L. Savicko kryptis: pažangios technologijos svarbu, bet tradicinė pramonė neturėtų būti tik fonas

Praėjusią savaitę paskelbėte planą START. Įvardinkite trumpai – ką jis suteiks verslui ir mokslo centrams?

Svarbiausia turbūt tai, kad šiuo metu dar vyksta šio plano derinimas ir mums labai svarbus dialogas, kuris yra tiek šio plano, tiek veiksmų praktikoje pagrindas. 

Planas START yra apie ekonomikos transformaciją. Pastebime tam tikrų nerimą keliančių signalų, pavyzdžiui, darbo našumo rodikliai, perskaičiuoti pagal dirbtą valandą, negerėja, net mažėja. Taip pat didėja regioniniai netolygumai. Ką ir kalbėti apie tikslinius sektorius, pavyzdžiui, investicijas į gyvybės mokslus ar apskritai į MTEP (moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra), – matome, kad judame ne taip sparčiai, kaip reikėtų, kad pasiektume užsibrėžtus tikslus. 

Todėl šis planas buvo parengtas siekiant įveikti šiuos iššūkius. Jame numatyti penki prioritetai, kurie, mūsų vertinimu, yra ambicingi, orientuoti į dabartines problemas ir prisidės prie ekonomikos transformacijos, pereinant į vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, kuri turėtų dominuoti Lietuvoje.

Tiems, kurie dar nėra susipažinę su šiuo planu, įvardinkite tuos penkis prioritetus?

Pirmas prioritetas – sąlygų suvienodinimas mūsų verslams. Tai jau pradėjome įgyvendinti nuo pat pirmųjų dienų, įskaitant „Investuok Lietuvoje“ įstatų pakeitimus. Antras – technologinės pažangos ir aukštos pridėtinės vertės segmentų skatinimas bei spartesnis jų augimas. Tuomet tas tonas, kuriame formavome Vyriausybę, įpareigojo dėl trečio tikslo – administracinės ir biurokratinės naštos mažinimas. Ketvirtas kalba apie kiek įmanoma tolygesnę regionų plėtrą ir turizmo skatinimą. O penktas – horizontalaus pobūdžio prioritetas, susijęs su tvarios ekonomikos tematika.

Plane START nurodėte, kad iki 2030 m. tikitės 10 mlrd. Eur investicijų į aukštos pridėtinės vertės sektorių. Kurios pagrindinės sritys galėtų gauti šį finansavimą?

Svarbu suvokti, kad 10 mlrd. Eur yra mūsų tikslas pritraukti tokios apimties investicijas į Lietuvą. Tai pareikalaus įvairių priemonių, kurias dabar deriname numatytame priemonių plane.

Pagrindinis tikslas – pereiti į naują etapą. Iki šiol kalbėdavome apie investicijas, kasmet pritrauktas šimtais milijonų eurų, o dabar siekiame, kad pritraukiamos investicijos būtų skaičiuojamos milijardais. 

O kiek pati Vyriausybė žada skirti finansavimo? 

Šiuo metu vyksta derinimo procesas. Žinote, kad Vyriausybės priemonių planas nėra parengiamas greitai ar lengvai, o jo suderinimas reikalauja laiko. Dabartiniame etape ministerijos, įskaitant ir mus, jau pateikė savo viziją. 

Nuo vasario prasidės kitas etapas, kuriame reikės įtraukti visas kitas ministerijas, siekti suderinamumo ir ypač ieškoti finansinio tvarumo. Atsižvelgiant į ambicingus Valstybės gynybos tarybos tikslus, tikrai bus daug klausimų ir diskusijų dėl resursų paskirstymo. Tuomet jau matysime, kiek išteklių galime pritraukti mūsų sričiai ir kokie bus galutiniai prioritetai. 

