Auga ERPB apetitas investuoti Baltijos šalyse, surado nišą

ERPB skelbia, kad 2024 m. trijose Baltijos valstybėse investavo 540 mln. Eur, arba 67% daugiau nei 2023 m. (323 mln. Eur).

Net 95% šių investicijų (516 mln. Eur) pernai buvo skirta žaliesiems projektams, kuriais remiamas trijų šalių perėjimas prie ekologiškesnės ir tvaresnės ekonomikos.

Lietuvoje bankas į 18 projektų per metus investavo 233 mln. Eur – 55% daugiau, Estijoje – į 14 projektų 244 mln. Eur (6,4 karto daugiau), Latvijoje – į 10 projektų 63 mln. Eur (2,1 karto mažiau).

Tiek Lietuvoje, tiek Estijoje ERPB investicijos pernai buvo rekordinės.

ERPB skelbia, kad bankas ir toliau aktyviai rėmė Baltijos šalių ir vietos įmones kapitalo rinkose kaip pagrindinis investuotojas. Bankas ir šiemet yra pasirengęs daugiau investuoti regione.

Tomas Kairys, ERPB vadovas Baltijos šalims, sako, kad didesnes investicijas lemia dėl geopolitinių aplinkybių ir rinkos pokyčių išaugęs jų poreikis. Geopolitika šiek tiek lemia tai, kad verslai daug atidžiau vertina tas investicijas.

Investicijos Lietuvoje

Daugiausia Lietuvoje ERPB 2024 m. investavo į Lietuvos nepriklausomo elektros energijos gamintojo „Green Genius“ regioninės plėtros planus, suteikdamas 100 mln. Eur injekciją į nuosavą kapitalą, taip pat padidino savo akcijų dalį visos Baltijos šalių atsinaujinančiosios energijos gamintojos „Sunly“ akciniame kapitale, investuodamas papildomus 36 mln. Eur.

Rokas Bancevičius, „Green Genius“ finansų vadovas, VŽ komentuoja, kad ERBP, kaip strateginis partneris, ne tik suteikia finansinio kapitalo žaliosios energetikos projektams įgyvendinti, bet leidžia kompanijai prisidėti ir prie regiono ekonomikos augimo kuriant darbo vietas, stiprinant vietos verslus ir mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro.

„ERPB dalyvavimas yra ženklas, kad mūsų projektai atitinka aukščiausius tvarumo ir atsakingo investavimo standartus. Tai ne tik leidžia efektyviau pritraukti papildomų investicijų (pavyzdžiui, skolos kapitalo), bet ir skatina inovatyvių sprendimų diegimą atsinaujinančios energetikos srityje“, – sako R. Bacevičius.

Stabilizuojantis veiksnys

Ignas Šablevičius, „Capitalica Asset Management“ fondo „Capitalica Debt Fund“ valdytojas, komentuoja, kad su ERPB dėl klientų nekonkuruoja, o kaip tik bankas galėtų būti vienas iš investuotojų į jo valdomą fondą, nes ERPB politiškai remia iniciatyvas, kurių tikslas – padėti plėtotis kapitalo rinkoms.

„ERPB turi daug mandatų, kurių, matyt, pagrindiniai mūsų regione būtų gerinti verslo prieigą prie kapitalo, spartinti šalių perėjimą prie atsinaujinančios energetikos ir skatinti kapitalo rinkų vystymąsi. Kuo geriau verslui pavyksta atliepti šiuos mandatus, tuo lengviau yra gauti pinigų iš šios institucijos“, – teigia I. Šablevičius.

Išaugusį ERPB investicijų portfelį Lietuvoje ir mūsų kaimynėse jis aiškina tuo, kad ši ir kitos tarptautinės finansų institucijos užėmė nišą, kuri atsirado dėl išaugusio neapibrėžtumo ir geopolitinės rizikos pasitraukus tradiciniams investuotojams.

„Iš regiono pasitraukę užsienio investuotojai, karpomi dideli investiciniai projektai, susiję su žaliąja energetika, ribotas bankų skolinimas lemia, kad yra didžiulis paramos iš tokių institucijų kaip ERPB, Šiaurės investicijų bankas ir Europos investicijų bankas poreikis“, – priduria I. Šablevičius.

Europos investicijų bankas (EIB) sausio pabaigoje taip pat paskelbė 2024 m. veiklos rezultatus. Dideli lūkesčiai, taip pat ir Lietuvoje, siejami su EIB didesniu įsitraukimu finansuojant gynybos pramonę ir karinę infrastruktūrą. Tačiau kol kas planuojama simbolinė tokių investicijų apimtis.

