Lietuva ir Japonija stiprina bendradarbiavimą mokslo inovacijų srityje
Šio bendradarbiavimo pagrindas – tarptautinio „EUREKA“ tinklo programa „Globalstars“, suburianti mokslo ir verslo partnerius kurti pažangias technologijas bei skatinti jų komercializavimą. 47 pasaulio šalis jungiantį „EUREKA“ tinklą mūsų šalyje koordinuoja Lietuvos mokslo taryba (LMT).
Lietuvos MTEP projektams su Japonija – iki 1,5 mln. eurų
LMT kartu su „EUREKA“ tinklu spalio 14 d. skelbia tarptautinį kvietimą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams su Japonija įgyvendinti. Kvietimo tikslas – skatinti mokslo ir verslo partnerystes, kurių rezultatai būtų orientuoti į rinką ir prisidėtų prie inovatyvių sprendimų atsiradimo bei tarptautinio konkurencingumo stiprinimo. Lietuvai numatyta skirti iki 1,5 mln. eurų, vienam projektui – iki 300 tūkst. eurų.
„EUREKA“ finansuojamų programų koordinavimą užtikrinančio LMT Mokslo ir verslo bendradarbiavimo skyriaus vadovė dr. Lina Kisielė sako, kad „EUREKA“ tinklo programos suteikia galimybę Lietuvos mokslininkams ir verslui ne tik kurti pažangias technologijas, bet ir bendradarbiauti su vienais stipriausių technologijų centrų pasaulyje. Partnerystė su Japonija – puiki proga plėsti veiklą į naujas rinkas, keistis patirtimi ir kartu siekti proveržio srityse, kuriose inovacijos lemia ateitį.
„Bendradarbiavimas su Japonija – tai reikšmingas žingsnis stiprinant Lietuvos mokslo ir verslo potencialą tarptautinėje erdvėje. Tokie projektai leidžia ne tik gauti finansavimą, bet ir įgyti vertingų žinių bei partnerių, kurie padeda kurti konkurencingus sprendimus pasaulinei rinkai“ – sako ji.
Globalus žinių, patirčių ir partnerysčių tinklas
„EUREKA“ programos, kuriose nuo 1999 m. aktyviai dalyvauja ir Lietuva, apima įvairius formatus. „Network Projects“ suteikia galimybes lanksčiai vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus, „Eurostars“ orientuojasi į mažas ir vidutines įmones, „Clusters“ suburia temines bendruomenes, o „Globalstars“ jungia partnerius su šalimis už „EUREKA“ tinklo ribų, taip plėsdamas bendradarbiavimo geografiją.
„EUREKA“ projektai Lietuvos mokslininkams ir įmonėms atveria plačias galimybes pažangių technologijų komercializavimui – jų dėka galima kurti ir plėtoti produktus, procesus bei paslaugas, galinčius sėkmingai konkuruoti užsienio rinkose. Bendradarbiavimas su institucijomis ir įmonėmis iš kitų šalių suteikia tiesioginę prieigą prie naujausių technologijų ir patikimų partnerių, o tai praturtina vietinę patirtį ir spartina idėjų įgyvendinimą.
„Tai platforma, skatinanti mokslą ir verslą kurti tarptautinio lygio inovacijas, stiprinanti šalies konkurencingumą ir įkvepianti siekti pasaulinės lyderystės, – teigia ekspertė. – Kviečiame drąsiai jungtis prie tarptautinių projektų, pasitelkti globalų žinių tinklą ir paversti idėjas realiais produktais, keičiančiais technologijų ateitį.“
Lietuvos žingsniai tarptautinės inovacijų lyderystės link
Lietuvos dalyvavimas „EUREKA“ tinkle pastaraisiais metais auga įspūdingu tempu. 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų įgyvendinimo laikotarpiu „EUREKA“ veikloms buvo skirta apie 5,7 mln. eurų, o šiuo, 2021-2027 m. laikotarpiu, suplanuota jau 16 mln. eurų – tai akivaizdus valstybės strateginis pasirinkimas investuoti į mokslinius tyrimus ir pažangias technologijas.
Lietuva ne tik didina finansavimą tarptautiniams jungtiniams mokslo-verslo projektams, bet ir buria „EUREKA“ partnerius šalies sostinėje – metų pradžioje LMT organizavo tarptautinį renginį „Eureka goes Vilnius“, leidusį Lietuvos mokslininkams ir verslui susipažinti su finansavimo galimybėmis, kvietimų sąlygomis, reikalavimais paraiškoms bei užmegzti tarptautines partnerystes. Antrasis „Eureka goes Vilnius“ renginys numatomas ir šių metų gruodžio mėnesį.
Dar rudens pradžioje Lietuvos mokslo institucijos ir įmonės aktyviai dalyvavo „Globalstars“ kvietime su Taivanu – iš 17 tarptautinių paraiškų net 7 buvo su Lietuvos dalyviais. Naujas kvietimas projektams su Japonija ne tik toliau stiprins ryšius su Azijos rinka, bet ir atvers naujų galimybių Lietuvos technologijų kūrėjams tarptautinėje inovacijų erdvėje.
Devintajame „Eurostars 3“ kvietime Lietuvos įmonės ir mokslo institucijos pateikė 31 paraišką. Šis kvietimas buvo populiariausias pagal paraiškų iš Lietuvos skaičių iš visų devynių vykusių „Eurostars 3“ kvietimų, o pagal paraiškų skaičių Lietuva šiemet užima 16 vietą iš 40 dalyvaujančių šalių.
