Skaitmeninio gyvenimo kokybės indekse – dar vienas Lietuvos šuolis
Bendras Lietuvos indeksas skalėje nuo 0 iki 1 pasiekė 0,69 punkto ir buvo 0,02 punkto didesnis nei pernai. Estija, pernai pašokusi iš 28 į 13 vietą, šiemet smuktelėjo iki 19-osios, tuo metu Latvija toliau gerokai atsilieka nuo Baltijos kaimynių bei užima 41 vietą, skelbia „SurfShark“.
Lyginant su Latvija, Lietuva visose penkiose svarbiausiose indekso kategorijose – interneto įperkamumo, kokybės, e. infrastruktūros, kibernetinio saugumo bei elektroninių valdžios paslaugų – rodo geresnius rezultatus, tačiau Estiją lenkia tik interneto įperkamumo ir kokybės kategorijose.
Šiemet, palyginti su 2020 metais, Lietuvoje net 303% pagerėjo interneto įperkamumas ir greitis. Norint uždirbti pinigų pigiausiam prieinamam interneto planui, Lietuvoje per mėnesį reikia dirbti vos 35 min. – 41 min. mažiau nei pernai.
Palyginti Estijoje, norint įsigyti pigiausią plačiajuosčio interneto planą, reikia dirbti keturis kartus ilgiau – 2 val. ir 19 min. per mėnesį.
Tuo metu norint įsigyti 1 gigabaitą (GB) pigiausio mobilaus interneto, Lietuvoje vidutiniškai reikia dirbti 53 sek., arba dvigubai mažiau nei Latvijoje ir Estijoje.
„Surfshark“ pažymi, jog Lietuvoje yra erdvės gerinti interneto kokybę. Šalis šioje kategorijoje užima 45 vietą, daugiausiai dėl prastokų mobilaus interneto ryšio stabilumo rodiklių (62 vieta).
Nepaisant to, nuo 2020-ųjų reikšmingai padidėjo tiek plačiajuosčio (30%, iki 53,74 Mbps), tiek mobiliojo interneto (28%, iki 120,87 Mbps) vidutiniai greičiai.
Kibernetinio saugumo kategorijoje Lietuva užėmė 4 vietą, e. valdžios paslaugų – 23 vietą, e. infrastruktūros – 26 vietą.
„Surfshark“ indekso viršūnėje šiemet vienvalde lydere tapo Danija, pernai pirmąją vietą užėmusia su Švedija, kuri šiemet smuktelėjo iki 13-osios vietos.
Antrąją vietą 2021 metais užėmė Pietų Korėja, toliau dešimtuke sekė Suomija, Izraelis, JAV, Singapūras, Prancūzija, Šveicarija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė.
110-ies šalių reitingo apačioje atsidūrė Kambodža, Kamerūnas ir Etiopija.