Kad ir kaip būtų, visas pasaulis šiuo metu konkuruoja dėl aukštos pridėtinės vertės investicijų. Tai yra tos investicijos, kurios labiausiai prisideda prie spartesnio ekonomikos augimo, transformacijos, kokybiškų darbo vietų kūrimo. Jeigu norime jų pritraukti, reikia ir patiems turėti ambicingų priemonių.

O kurias sritis, galinčias kurti aukštos pridėtinės vertės prekes, visgi laikytumėte prioritetinėmis Lietuvoje?

Nors politinės daugumos keičiasi, Lietuva turi nustatytas ilgalaikes prioritetines kryptis. Šie prioritetai, dažnai vadinami proveržio sektoriais, yra užfiksuoti tiek Nacionalinio pažangos plano, tiek Sumanios specializacijos dokumentuose.

Šių prioritetų nereikia iš esmės peržiūrėti, nes dauguma procesų yra inertiški, o jų rezultatai nepasiekiami per naktį. Todėl svarbiausia išlaikyti tęstinumą ir dar labiau gilinti specializaciją. 

Pastaruoju metu atsiranda naujų aspektų, kurių anksčiau nebuvo. Vienas jų – gynybos pramonė. Šis sektorius, nors kol kas santykinai nedidelis, per pastarąjį laikotarpį auga labai sparčiai. Akivaizdu, kad tai tęsis dar daugelį metų, nes, turint didelius pajėgumus, o Krašto apsaugos ministerijai bei kariuomenei – poreikį užsisakyti priemonių, tikrai bus dedamos pastangos į didesnį pramonės bendradarbiavimą.

Net jei kai kurios produkcijos Lietuvoje negaminame, mūsų bendrovės gali teikti priežiūros ar komplektavimo paslaugas, tai irgi būtų paskatos mūsų ekonomikai. Taip pat ilgalaikiai kontraktai gynybos pramonėje atveria duris naujiems investuotojams pritraukti. Ši pramonė tikrai taps viena iš tų sričių, kurios duos apčiuopiamą naudą.

Šalia gynybos pramonės turime ir ilgalaikius prioritetus, kaip kad gyvybės mokslai. Tai sektorius, kuriame Lietuva turi išskirtinį pozicionavimą, stiprius vietos ir užsienio kapitalo žaidėjus. Šio sektoriaus tolesnis vystymas ir paskatų sistemos, numatytos mūsų ekonomikos transformacijos plane, leis palaikyti augimo kryptį.

Kadangi nepaminėjote visų trijų prioritetų, dar įvardinsiu – be gyvybės mokslų, dar yra informacinių ryšių technologijos ir sumani gamyba. O kalbant toliau apie kadencijos tikslus, atrodo, kad tęsiate buvusios ministrės Aušrinės Armonaitės užduotą ryškios komunikacijos toną. Ką dar jūsų pirmtakė darė gerai ir ką ketinate toliau tęsti?

Tęstinumas visuomet yra svarbu, jau paminėta viena kryptys – gyvybės mokslai. Taip pat galima išskirti inovacijų reformą, kuri prasidėjo Sauliaus Skvernelio Vyriausybės laikotarpiu. Tuo metu buvo parengta reguliacinė dalis, susijusi su inovacijų srities pertvarka, o vėliau priimtas sprendimas konsoliduoti inovacijų politiką ir sukurti vieną įstaigą – Inovacijų agentūrą. 

Buvusi ministrė A. Armonaitė sėkmingai užbaigė šią konsolidaciją, ir dabar turime veikiančią Inovacijų agentūrą, kuri yra svarbi Lietuvos ekonomikai. Tai puikus pavyzdys, kaip tęstinumas leidžia užtikrinti, kad ilgalaikiai sprendimai būtų įgyvendinti iki galo.

Tada natūraliai kyla klausimas, kas, jūsų vertinimu, nebuvo padaryta arba buvo padaryta ne taip? Ką planuojate keisti?

