Vilniuje steigiamas Aerokosmoso duomenų centras
Bepiločiai orlaiviai ir nanopalydovai keičia nuotolinio stebėjimo galimybes
Nuotolinis stebėjimas, tai informacijos rinkimas, apdorojimas ir interpretavimas nesant fiziniam kontaktui su konkrečiu objektu. Vystant atskiras nuotolinio stebėjimo technologijas – fotokameras, aktyvius jutiklius bei pilotuojamus ir bepiločius orlaivius, nanopaydovus – nuolat didėja mokslinių tyrimų, sistemų vystymo, pritaikomumo darbų poreikis.
„Bepiločių orlaivių era prasidėjo prieš dešimtį metų, o 2018 m. pasiekė staigų augimo šuolį. Prognozuojama, kad ši rinka nuolat augs ir iki 2027 m. pasieks 56,18 mlrd. dolerių vertę. Taigi, tiek Lietuvoje, tiek globaliu mastu jau trūksta ir ateityje trūks specialistų, gebančių dirbti tarpdisciplininius vystymo darbus, apimančius vaizdus ir jų apdorojimą, dirbtinio intelekto taikymą, specifinių, tokių kaip miestų skenavimui pritaikytų, orlaivių ir palydovų projektavimą ir sistemų kūrimą“, – sako J. Nugaras.
Nuotolinis stebėjimas naudojamas daugelyje sričių, įskaitant geografiją, žemės matavimus ir daugumą Žemės mokslo sričių – hidrologiją, ekologiją, meteorologiją, okeanografiją, glaciologiją, geologiją. Šis duomenų rinkimo būdas taip pat aktualus karinei pramonei, žvalgybai, įvairioms komercinėms, ekonominėms, valstybės ir miestų planavimo ar humanitarinėms veikloms, nelaimių likvidavimui.
Sukaupta patirtis perkeliama į aukštesnį lygį
VILNIUS TECH AGAI padaliniai ir mokslinių tyrimų grupės bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, yra sukūrę daugiau kaip 10 įvairių nuotolinių duomenų rinkimo poreikiams skirtų bepiločių orlaivių (BO) prototipų, BO ir palydovų taikymą plėtoja šeši doktorantai.
Pasak J. Nugaro, įdirbis, sukaupta patirtis ir vis aktyviau vykdomi tyrimai reikalauja šios srities plėtros bei savarankiško Aerokosmoso duomenų centro atsiradimo. Juo labiau, kad ateities planų nestinga.
„Siekiant Lietuvai aktyviau įsitraukti į Europos „Horizinto“ programas, centras padės vykdyti prisitaikymo prie klimato kaitos misiją. Planuojama vystyti elektra varomus, atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip saulės energiją bei terminius oro srautus, naudojančius BO prototipus bei tirti jų pritaikymą sausumos ir vandens transporto, saugumo, žemės ūkio duomenų rinkimui. Pagal rinkos poreikį planuojama vystyti ir BO pritaikymą specialiesiems miestų stebėjimo ir oro taršos kartografavimo poreikiams, kuriant sistemas, susidedančias iš BO ir skrydžio metu renkamiems duomenims reikalingų jutiklių“, – pasakoja AGAI dekanas.
Planuose – ir gyvybingų vandenynų, jūrų, pakrančių ir sausumos vandenų misijos. Pasak J. Nugaro, papildomai planuojama vystyti BO pritaikymą vandens telkinių ir jūrų teritorijų stebėjimui, skubiam užfiksavimui įvairiais sensoriais, pakrančių erozijos stebėjimui. Poveikiu klimatui neutralių ir pažangių miestų misijos vykdymui būtų naudojamos naujausios technologijos: transporto procesų fiksavimui būtų taikomas dirbtinis intelektas, o skrydžio trukmei prailginti – pasitelkiami atsinaujinančius energijos šaltinius naudojantys BO prototipai.
