtą gydymo planą, bet ir jaučia, kad yra patikimose rankose, juo pastoviai rūpinamasi. Sveikatos rodikliams pablogėjus išsiunčiami perspėjimai leidžia pacientams jaustis saugiau, nuolatinėje priežiūroje. Tai be galo svarbus žmogiškas aspektas. Pernai Kauno miesto poliklinikoje vykusio žmonių su širdies ligomis nuotolinio gyvensenos įgūdžių formavimo projekto dalyviai išsitarė, kad nesitikėjo, jog gali būti taip prižiūrimi gydytojo, jausti nuolatinį ryšį su sveikatos specialistu“, – sako M. Leonavičius.

Tuo tarpu išties gydytojui tokiai paciento priežiūrai visai nereikia skirti daugiau laiko: puikius rezultatus pasiekti padeda dirbtinis intelektas, nuveikiantis didžiąją dalį darbo. Kiekvieną savaitę DI surenkamus duomenis paverčia aiškia apžvalga, kurioje pažymimi svarbiausi sveikatos priežiūros aspektai: kiek kartų rodikliai nukrypo nuo normos, koks organizmo atsakas į skirtus vaistus, kokia paciento disciplina ir panašiai. Gydytojui lieka kartą per vieną ar dvi savaites peržiūrėti šią informaciją ir nuspręsti, ar gydymo plane reikia ką nors keisti. Visi priimti sprendimai atsispindi paciento mobiliojoje programėlėje ir sveikatos priežiūros planas koreguojamas automatiškai.

„Gydytojas sprendimą priima nebe vadovaudamasis momentinę sveikatos nuotrauką rodančiais tyrimais, atliktais paciento apsilankymo metu ar prieš jį, o matydamas nuoseklią kasdien matuojamų rodiklių dinamiką. Gydymo efektyvumas dėl to išauga kartais: nebereikia laukti kito vizito, kuris dažniausiai lėtinių ligų atveju būna po kelių mėnesių ar net pusmečio. Gydymas vyksta nuolatos, jis adaptuojamas stebint paciento būklę, o personalizuoti sprendimai gali būti priimami be paciento atvykimo pas specialistą. Ir visa tai užima vos keliolika minučių gydytojo laiko“, – naudas vardija „dHealthIQ“ kūrėjas.

Daugiau ir efektyvumo, ir motyvacijos

„dHealthIQ“ galima naudoti tiek virtualios klinikos reikmėms, tiek taikyti priešoperaciniams ar pooperaciniams atvejams stebėti bei valdyti, o taip pat paciento reabilitacijai namuose. Sistema idealiai tinka gydyti lėtines ligas, tokias kaip diabetas, plaučių ar širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimai. Ją galima pasitelkti ne tik gydant, bet ir prevenciškai diagnozuojant: „dHealthIQ“ DI ir algoritmai gali anksti aptikti gyvybinių rodiklių pokyčius, leidžiančius prognozuoti galimus sveikatos sutrikimus.

M. Leonavičius pabrėžia, kad ypatingas dėmesys kuriant šį produktą buvo nukreiptas jo patikimumui užtikrinti. Sveikatos priežiūros modeliai, reabilitacijos programos ir protokolai patvirtinami kliniškai, juos sudarant laikomasi medicininių rekomendacijų. Artimiausiu metu Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje prasidės klinikinis tyrimas, kurio metu bus išbandoma pirmoji nuotolinė skaitmeninė širdies reabilitacijos terapija.

Mediciniškai patvirtinta ir kartu su platforma suteikiama įranga sveikatos rodikliams matuoti: visi prietaisai oficialiai pripažinti tinkamais medicininėms reikmėms. Ilgai vyravusį įsitikinimą, kad surinkti paciento sveikatos duomenis gali tik medicinos personalas, sėkmingai paneigė pandemija, parodžiusi, kad efektyviai keistis informacija tarp paciento ir gydytojo galima ir nuotoliu.

Nauja medicinos era

Pasak inovacijų eksperto, technologijos atveria visiškai naują sveikatos priežiūros erą. Nuotolinė pacientų stebėjimo sistema leidžia spręsti opų specialistų darbo efektyvumo klausimą ne didinant jų krūvį, o kaip tik sumažinant administracinę naštą. Gydytojai gali daugiau dėmesio skirti tiesioginei pacientų priežiūrai, o konsultuoti, paskirti gydymą ir jį adaptuoti naudojantis skaitmeniniais komunikacijos kanalais, nepriklausomai nuo pacientų buvimo vietos ir laiko.

Tai efektyviai taupo sveikatos priežiūros įstaigos resursus, o pacientų priežiūrą pakelia į visiškai naują lygmenį. Pavyzdžiui, kruopščiai išdirbti fizinio krūvio intervencijos modeliai, esantys „dHealthIQ“ platformoje, pastoviai teikia informaciją apie žmogaus toleruotiną krūvį. Tokias analizes iki šiol būdavo galima daryti tik pacientui atvykus į gydymo įstaigą ir atlikus begalę brangiai kainuojančių testų.

M. Leonavičius įsitikinęs, kad duomenų technologijų atnešamą proveržį medicinoje galima palyginti su rentgeno atsiradimu, kai gydytojams nebereikėjo spaudyti kojos norint suprasti, ar ji lūžusi. Duomenų, dirbtinio intelekto ir telemedicinos sąjunga įgalina daryti tai, kas dar prieš keletą metų Lietuvoje atrodė neįmanoma: labai tiksliai prognozuoti, kokių sveikatos pokyčių žmogui galima tikėtis ateityje ir sprendimus dėl jo gydymo priimti iškart, vos tik pastebėjus pirmuosius sveikatos rodiklių signalus.

Nuostabiausia, kad viską galima atlikti pacientui net nesilankant gydymo įstaigoje, bet kartu suteikti jam saugumo, nuolatinės priežiūros jausmą ir paskatą disciplinuotai laikytis gydytojo nurodymų bei būti atsakingam už savo sveikatą.

„dHealthIQ“ kūrėme labai atsakingai, daugybę kartų testavome, keitėme ir tobulinome sistemą. Vystysime ją ir toliau, tačiau šiandien esame tikri, jog ji veiksminga ir patikima. Be to, daug dėmesio skyrėme ir jos intuityvumui, kad gydytojams ir pacientams būtų patogu naudotis. Šiuo metu esame pradinio etapo pabaigoje, tačiau prieš akis laukia ilgas ir didelis kelias“, – sako M. Leonavičius.