„Integre Trans“ bankroto pėdsakas: draudimo išmokos dėl neapmokėtų sąskaitų pramušė lubas

Baltijos šalyse 2024 m. prekinio kredito draudimo išmokų skaičius išaugo 56%, iki 283 išmokų (palyginti su 182 išmokomis ankstesniais metais), o bendra išmokų suma padidėjo net 270%, iki 6,6 mln. Eur (palyginti su 2,45 mln. Eur 2023 m.), rodo rizikų valdymo bendrovės „Coface Baltics“ pateikti duomenys.

Kaip aiškina šios įmonės atstovai, tai yra tiesiogiai susiję su jų klientų, kuriems „Coface Baltics“ išduoda prekinio kredito draudimo polisus, ekonominiais iššūkiais Baltijos šalyse ir svarbiausiose eksporto šalyse. 

Prekinių kreditų draudimas suteikia prekes parduodančioms bendrovėms draudimo apsaugą nuo pirkėjų nemokumo, bankroto ir nesąžiningumo (tyčinio vengimo atsiskaityti) ir dėl to galimų nuostolių, kurių kreditorius gali patirti, jeigu jo prekių ar paslaugų pirkėjas neįvykdytų savo prievolės. Ši paslauga teikiama tiek vidaus, tiek eksporto rinkose dirbančioms įmonėms.

„Coface“ statistika iš esmės atspindi situaciją dėl išmokų Lietuvos įmonėms, nes bendrovės klientų imtis Latvijoje ir Estijoje yra nedidelė: išmokų skaičius 2024 m. ten tesudarė 6%, o išmokėtos sumos – 5% viso trijų Baltijos šalių klientų portfelio.

Mindaugas Sventickas, „Coface Baltics“ vadovas, kalba, kad „2024 m. prekinio kredito draudimo apimtis Lietuvoje augo reikšmingai“, o tai lėmė pagausėję neatsiskaitymo su prekybos partneriais atvejai, didėjantis įmonių bankrotų skaičius ir vis stipresnis verslo aplinkos neapibrėžtumas.

„Šios tendencijos paskatino bendroves daugiau dėmesio skirti pirkėjų nemokumo rizikų valdymui ir apsaugoti vieną svarbiausių balanso turto eilučių – gautinas sumas“, – komentuoja M. Sventickas.

„Integre Trans“ pėdsakas

Darius Klemka, „Aon Baltic“ kreditų draudimo grupės vadovas Baltijos šalims, VŽ patvirtina, kad draudžiamųjų įvykių dėl neapmokėtų sąskaitų (pagal prekinių kreditų draudimo polisus) skaičius ir sumos yra išaugę.

Nors oficialios išmokų statistikos Baltijos šalyse kiti kreditų draudikai („Atradius“ ir „Allianz Trade“) neteikia, anot D. Klemkos, iš neoficialių šaltinių žinoma, kad ir ten išaugo išmokų draudimo žaloms padengti skaičius ir sumos.

„Noriu atkreipti dėmesį į tą „Coface“ 2024 m. išmokėtą daugiau nei 6 mln. Eur sumą. Labai didelę to įspūdingo skaičiaus dalį sudaro išmokos dėl „Integre Trans“ bankroto“, – komentuoja D. Klemka.

VŽ primena, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalį iškėlė bankroto bylą sunkumų patiriančiai ir restruktūrizuotis siekusiai stambiai logistikos ir transporto bendrovei „Integre Trans“.

„Coface Baltics“ nurodo, kad 2024 m. išmokėjo kelias itin stambias draudimo išmokas, kurios atsirado dėl staigaus anksčiau sėkmingai veikusių įmonių nemokumo.

Ypač didelį poveikį pajuto transporto sektorius.

Komentuodamas „Integre Trans“ bankroto atvejį Lietuvoje kaip vieną iš charakteringiausių pavyzdžių, M. Sventickas išskiria, kad dar prieš metus ši bendrovė turėjo gerus veiklos rodiklius, augo, tačiau, smarkiai sumažėjus užsakymų skaičiui, ji nespėjo suvaldyti padidėjusių sąnaudų ir kreipėsi dėl pripažinimo nemokia.

„Dėl „Integre Trans“ bankroto „Coface Baltics“ apsidraudusioms įmonėms išmokėjo milijonines draudimo išmokas“, – patvirtina M. Sventickas.

„Coface“ tikslios išmokėtos sumos VŽ neatskleidė dėl konfidencialumo.  Specialistų vertinimu, išmoka galėjo siekti beveik 4 mln. Eur. 