Nuotolinio stebėjimo ištakos – karinė žvalgyba
AGAI dekanas pasakoja, kad nuotolinio stebėjimo istorija siekia maždaug 1840 m., kai skrendantieji oro balionais padarė pirmąsias žemės nuotraukas su neseniai išrasta fotokamera. Šios srities technologijos pradėjo vystytis Pirmojo pasaulinio karo metu, kai buvo naudojamos žvalgybai. Atskira šaka tai tapo Antrojo pasaulinio karo metu. Kitas žingsnis – raketomis į kosmosą skraidinamos kameros, kurios vėliau imtos integruoti į palydovus.
„Nuotolinis stebėjimas, kaip operatyvinė informacijos apie Žemę rinkimo pasikartojančiu grafiku sistema, subrendo 1970-aisiais, kai prietaisai imti skraidinti pasinaudojant „Landsat“ palydovu. Netrukus pirmojo pasaulio šalys pradėjo kurti ir leisti savo pagamintus palydovus ir sudaryti jų tinklus“, – pasakoja J. Nugaras.
Šiuo metu nuotoliniai stebėjimai atliekami palydovais, lėktuvais, sraigtasparniais, o dėl greito ir sąlyginai pigaus taikymo įvairaus tipo duomenų rinkimui – sparčiai populiarėja bepiločiai orlaiviai.
Padalinio poreikis brendo kurį laiką
AGAI skatinant įvairių projektų pritraukimą, inovatyvių mokslinių tyrimų bei užsakomųjų darbų finansavimą, ieškant tarptautinių partnerių mokslo veikloje bei vykdant projektus skaitmeniniams centrams, kilo naujo padalinio poreikis.
„Padalinio veikla bus orientuotą į ilgalaikius mokslinius tyrimus, paslaugų verslo įmonėms ar projektų pritraukimą ir vykdymą. Padalinys padės rengti mokslininkus aviacijos, informacinių ir ryšių technologijų šakose, taip pat duomenų apdorojimo, pilotavimo, bepiločių orlaivių specialistus. Aerokosmoso duomenų centras sudarys sąlygas pritraukti aukšto lygio mokslininkus iš Lietuvos ar užsienio. Taip pat – dalyvaus universiteto ir kitų institucijų studijų bei mokslo procesuose“, – pasakoja J. Nugaras.
Numatoma, kad naujai atsivėrusiame centre dirbs duomenų apdorojimo, duomenų analizės ir dirbtinio intelekto technologijų specialistai, bepiločių orlaivių pilotai.
VILNIUS TECH AGAI specialistai padės ir dalyvaujantiems astronautų atrankoje
Pasak J. Nugaro, AGAI svarbu plėsti ne tik savo veiklą, ne tik tarpdisciplininį bei tarpinstitucinį bendradarbiavimą Lietuvoje, bet ir aktyviai įsitraukti į Europos ir pasaulinę bendruomenę. Dėl šios priežasties, Seimui svarstant Lietuvos narystę Europos kosmoso agentūroje (EKA), kuri atveria galimybę teikti paraiškas astronautų atrankoje, VILNIUS TECH AGAI yra pasirengęs padėti siekiantiems dalyvauti toje atrankoje.
„Norime, kad Lietuva pasinaudotų unikalia galimybe, kuri baigsis jau gegužės 28 d. Laiko tikrai nėra daug, todėl visus, norinčius pasikonsultuoti kviečiame rašyti [email protected]“, – atkreipia dėmesį AGAI dekanas. AGAI specialistai gali pasiūlyti pagalbą rengiant motyvacinį laišką, supažindinant su EKA specifika ir veiklos pobūdžiu, konsultuojant sveikatos patikros klausimais.
Anot J. Nugaro, atitinkančių reikalavimus kandidatų Lietuvoje yra nemažai – kalbama ne apie kelis vienetus, o apie kelias dešimtis.