Aš stengiuosi kiek įmanoma vengti per daug žvelgti atgal ar vertinti ankstesnius sprendimus ir labiau orientuotis į ateitį. Tačiau, apskritai kalbant, man atrodo, kad buvo skirta labai daug komunikacinio dėmesio pažangiausioms sritims, kurios yra svarbios, nes iš jų galime tikėtis didžiausio proveržio.

Vis dėlto neturėtume pamiršti tradicinės pramonės, kuri kartu su smulkiuoju ir vidutiniu verslu šiuo metu yra pagrindinis variklis, kasdien palaikantis mūsų ekonomiką. Šiam segmentui dėmesio reikėtų daugiau.

Jau esame pradėję kelis svarbius sprendimus. Vienas jų – smulkaus ir vidutinio verslo ombudsmeno institucijos sukūrimas. Šiam tikslui šiemet jau yra numatytos lėšos, tikiuosi, kad pavasario sesijos metu turėsime parengtus teisės aktų pasiūlymus, kurie bus svarstomi Seime. Šios institucijos tikslas – padėti mažesniems verslams, kurie neturi galimybių pritraukti specifinių kompetencijų, ginčuose su valstybės priežiūros institucijomis. Panašūs modeliai pasiteisino tokiose šalyse kaip Lenkija.

Kita sritis – tradicinė apdirbamoji pramonė, kuri dažniausiai įsikūrusi regionuose. Tai yra itin svarbu darbo vietų išlaikymui, tačiau šioms įmonėms vis sudėtingiau išlaikyti savo konkurencinį pranašumą, nes iššūkiu tampa produktyvumas. Todėl reikėtų skirti daugiau dėmesio technologiniam atsinaujinimui, kuris leistų įmonėms sustiprinti savo pozicijas globalioje rinkoje.

Šioje srityje matome galimybių: viena vertus, galėtume plėtra apibrėžti pelno mokesčio reinvesticijas, kad būtų apimtas ir paprastesnis technologinis atsinaujinimas, kita vertus – teikti tikslines dotacijas tradicinės pramonės technologiniam modernizavimui.

Vos prisiekęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad JAV antrą kartą pasitrauks iš Paryžiaus klimato susitarimo. Jis taip pat ketina skatinti taršią energetiką, siekdamas padidinti Amerikos konkurencingumą. O Europa, jau ilgą laiką kritikuojama dėl atotrūkio inovacijų srityje nuo JAV, planuoja toliau laikytis žaliojo kurso idėjos. Kai kurie kritikuoja, kad taip ES kerta šaką, ant kurios sėdi. Kaip jūs matote šią situaciją? Kaip Lietuva, kaip ES dalis, gali balansuoti tarp šių tikslų? 

Esu žaliosios ekonomikos entuziastas, tačiau visuomet stengiuosi išlaikyti sveiką, šaltą protą. Puikiai suvokiu, kad ekonomika negali tiesiog sustoti, išsijungti ir laukti, kol bus sukurtas naujas modelis. Akivaizdu, kad reikia remontuoti ekonomiką tinkama kryptimi palaipsniui. O tas, kuris pirmasis pereis į naują, švaresnę ekonomikos struktūrą, bus pagrindinis laimėtojas.

Europos Komisijos iškelti tikslai yra ambicingi, ir Lietuva su jais gana neblogai susitvarko. Žinoma, yra tam tikrų sričių, kuriose pasiekti tikslus sekasi sunkiau, pavyzdžiui, CO2 emisijos mažinimas transporto sektoriuje vis dar yra didelis iššūkis.

Tačiau ypač norėčiau išskirti energetikos sektorių, kur mums per pastarąjį dešimtmetį sekasi reikšmingai transformuotis. Pernai matėme sklandų perėjimą prie gaminančių vartotojų modelio, liberalizuotų elektros tiekėjų atsiradimą, taip pat ambicingą perėjimą prie atsinaujinančios energetikos – daugiausia saulės ir vėjo. Vidutiniu laikotarpiu siekiame patenkinti visą šalies energijos poreikį iš atsinaujinančių šaltinių ir netgi turėti galimybę eksportuoti šią energiją.