D. Klemkos teigimu, eliminavus tą vieną išmoką dėl „Integre Trans“, daugiausia išmokų pagal sumas būtų susijusios su Vakarų Europa. 

„Tai rodo, kad bankrutavo ne lietuviškos, o užsienio įmonės. Šią tendenciją matome per visus draudikus, t. y. kad draudžiamieji įvykiai, dauguma didesnių sumų susiję su Vakarų Europa“, – tęsia draudimo brokerio atstovas.

Ko tikisi 2025-aisiais

D. Klemka prognozuoja, kad, nepaisant mažėjančių palūkanų, šiemet padėtis išliks įtempta, nes bankai nepuola skolinti pinigų į kairę ar į dešinę.

„Visgi daugiau nerimo kelia ekonominė situacija eksporto šalyse – Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijoje“, – priduria jis. 

Pašnekovo teigimu, draudžiamųjų įvykių dėl neapmokėtų sąskaitų ten nustatoma gana daug. Tad iš ten ateina ir išmokos. 

„Ta situacija, ypač vertinant geopolitinę aplinką, negerėja, ir manau, kad draudžiamųjų įvykių dėl neapmokėtų sąskaitų tikrai bus. Ypač Vokietijos padėtis yra gana neaiški. Tai veikia ir mūsų verslą“, – sako „Aon Baltic“ atstovas.

Tačiau Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas, mano, kad prekinių kreditų išmokos jau „yra pasiekusios piką arba yra arti jo“ ir kad jos kris artimiausiu metu.

„Naujausi duomenys iš euro zonos ir Vokietijos rodo, kad Vokietijos pramonės būklė vis labiau stabilizuojasi. Matome, kad pagyvėjo aktyvumas ir kitose Lietuvai svarbiose rinkose – Skandinavijoje, kur jau matomas teigiamas palūkanų nuosmukio poveikis ekonomikos aktyvumui“, – komentavo A. Izgorodinas.

2024 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2024 m. trečiuoju ketvirčiu, pranešimų apie ES įmonių bankrotus skaičius sumažėjo 0,7%, tačiau, palyginti su 2023 m. atitinkamu ketvirčiu, fiksuotas 4% augimas, šią savaitę paskelbė Eurostatas. 

Eurostato skelbiamas indeksas rodo, kad bankrotų lygis Lietuvoje 2024 m. paskutinį ketvirtį, palyginti su ankstesniu periodu, išaugo 0,9%, tačiau per metus bankrotų lygis pakilo daugiau nei penktadaliu (20,9%).

Daugiausia nemokumo atvejų lyginamuoju laikotarpiu ES sumažėjo IT, maitinimo ir apgyvendinimo bei transporto sektoriuose, tačiau vis dar šiek tiek augo pramonės įmonių bankrotų lygis.

Pažymima, kad 2024 m. paskutinį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, labiausiai bankrotų skaičius ES sumažėjo informacijos ir ryšių (–25,6%), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (–12,2%) bei transporto ir saugojimo (–10,1%) sektoriuose.

Kita vertus, 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, bankroto deklaracijų skaičius padidėjo švietimo ir socialinės veiklos (17,7%) ir pramonės (1,6%) sektoriuose. 

„Coface“ ekspertų vertinimu, Europos centrinio banko (ECB), Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalių centrinių bankų palūkanų normų mažinimo pradžia signalizuoja apie galimą finansinių sąlygų švelninimą. Taigi taip pat tikimasi, kad pigesnis finansavimas sumažins įmonių skolinimosi kaštus ir prisidės prie bankrotų skaičiaus mažėjimo.

„Tačiau VRE regionas išlieka pažeidžiamas dėl geopolitinių rizikų, kurios gali lemti žaliavų kainų šuolius ir neigiamus poveikius regiono ekonomikoms. Tai reiškia, kad verslui teks nuolat adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų ir aktyviai valdyti finansines rizikas“, – komentuoja Mateuszas Dadejus, „Coface“ ekonomistas VRE regiono šalims.

Kaip išvengti skolininkų ir sukčių

D. Klemka pirmiausia pataria atidžiau vertinti pirkėjus, pažinti savo klientus, pradedant nuo viešų šaltinių, paprastos paieškos pagal įmonę internete, ar perkant informacines ataskaitas iš informacinių agentūrų, kredito biurų ir pan.

Jis perspėja, kad daugėja sukčiavimo atvejų, pavyzdžiui, transporto sektoriuje, kai apgavikams atiduodami kroviniai. Ar tapatybės vagysčių, kai įmonės parduoda prekes.