VERSLO TRIBŪNA
Telekomunikacijų ir IT bendrovė „Telia Lietuva“ ir grupės paslaugų centras „Telia Global Services Lithuania“ (TGSL) pradeda naują bendro darbo etapą. Beveik 700 TGSL darbuotojų persikelia į bendrą biurą Vilniuje, Saltoniškių gatvėje. „Telia Lietuvos“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters sako, kad šis sprendimas sustiprins bendrą organizacijos kultūrą ir suteiks daugiau bendradarbiavimo galimybių.
Šiandien nacionalinis saugumas neapsiriboja tik žeme ar oru – jis keliasi į kosmosą. Palydovai leidžia stebėti realaus laiko grėsmes, užtikrinti ryšį ekstremaliomis situacijomis, o ateityje gali tapti ir pagrindine mūsų gynybos skydo dalimi. Kaip kosminės sistemos gali sustiprinti Lietuvos saugumą? Kokios rizikos kyla, kai gynyba perkeliama į orbitą? Ir kaip mažos valstybės gali tapti reikšmingos kosmoso ekosistemos dalimi? Apie tai – ekspertų pokalbis „Ateities architektų“ tinklalaidėje.
Lietuvoje sukurtas dirbtiniu intelektu grįstas terapinis rankų drebulio mažinimo prietaisas tūkstančiams Parkinsono ligos ir esencialinio tremoro pacientų visame pasaulyje gali atverti kelią į patogesnį ir lengvesnį gyvenimą. Inovaciją sukūręs lietuviškas startuolis „Vilimed“ vis plačiau praveria duris į JAV, Australijos ir Europos šalių rinkas. Tą daryti jam padeda ne tik unikalus produktas, bet ir jauni specialistai, kurie prie įmonės prisijungė padedant Inovacijų agentūros programai „Sparnai“.
„Telia“ įgijo tarptautinį ISO 50001 energijos valdymo sistemos sertifikatą, patvirtinantį, kad organizacija efektyviai vartoja energiją. Vytautas Bučinskas, „Telia“ verslo užtikrinimo, atsparumo ir tvarumo vadovas, pabrėžia, kad efektyvesnis energijos vartojimas leis daugiau investuoti į inovacijas ir teikti tvaresnes paslaugas.
Kodėl galimybė dalyvauti atrankoje yra tokia svarbi?
Panašaus tipo atrankos vyksta tik kas 10–12 metų. Paskutinė vykdyta 2008 m., joje dalyvavo apie 8 tūkst. norinčiųjų, iš jų tik 11 proc. buvo pakviesti į pirmą iš šešių etapų. Galiausiai, iš visų atrenkami tik 4–6 žmonės.
„Norime pakviesti visus magistro laipsnį turinčius inžinierius lietuvius esant progai išbandyti savo galimybes, nes EKA atranka neapsiriboja tik pilotavimo ar aeronautikos inžinerijos absolventais. Agentūra ieško įvairių krypčių specialistų, o lietuviai tikrai turi, ką pasiūlyti“, – sako jis. AGAI dekanas akcentuoja, kad ypač nori pakviesti VILNIUS TECH AGAI absolventus, kadangi dėl studijų specifikos jie turi daug šioje srityje reikalingos patirties.
„Lietuva yra aukštųjų technologijų šalis ir į kosmoso technologijų pasaulį žengia vis tvirtesniu žingsniu. Mes turime puikių pavyzdžių, įmonių ir startuolių, kurie atlieka tyrimus, turime puikių mokslininkų, kurie ginasi daktaro disertacijas kosmoso tematika. Susidomėjimas ir galimybės didėja kiekvieną dieną ir tokias tendencijas matysime dar keletą ateinančių metų. Tikimės, kad Lietuvos narystė Europos kosmoso agentūroje tą tik dar labiau paspartins ir sustiprins“, – sako VILNIUS TECH AGAI dekanas J. Nugaras.
