Inovacijų švieslentėje Lietuva krito į 20 vietą
Šalis pagal šį reitingą išlieka ir žemiau ES vidurkio. Ji patenka į vidutiniškų inovatorių grupę kartu su Čekija, Estija, Graikija, Italija, Kroatija, Kipru, Latvija, Lenkija, Malta, Portugalija, Slovakija ir Ispanija. Šių šalių inovatyvumas siekia nuo 50 iki 90% ES vidurkio.
Tiesa, vertintojai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos pažanga inovacijose nuo 2010 iki 2017 m. padidėjo 20,1% ir buvo sparčiausia ES. Lietuva tvirtai atrodė pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių, aplinkos palankumą inovacijoms, plačiajuosčio ryšio skvarbą, su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra nesusijusias verslo investicijas.
Šiemet Lietuvos pozicijai Inovacijų švieslentėje pakenkė sumažėjusios viešojo sektoriaus investicijos ir kritusios rizikos kapitalo išlaidos.
„Per metus viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) išlaidų indikatorius susitraukė 23,4 proc. punktais, o rizikos kapitalo išlaidų indikatorius – 37,2 proc. punktais. Abiejų indikatorių nuosmukį lėmė pertrauka tarp ES finansavimo priemonių – anksčiau buvusios ES priemonės jau buvo įsisavintos, o naujos priemonės dar nebuvo iki galo paleistos į rinką“, – išplatintame pranešime paaiškina Mantas Vilys, Lietuvos inovacijų centro (LIC) vadovas.
Per metus taip pat pablogėjo Lietuvos pozicija pagal užimtumo sparčiai augančiose įmonėse indikatorių. Anot LIC analitiko Aleksandro Izgorodino, šio indikatoriaus nuosmukį didele dalimi lėmė Lietuvos ekonomikoje jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos stygius. Pavyzdžiui, 2012-2017 m. visoje Lietuvos ekonomikoje laisvų darbo vietų skaičius išaugo beveik dvigubai, tuo metu, užimtų darbo vietų skaičius padidėjo 8,5%.
Europos inovacijų lyderė šiame reitinge yra Švedija, po jos seka Danija, Suomija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė. Kaimyninė Latvija pateko į 24 poziciją, Estija – 17.