„Pavyzdžiui, kas nors prisistato žinomos įmonės atstovais. Prekės išsiunčiamos lyg ir žinomai įmonei, o iš tiesų tai yra prisidengę sukčiai. Sukčiavimo atveju ir draudimas nepadėtų, nes jis tiesiog nesuveiktų“, – pasakoja pašnekovas.

Visgi draudimo brokeris konstatuoja, kad „ateina sunkmetis“, o prekinio kredito draudimas gali stipriai pagelbėti, ypač nuo pastebimai išaugusio didelių draudžiamųjų įvykių skaičiaus.

„Tokių įvykių anksčiau pasitaikydavo labai retai. Tačiau šiuo metu mes turime kabančių pranešimų apie skolas, kurios siekia ir kelis šimtus tūkstančių eurų“, – perspėja  D. Klemka.

Nepaisant pablogėjusios mokumo situacijos, draudikai įkainių visgi nekeičia. 

„Kainos didėja tik tiems klientams, kurie jau draudžiasi ir kurie turi aukštą nuostolingumą“, – priduria D. Klemka.

Tokių įvykių anksčiau pasitaikydavo labai retai. Tačiau šiuo metu mes turime kabančių pranešimų apie skolas, kurios siekia ir kelis šimtus tūkstančių eurų.

M. Sventicko teigimu, „Integre Trans“ bankrotas ir panašūs atvejai dar kartą primena, kad tvarus augimas reikalauja ne tik optimistinių prognozių, bet ir atsakingo rizikų valdymo, įskaitant atsargų numatymą ir finansinių rezervų užtikrinimą.

Taip pat svarbu užsitikrinti tinkamą palaikymą iš kreditorių, kurie galėtų padėti verslams augti subalansuotai ir išvengti finansinių krizių.

Bankrotus lemiantys veiksniai

M. Dadejus pažymi, kad Baltijos ir VRE šalių įmonių bankrotų augimui 2024 m. didžiausią įtaką darė trys pagrindiniai veiksniai – infliacija, palūkanų normos ir geopolitika, t. y. trejus metus besitęsiantis karas Ukrainoje.

2024 m. labiausiai bankrotų skaičius VRE augo transporto sektoriuje – vidutiniškai 36%. Tai siejama su tolesniais ES Mobilumo paketo įgyvendinimo etapais, kurie didina veiklos sąnaudas ir mažina konkurencingumą. Taip pat dėl pabrangusio skolinimosi sparčiai bankrotų skaičiai augo statybų (19,2%) ir informacinių technologijų (20%) sektoriuose.

O mažmeninės ir didmeninės prekybos sektoriuose bankrotų skaičius pernai augo nuosaikiau (6%), nes namų ūkių finansinė būklė stabilizavosi dėl augančio realaus darbo užmokesčio.

„Coface“ duomenimis, Vidurio ir Rytų Europoje (VRE) 2024 m. trečiąjį ketvirtį užfiksuotas vidutiniškas 6,7% nemokumo atvejų skaičiaus augimas, palyginti su tokiu pačiu laikotarpiu 2023 m., o bankrotų skaičiaus augimas Vakarų Europoje siekė 16,3%.

Jau skelbta, kad 2024 m. Baltijos šalyse pastebimai išaugo įmonių nemokumo atvejų skaičius, o Estijoje augimas buvo didžiausias ir siekė 12,9%, iki 157, kai Lietuvoje užfiksuotas 5% augimas (iki 1,089), o Latvijoje – 2% (iki 358).

Kai kurie stambesni bankrotai pasaulyje 2024 m.

• Austrijos motociklų gamybos milžinė KTM AG kartu su dviem savo antrinėmis įmonėmis pateikė bankroto bylą. Bendra skola siekė 2,9 mlrd. Eur, ji apėmė 1,3 mlrd. Eur įsiskolinimą bankams ir 365 mln. Eur neapmokėtų tiekimo sąskaitų. Šis bankrotas paveikė 3.623 darbuotojus bei 2.500 kreditorių ir tapo vienu didžiausių gamybos sektoriaus žlugimų Europoje​.
• JAV medienos granulių gamybos milžinė „Enviva“ Inc. dėl per didelių įsipareigojimų ir 2,6 mlrd. USD skolos paskelbė bankrotą, atleido 1.200 darbuotojų ir taip sukėlė finansinių nuostolių šimtams tiekėjų​.
• Jungtinėje Karalystėje viena didžiausių statybų bendrovių „Buckingham Group Contracting Limited“ bankrutavo, palikdama 1.258 kreditorius be pinigų ir daugiau kaip 1.000 žmonių be darbo​.