Vis dėlto negalime pamesti sveiko proto. Ne visi verslai gali per naktį pasikeisti, tam reikia deramai numatytų paramos priemonių ir subsidijų, kurios padėtų verslams transformuotis. Taip pat turime atsižvelgti į tai, kad kai kuriems pereiti prie tvaresnių sprendimų gali nepavykti iš karto. 

Taigi, šioje srityje labiau palaikytumėte morkos principą nei lazdos? Ar yra dar numatyti kokie nors reguliaciniai pokyčiai, nes sutikite, kad kol pokyčiai yra brangūs arba kol nejaučiamas stiprus visuomenės spaudimas, dauguma yra linkusi ignoruoti tvarumo siekius.

Negalima tam tikrų dalykų įgyvendinti per prievartą – būtina sukurti tinkamą aplinką, kurioje verslai natūraliai siektų prisitaikyti. Šiandien jau turime verslininkų, kurie nuoširdžiai tiki tvarumo idėjomis ir jas realizuoja net esamomis sąlygomis, remdamiesi savo verslo potencialu. Taip pat matome įmonių, kurios supranta, kad tai neišvengiama, ir ieško būdų, kaip prisitaikyti. Čia valstybės paramos mechanizmai vaidina svarbų vaidmenį, siekiant padėti šioms įmonėms.

Tačiau sudėtingiausias segmentas – tai sektoriai ir įmonės, kurios technologiškai jau nebegali prisitaikyti arba kurioms reikėtų iš esmės keisti savo verslo modelį. Šie atvejai kelia didžiausius iššūkius, ir tam reikės ieškoti būdų, kaip padėti toms įmonėms transformuotis ar rasti alternatyvas.

Dar kalbant apie D. Trumpą, neseniai Lietuvoje viešėjęs Prancūzijos ministras, atsakingas už Europos reikalus, įspėjo, kad dabar vykstantis „Big Tech“ burkavimas su JAV prezidentu skatina galvoti apie didesnį skaitmeninį suverenitetą. Ar apie tai yra galvojama Lietuvoje? 

Reikia pripažinti, jog didžiosios technologijų milžinės yra tokios galingos, kad mažesnėms valstybėms kaip Lietuva nėra lengva spręsti su jomis susijusius klausimus vienašališkai. Todėl labai svarbu šias temas aptarti kartu su kitomis ES šalimis, siekiant bendros pozicijos ir bendrų sprendimų.

Taip pat svarbu, kad Lietuva ES kontekste taptų kiek įmanoma patrauklesne vieta technologiniams sprendimams kurti. Čia buvo diskutuota, kuria linkme toliau galime judėti. Štai artimiausiu metu Ekonomikos ministerijoje planuojama įgyvendinti reikšmingą priemonę, skirtą dirbtinio intelekto (DI) sprendiniams skatinti. Visai neseniai Seime buvo priimtas įstatymas dėl „smėliadėžės“ DI produktams kurti. 

Kad jau prakalbome apie DI, teko nagrinėti partijų programas prieš Seimo rinkimus. Jūs savo programoje labiau akcentavote ne DI skatinimą, o reguliavimą – siekį identifikuoti ir suvaldyti galimas grėsmes. Kas jus dėl šios technologijos taip neramina?

Iš ekonominės perspektyvos šiame sektoriuje matome daug galimybių. Norime paskatinti Lietuvos verslus būti inovatyvių sprendimų kūrėjais, kurie galėtų realizuoti šį potencialą. Tačiau kartu svarbu nepamiršti žmogaus faktoriaus. ES daug kalbama apie tai, kaip reguliuoti šią sritį, kad būtų užtikrintas žmogaus saugumas ir teisės.

Reguliavimas neturėtų tapti stabdžiu, kuris sustabdo visą progresą ir laukia, kol kiti išbandys ir pasimokysime iš jų klaidų. Turime rasti pusiausvyrą – sukurti saugiklius, užtikrinančius, kad žmogus liktų šio proceso centre. Svarbu, kad produktai būtų skaidriai naudojami, aiškiai identifikuojami ir atitiktų nustatytus etinius standartus.

