Kol Vakarai konkuruoja dėl DI investicijų, „Big Tech“ įspėja dėl Kinijos

Bradas Smithas, „Microsoft“ atstovas, „Web Summit“ konferencijoje. Pedro Nuneso („Reuters“/„Scanpix“) nuotr.

Diskusijų epicentro nepaliekantis dirbtinis intelektas (DI) buvo pagrindinė tema šią savaitę Lisabonoje vykusioje didžiausioje Europos technologijų konferencijoje „Web Summit“, kur pradedančios DI bendrovės įrodinėjo, kad gali perspjauti technologijų gigantes. Tuo metu „Big Tech“ atstovai įspėjo apie besivejančią Kiniją.

Praėjusiais metais kelios didžiosios JAV technologijų bendrovės, tarp kurių „Google“ ir „Facebook“ savininkės, boikotavo „Web Summit“ dėl jos įkūrėjo komentarų, išsakytų po „Hamas“ išpuolių prieš Izraelį. Nors žingsnis ir politinis, taip scena buvo užleista pradedantiesiems startuoliams, kurie nemažai galimybių prisistatyti gavo ir šiemet.

Tačiau galimybės pasišildyti rampos šviesoje neužtenka, didžiosioms JAV gigantėms – „Microsoft“, „Alphabet“, „Amazon“, „Meta“ – investuojant milijardus į DI. Startuoliams su tuo konkuruoti sudėtinga.

Rinka nelikvidi

Šią savaitę „Web Summit“ dalyvavę rizikos kapitalo investuotojai teigė, kad ir jiems tapo daug sudėtingiau investuoti į technologijas, kadangi šios rinkos likvidumas krito.

Čia surengtoje CNBC diskusijoje Edith Yeung, Silicio slėnyje įsikūrusios ankstyvojo etapo rizikos kapitalo įmonės „Race Capital“ generalinė partnerė, kalbėjo, kad likvidumas yra rizikos kapitalo įmonių Šventasis Gralis, suteikiantis galimybę gauti pelno iš savo investicijų. Tačiau, anot jos, dėl IPO bei bendrovių pardavimo sandorių trūkumo rinka neteko likvidumo.

Kita vertus, investuotojai vis tiek žavisi DI proveržiu ir suskubo įsitraukti į populiariausias DI įmones, kurių ryškiausia žvaigždė – „ChatGPT“ kūrėja „OpenAI“. Tačiau, rinkdamiesi ryškiausiai šviečiančias, dar labiau atsitraukia nuo DI srityje įsitvirtinti dar tik bandančių įmonių.

„Tikrai beprotiška yra tai, kad per pastaruosius kelerius metus „OpenAI“ dominavimą pasaulyje iš tiesų lėmė „Big Tech“ bendrovė „Microsoft“, – sakė E. Yeung.

Jai CNBC diskusijoje pritarė ir Larry Aschebrookas, bendrovės „G Squared“ įkūrėjas ir vadovaujantis partneris, sakydamas, kad likvidumo paieškos tampa vis sudėtingesnės – net ir tokioms įmonėms kaip „OpenAI“, kurios pritraukia įspūdingas sumas, ką jis pavadino „truputį beprotiška.“

Taip jie kalbėjo turėdami omenyje praėjusio mėnesio naujienas, kai „OpenAI“, gavusi 6,6 mlrd. USD injekciją iš „Microsoft“ ir kitų didžiųjų bendrovių, buvo įvertinta 157 mlrd. USD.

Negali išlikti

Dėl tokių „Big Tech“ sandorių „Web Summit'e“ netilo diskusijos dėl rinkos iškraipymo.

Kaip teigia „Barron's“ analitikai, kitiems, norintiems mėgdžioti šio DI pionieriaus sėkmę, erdvės mažėja, kadangi DI modelių apmokymo, kam reikia vis daugiau lustų ir energijos, sąnaudos didėja.

Dario Amodei, DI startuolio „Anthropic“ vykdomasis direktorius, šių metų pradžioje sakė, kad pažangiausių modelių kūrimas dabar kainuoja 100 mln. USD, o kuriami modeliai kainuoja apie 1 mlrd. USD. Jis prognozuoja, kad iki 2027 m. bus sukurti modeliai, kainuosiantys nuo 10 iki 100 mlrd. USD.

Tai reiškia, kad nedaug startuolių, kuriančių pažangius DI modelius, gebės išlikti nepriklausomi nuo turtingų rėmėjų.

Tačiau tokius startuolius po savo sparneliu priglaudžiantys „Big Tech“ sukėlė konkurencijos priežiūros institucijų klausimų, ar taip didžiosios bendrovės nesiekia uždėti apynasrį galimiems konkurentams, kad jie neiškiltų.

Kinija vejasi

Kol Vakarai konkuruoja ir pešasi tarpusavyje, „Microsoft“ prezidentas „Web Summit'e“ atkreipė dėmesį, kad Kinija technologijų srityje juos vejasi.

„Atvirai kalbant, manau, kad vienas iš pavojų yra tai, jog žmonės, kurie nevyksta į Kiniją, pernelyg dažnai mano, kad jie atsilieka. Tačiau ten nuvykus, gali nustebti, kiek jie daro. Daugeliu atvejų Kinija technologijų srityje yra priartėjusi ir net vejasi“, – sakė Bradas Smithas, vienas „Microsoft“ vadovų.

Pasak bendrovės tinklalapio, „Microsoft“ veikia Pekine nuo 1992 m., čia ji turi ir didžiausią už JAV ribų esantį mokslinių tyrimų ir plėtros centrą. Tačiau Satya Nadella, „Microsoft“ vadovas, anksčiau yra sakęs, kad bendrovė nesiorientuoja į vidinę Kinijos rinką, nors ir teikia paslaugas čia įsikūrusioms bendrovėms.

Pastaruosius keletą metų tvyranti geopolitinė įtampa tarp didžiųjų pasaulio valstybių JAV ir Kinijos ryškiausiai pasireiškė konkurencijoje technologijų, ypač susijusių su lustų gamyba ir 5G plėtra, srityje.

Dėl to JAV pradėjo taikyti igriežtus technologijų eksporto apribojimus, prie kurių prijungė ir dvi kritiškai šioje srityje svarbias sąjungininkes – Nyderlandus ir Japoniją, kuriose įsikūrusios kompanijos, vystančios pažangiausiai lustų gamybai reikalingą įrangą.

VŽ rašė, kad prieš metus Kinijos technologijų milžinės „Huawei“ išleistas telefonas „Mate 60 Pro“ sukėlė klausimų, ar šalis nėra radusi būdų, kaip apeiti JAV sankcijas, kadangi šis telefonas, pagamintas su šios šalies kompanijos „Semiconductor Manufacturing International Corporation“ procesoriumi, parodė ryškų proveržį šalies technologijų sektoriuje.

Reaguodamas į šią aštrią konkurenciją, „Microsoft“ atstovas paragino JAV ir Europos įmones daugiau bendradarbiauti tarpusavyje o ne konkuruoti. Esą taip augtų ekonomika, o nauji pasiekimai, pavyzdžiui, DI srityje būtų pristatyti visam likusiam pasauliui, ne tik vietinėms Vakarų rinkoms.