Lietuva šiemet daugiausiai projektų paraiškų teikė kartu su Vokietija, Danija ir Turkija, o populiariausios sritys buvo elektronika, IT ir telekomunikacijos, biologijos mokslai bei agro-maisto pramonė.
Lietuviškos idėjos, sulaukusios tarptautinio pripažinimo
Puikūs pavyzdžiai, kaip „EUREKA“ tinklo finansavimas atveria kelius į tarptautines aukštųjų technologijų rinkas, yra Lietuvos įmonių „Atrandi Biosciences“ (anksčiau veikusi kaip „Droplet Genomics“) ir „Blackswan Space“ sėkmės istorijos.
Beveik 300 tūkst. eurų dotaciją gavusi biotechnologijų įmonė „Atrandi Biosciences“, bendradarbiaudama su Vilniaus ir Kylio universitetais, sukūrė SAGCHIP – mikrofluidinį lustą ir reagentų rinkinį, leidžiantį atskirti pavienes bakterijas, dauginti jų DNR ir atlikti sekoskaitą. Ši technologija praplečia galimybes tirti nekultivuojamus mikroorganizmus, gerina patogenų aptikimą bei padeda kurti naujus vaistus ir fermentus.
„Dalyvavimas „EUREKA Network“ mums buvo svarbus ne tik finansine prasme, bet kartu ir kaip efektyvi terpė bendradarbiavimui su kolegomis akademijoje kuriant bei komercializuojant produktą. Projekto finansai buvo skirti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloms finansuoti ir reikšmingai prisidėjo prie produkto išvystymo. Projekto pagalba galėjome atlikti papildomus darbus ir tokiu būdu pasiekti geresnes produkto specifikacijas, kas yra itin svarbu norint užtikrinti patrauklumą potencialiems klientams ir produkto sėkmę iš verslo perspektyvos“, – pasakoja projekto vadovas dr. Juozas Nainys.
Nuo projekto pabaigos „Atrandi Biosciences“ toliau sėkmingai plečia savo produktų portfelį, užaugino komandą iki 80 darbuotojų ir 2025 metais pritraukė 25 mln. JAV dolerių investiciją, kuri paspartins įmonės plėtrą globaliu mastu.
„Toliau koncentruojamės į pavienių ląstelių tyrimų sritį ir tikime, jog įmonės plėtojama kapsulių technologija paremti produktai gali reikšmingai prisidėti prie naujų atradimų įvairiose gyvybės mokslų srityse“, – sako jis.
Tuo tarpu kosmoso technologijų įmonė „Blackswan Space“ kartu su Europos kosmoso agentūra ir partneriais Liuksemburge įgyvendino projektą, sukūrusį autonominių palydovų navigacijos sistemą „Vision Based Navigation“. Ši inovacija leidžia palydovams savarankiškai papildyti degalus, atlikti remontą ir net šalinti kosmines šiukšles, mažindama žmogaus įsikišimo poreikį ir užtikrindama tvaresnes kosmoso operacijas. Įmonė „Eurostars 2“ projekte gavo 205 tūkst. eurų dotaciją.
VERSLO TRIBŪNA
Visame pasaulyje net apie 75 proc. darbdavių susiduria su sunkumais ieškant specialistų, turinčių reikiamų įgūdžių ir kompetencijų. Darbuotojų stokos problemą, anot ekspertų, padeda spręsti verslo atstovų ir universitetų partnerystė, leidžianti kartu auginti ateities talentus, atsižvelgiant į kintančius rinkos poreikius.
2050-ųjų maistas atrodys visai kitaip, nei šiandien įsivaizduojame. Jis bus švaresnis, tvaresnis ir… kuriamas laboratorijose. Kultivuota mėsa, grybų baltymai, naujos kartos biotechnologijos – tai realūs sprendimai, kurie jau šiandien gali pakeisti pasaulinę maisto sistemą.
Dar neseniai dirbtinis intelektas (DI) atrodė kaip ateities technologija. Šiandien jis tapo bet kurio konkurencingo verslo infrastruktūra. Įmonės diegia DI, kad automatizuotų ir optimizuotų procesus, apdorotų duomenis, kurtų naujus produktus ir suasmenintų klientų patirtį. Šioje naujoje realybėje aukščiausios vadovybės ir savininkų kompetencijos DI srityje tampa pagrindiniu sėkmės veiksniu: technologijų efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip gerai lyderiai jas valdo.
Pasaulinė mobiliųjų vertimo technologijų lyderė „Vasco Electronics“ oficialiai pradeda veiklą Lietuvoje. Šiuo žingsniu siekiama Lietuvos įmonėms pasiūlyti visame pasaulyje pasiteisinusius sprendimus, kurie supaprastintų vidinius procesus, leistų komandoms bendrauti be kalbos barjerų.
„Mums gautas finansavimas padėjo sėkmingai išvystyti ir ištestuoti mūsų kuriamos navigacinės sistemos „Vision Based Navigation“ prototipą bendradarbiaujant su Liuksemburgo universitetu. Tam buvo panaudota speciali universitete esanti laboratorija „Zero-G“ Lab“, – pasakoja vienas iš projekto kūrėjų Marius Klimavičius.
Šiuo metu komanda toliau atlieka sukurtos sistemos testavimo darbus su Europos kosmoso agentūra, ruošiasi produkto paleidimui į kosmosą 2027–2028 metais bei pirmiesiems komerciniams pardavimams.
2022–2030 m. plėtros programos valdytoja LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos.
