VGTU ruoš bepiločių orlaivių specialistus

„Dronai jau dabar intensyviai naudojami logistikos, žemės ūkio, statybų, filmavimo technologijų sektoriuose, nuolat ieškoma naujų jų pritaikymo sričių. Investicijos į šių technologijų plėtrą kasmet auga, visame pasaulyje steigiami tyrimų centrai, bandymų poligonai, kuriamos naujos studijų programos. Savo mokslinį potencialą privalome išnaudoti ir mes”, – studijų programos kūrimo priežastis dėsto Justas Nugaras, VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto dekanas.

Universiteto pranešime teigiama, kad bus siekiama, kad išeidami iš universiteto, jie jau turėtų drono valdytojo licenciją. Asmeninėms reikmėms naudojamiems dronams taikoma daug skrydžio ir saugumo apribojimų, tad norint vykdyti profesionalias užduotis, licencija yra būtina. Beje, p. Nugaro teigimu, bepiločių orlaivių plėtrą stabdo vis dar esanti teisinio reglamentavimo stoka. Nepaisant to, šioje srityje universitetas tikisi proveržio.

„Stebime JAV rinką, bendraujame su pasauliniais dronų gamintojais – visi sutaria, kad per artimiausius metus sulauksime šio sektoriaus plėtros šuolio. Tad ir dronų specialistų paklausa tik augs”, – teigia mokslininkas.

Taip pat universitete planuojama steigti bepiločių orlaivių tyrimų centrą ir bandymų poligoną Kyviškių aerodrome.

VŽ rašė, kad į bepiločius orlaivius orientuojasi ir bent kelios Lietuvos bendrovės. Pavyzdžiui, startuolis „Pixevia“ plėtoja dirbtinio intelekto elementus, pritaikomus dronuose. Taip skraidyklė fiksuoja ir identifikuoja objektus ir gali padėti spręsti transporto srautų, logistikos, išteklių valdymo problemas. Tuo tarpu kita lietuvių UAB „Laserpas“ orientuojasi į energetikos sektorių ir teikia elektros tinklų, dujotiekio ar naftotiekio stebėjimo paslaugas.

„Iš rinkos stengiamės išsiskirti tuo, kad didžioji dalis mūsų konkurentų atiduoda klientams duomenis, o mes – atsakymus, kuri pastato siena yra silpna, kuris elektros stulpas pasviręs, surūdijęs, kuris medis krisdamas gali užkliudyti kurį elektros laidą. Taip užsakovai gali iš karto priimti sprendimus keisti, remontuoti, o ne dar analizuoti duomenis“, – VŽ pasakojo Mantas Vaskela, bendrovės generalinis direktorius.

Europos komisijos duomenimis per ateinančius 20 metų bepiločių orlaivių sektorius sukurs daugiau kaip 100.000 darbo vietų o su naujomis paslaugomis susijusios plėtros poveikis ekonomikai sieks 10 mlrd. Eur.