O kaip matote dabartinę Lietuvos poziciją šiose DI lenktynėse?

Šiuo metu sunku tiksliai įvardyti, nes situacija greitai keičiasi. Tačiau matome didelį susidomėjimą priemonėmis, kurias ministerija pradėjo įgyvendinti. Susidomėjimas kyla ne tik iš privataus, bet ir iš viešojo sektoriaus, kuris vis dažniau taiko įvairius DI sprendimus. Tai rodo, kad pagrindas jau yra. Dabar didysis klausimas – kaip mums seksis toliau. Tai dar pamatysime.

Kokius DI produktus galime kurti? Juk turbūt ne tik apie pokalbių robotus kalbame?

Per pandemiją pokalbių robotai pasitvirtino kaip praktiškas sprendimas, kai reikėjo valdyti didelius informacijos srautus ir užklausas. Vis dėlto DI galimybės tuo nesibaigia. Lietuva galėtų ne tik dalyvauti kuriant produktus, bet ir prisidėti prie platesnių sprendimų, pavyzdžiui, plėtojant duomenų centrus. Duomenys yra esminis DI vystymo pagrindas, todėl duomenų centrų plėtra Lietuvoje galėtų būti strateginė kryptis.

Pereikime prie kompleksiškesnės temos – mokslu grįstų inovacijų. Kaip manote, ar šiuo metu viskas gerai su MTEP įmonių finansavimu?

Tikrai ne viskas yra gerai. Yra keletas aspektų, kurie kelia susirūpinimą. 

Nors finansavimas nėra vienintelė problema, jis yra labai reikšmingas pagrindas siekiant rezultatų. Švietimo susitarime, kuris buvo pasirašytas tarp politinių partijų, buvo nustatyti konkretūs tikslai, tačiau praėjusiais metais numatyti tarpiniai tikslai nebuvo pasiekti.

Be valstybės indėlio, svarbi ir privataus sektoriaus dalis. Pastebime, kad reikėtų supaprastinti MTEP veiklų deklaravimo procesą, nes verslas dažnai vykdo daugiau inovacijų, nei deklaruoja. Tai dažniausiai susiję su tuo, kad nėra aiškių paskatų ar lengvatų, todėl įmonėms nėra lengva oficialiai pripažinti šias veiklas.

Ar pritariate, kad reikėtų keisti startuolio apibrėžimą? Dabar oficialiai startuolis yra įmonė, kuri veikia ne ilgiau kaip 5 metus. Tačiau kai kalbame apie giliąsias technologijas ar kitus sudėtingus sprendimus, produkto vystymas iki komerciškai parduodamo gali užtrukti ir 10 ar net 15 metų.

Reikia ieškoti balanso – ar tai turėtų būti bendras termino pratęsimas visiems startuoliams, ar specifinis požiūris į tam tikras technologijas, kurioms reikia daugiau laiko. Klasikiniu atveju startuolis per 5 metus arba turėtų išaugti, arba susidurti su iššūkiais dėl verslo modelio. Tačiau, kalbant apie sudėtingesnes technologijas, kurios reikalauja ilgesnio vystymo ciklo, būtų galima svarstyti išimtis ar specifinį reguliavimą.

Kitas didžiulis inkaras – biurokratija ir administracinė našta. START plane pasižadėjote ją mažinti, tačiau tai žadėjo ir ankstesnės Vyriausybės. Atrodo, jog ta biurokratija taip giliai įaugusi, kad jos niekaip nepavyksta išrauti. Ką konkrečiai darysite?

Tikrai esame pirmieji, kurie iškėlėme šią vėliavą. Todėl būtina analizuoti, kokios klaidos buvo daromos anksčiau. Labai lengva paskęsti detalėse – kiekvienai jų galima rasti argumentų, kodėl ji reikalinga. Todėl būtina diegti horizontalius sprendimus, kurie padėtų keisti situaciją plačiau.

