Kovą užfiksuota 0,4% mėnesio ir 4,1% metinė infliacija
Vidutinė metinė infliacija (paskutinius 12 mėnesių, palyginti su ankstesniu tokiu pat laiku) sudarė 1,5%.
Prekės per metus pabrango 3,4%, o paslaugos – 5,7%. Per mėnesį prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai padidėjo 0,4%, suskaičiavo VDA.
Kovo pabaigoje VDA, remdamasi išankstiniais duomenimis, skelbė, kad mėnesio infliacija siekia 0,4%, metinė – 3,6%, o vidutinė metinė – 1,5%, primena naujienų agentūra BNS.
Sezoniniai veiksniai
Pasak Indrės Genytės-Pikčienės, Šiaulių banko grupės vyriausiosios ekonomistės, statistikų užfiksuotai mėnesio infliacijai daugiausiai įtakos turėjo įprastiniai sezoniniai veiksniai – dėl naujų pavasario sezono kolekcijų drabužių ir avalynės kainos padidėjo 6,2%.
Metinės infliacijos dinamikai, anot jos, šiemet įtakos turi ir palanki pernykštė palyginamoji bazė.
„Dėl itin vangių infliacinių tendencijų pernai, stebėjome ne vieną mėnesinės defliacijos epizodą (toks buvo fiksuotas ir pernai kovo mėnesį), tad atsispyrus nuo žemesnio lygio metinis pokytis susidaro reikšmingas skirtumas“, – aiškina ekonomistė.
Dėl nuo metų pradžios kilstelėtų akcizų ir importo veiksnių, šiemet stebėsime aukštesnę infliaciją, kuri turėtų nusistovėti 3,6-4% ribose, prognozuoja ji.
Muitų karų įtaka
Ekonomistė taip pat atkreipia dėmesį, Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pradėti muitų karai Europai gali reikšti ir kai kurių prekių defliaciją.
„D. Trumpo pradėti „akis už akį“ muitų karai išdarko pasaulinę prekybos rinką, sukuria neefektyvumus, dėl to formuojasi regioniniai prekių pertekliai ir deficitai“, – aiškina ji.
I. Genytės-Pikčienės teigimu, Jungtinėms Valstijoms apsistačius muitais, eksportuojančios kompanijos ne tik ieškos alternatyvių būdų pasiekti JAV pirkėjus, tačiau bandys skverbtis į kitas rinkas ar realizuoti daugiau prekių vietinėse.
Todėl Europai gresia pigių Kinijos ir kitų Azijos šalių prekių antplūdis bei didesnė vietoje gamintų prekių pasiūla – p tai kai kuriose prekių grupėse gali įsukti defliacinius procesus, prognozuoja ekonomistė.
Pinganti nafta
Pasak jos, vartotojams palankią perspektyvą brėžia ir naftos kainos kreivė.
Praėjusią savaitę OPEC+ kartelis eilinio susitikimo metu pažadėjo gerokai reikšmingiau padidinti naftos pasiūlą, primena ji. Tai jau atpigino „Brent“ rūšies naftą iki 63 USD už barelį, kai dar sausį naftos kaina momentais siekė 82 USD už barelį, o prieš metus – 91 USD, skaičiuoja ekonomistė. Paskui naftą pasekė ir kitų energetikos išteklių kainos.
Europai, kuri importuoja JAV doleriais įkainotą naftą ir jos produktus šiuo aspektu palankus ir JAV dolerio atžvilgiu pastaruoju metu pabrangęs euras. Dėl stipresnės valiutos mūsų regionui pinga importuojamos žaliavos.
„Energetikos ištekliai – svarbi sąnaudų dedamoji tiek prekių tiek paslaugų pridėtinės vertės grandinėse, tad, jei jų kainos išsilaikys žemesnės, vartotojams palankus poveikis ilgainiui taps reikšmingas“, – nurodo I. Genytės-Pikčienė.