Vienas pavyzdys – verslo bendruomenė dažnai mini, kad verslo priežiūros institucijų terminų laikymasis yra didžiulis iššūkis. Terminų arba nesilaikoma, arba jie nuolat pratęsiami paskutinę dieną, prašant papildomos informacijos. Šiandien neturime apibendrintos sistemos, kurioje būtų viešai matoma, kiek procentų užduočių atliekama laiku, o kiek – ne.

Pradėti reikėtų nuo tokios sistemos sukūrimo. Jei viešai matytume, kurios institucijos kokiu procentu laikosi terminų, galėtume identifikuoti, kur yra problemos. Gali būti, kad problema ne visose įstaigose, o tik keliose, ir jas spręsti būtų lengviau. Pavyzdžiui, kai kur gali tiesiog trūkti resursų ar darbuotojų, kad užduotys būtų atliekamos laiku.

Kitas svarstytinas horizontalaus sprendimo variantas – apriboti prašymų patikslinti informaciją skaičių iki vieno karto. Kitaip tariant, jei institucija pastebi, kad pateikti dokumentai yra neišsamūs, ji gali paprašyti papildomos informacijos, bet tik vieną kartą. Taip būtų užkirstas kelias nuolatiniam terminų pratęsimui formaliai prašant naujų duomenų, kurių galėjo būti paprašyta iš karto.

Be to, reikėtų sukurti darbo grupę ar komisiją, vadovaujamą premjero, su Vyriausybės kanceliarijos ir kitų institucijų atstovais. Toks formatas suteiktų politinę valią ir užtikrintų, kad šie principai būtų įgyvendinti realiais sprendimais.

Taip pat turime problemą – verslininkai gana mažai ieško būdų bendradarbiauti su mokslininkais. Jei pažiūrėtume į skaičius, kiek investuojama nuo BVP, tai ne tik valstybės dalis yra maža, bet ir verslo dalis labai menka. Kodėl taip yra?

Tikriausiai į kiekvieno verslininko galvą nepažvelgsime, kad galėtume suprasti jų logiką. Vieni verslininkai yra natūraliai labai inovatyvūs, jie dega aistra kurti naujus sprendimus ir keisti veiklos principus. Kitiems tai nėra taip paprasta.

Per mūsų pastarąjį vizitą Alytaus rajone lankiausi vienoje įmonėje, kuri kuria elektros laidų produktus. Net ir paprastas investicinis projektas, skirtas sandėlio veiklai automatizuoti, reikšmingai padidino produktyvumą. Tokie praktiniai sprendimai gali reikšmingai padidinti įmonių konkurencingumą.

Na, kalbant apie inovacijų pritaikymą, rodikliai rodo, kad šioje srityje esame gana pažangūs. Turbūt tai lemia ekonominė logika – skaitmeninimas ir optimizavimas padeda sumažinti kaštus, tačiau, kalbant apie tikrus inovatyvius produktus, kurie galėtų virsti patentais, jų turime labai mažai. Ką padaryti, kad visa ekosistema veiktų geriau?

Jei kas nors turėtų vienareikšmį atsakymą, jau būtume jį radę. Tačiau kartu su komanda esame pasiruošę toliau ieškoti sprendimų.

Tam reikia kelių esminių dalykų. Pirma, toliau aktyviai kurti finansines paskatas ir subsidijų mechanizmus, skirtus inovatyviems produktams kurti. Antra, skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, nes tik susiejus žmones ir idėjas gali atsirasti kibirkštis, reikalinga naujam inovatyviam produktui.

Be to, būtina remti tuos, kurie jau dabar bando kurti inovatyvius produktus, ir padėti jiems augti iki tokio lygio, kad jų sėkmė įkvėptų kitus. Šių elementų derinimas gali padėti visai ekosistemai veikti efektyviau.