EIB ataskaitoje pažymima, kad 2024 m. EIB grupė pasirašė naujų finansavimo sutarčių už 89 mlrd. Eur, saugumo ir gynybos projektų finansavimas siekė 1 mlrd. Eur. O beveik 60% viso EIB finansavimo pernai skirta žaliajai transformacijai, klimato kaitos veiksmams ir aplinkos tvarumui remti.

EIB grupė planuoja 2025 m. padidinti bendras investicijas iki 95 mlrd. Eur. 2025 m. finansavimą gynybai planuojama padvigubinti, maždaug iki 2 mlrd. Eur. 

Artimiausiu metu mūsų Finansų ministerija pateiks EIB konkrečių projektų sąrašą, kurie potencialiai galėtų būti finansuojami pagal dabartinę EIB skolinimo politiką saugumo ir gynybos srityje. Sąrašas apims karinių miestelių ir karinio mobilumo infrastruktūros, pavyzdžiui, kelių, geležinkelių, tiltų ar oro uostų, projektus, numatant jų įgyvendinimo terminus ir lėšų poreikį. Tačiau kiek EIB lėšų galėtų būti pritraukta minimiems projektams, ministerija nenurodė.

Planai 2025-iesiems

„Green Genius“ finansų vadovas pažymi, kad 2025-ieji bus rekordiškai aktyvūs bendrovei tiek statybų, tiek elektros generavimo srityse.

Jo teigimu, sektorius yra labai intensyvus kapitalui, todėl stipri ir ilgametė partnerystė su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis leidžia bendrovei įgyvendinti planuotus projektus, o „Green Genius“ žinomumas leidžia į mūsų regioną atvesti naujų investuotojų.

„Dažnai pastebime, kad, paskolinę mums, tokie „naujokai“ lieka rinkoje ir atlieka tolesnius sandorius“, – sako R. Bancevičius.

T. Kairys teigia, kad, pasiekus užsibrėžtus tikslus ir tokioms investicijoms pradėjus generuoti laukiamą grąžą, banko valdomos „Green Genius“ akcijos būtų parduotos.  

„Tačiau šiandien, žiūrėdami į „Green Genius“ augimo planus ir jų suplanuotus projektus, matome didžiulį augimo potencialą. Matome, kad ne tik paremsime „Green Genius“ planus, bet, tikime, iš to ir uždirbsime pinigų“, – BNS teigia T. Kairys.

Plačiau apie „Green Genius“  plėtros planus klausykitės VŽ podkaste su įmonės vadovu Ruslanu Sklepovičiumi.

ERPB taip pat yra vienas didžiausių smulkiųjų „Ignitis grupės“ akcininkų – pastarosios antrinė įmonė „Ignitis renewables“ kartu su partnere – pasauline jūrinio vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“ – 2023 m. laimėjo pirmąjį Lietuvos 700 megavatų (MW) galios vėjo parko jūroje konkursą, taip pat ketina dalyvauti ir antrame. 

„Čia taip pat matome nemažai potencialių galimybių mums dalyvauti. Kalbama apie jungtis Europoje, jų plėtimą, saugumą, tai ta sritis, kuria mes labai domimės“, – BNS sako ERPB vadovas Baltijos šalims.

T. Kairys teigia, kad Baltijos valstybėse yra „labai nemažai“ įmonių, kurių akcijos domintų ERPB.

Lietuvoje ieškant būdų padidinti finansavimą keliams, T. Kairys taip pat sako, kad ERPB galėtų finansuoti komercinius arba viešosios ir privačios partnerystės (PPP) būdu vystomus infrastruktūros projektus. Valstybinių projektų arba projektų su valstybės garantija bankas nefinansuoja. 

ERPB iki šiol į 141 projektą Lietuvoje iš viso investavo daugiau nei 1,77 mlrd. Eur, 116 projektų Latvijoje – daugiau nei 1,19 mlrd. Eur, 122 projektus Estijoje – beveik 1,18 mlrd. Eur. 

Pernai bankas iš viso investavo 16,6 mlrd. Eur, o daugiau nei 50% investicijų buvo skirta žaliajai ekonomikai. 

Be didžiausių investicijų į „Green Genius“, ERPB Lietuvoje 2024 m. toliau rėmė tvarią miestų plėtrą, suteikdamas 40 mln. Eur paskolą sostinės UAB „Vilniaus viešasis transportas“ papildomiems 73 troleibusams ir iki 85 elektrinių autobusų įsigyti.

Bankas taip pat suteikė 25 mln. Eur paskolą Šiaulių banko energijos vartojimo efektyvumo fondui daugiabučių namų Vilniuje energinio efektyvumo renovacijai finansuoti ir taip prisidėjo prie miesto būsto fondo dekarbonizavimo.

Investuodamas 15 mln. Eur į regioninio įkrovimo taškų operatoriaus „Eldrive“ nuosavą kapitalą, ERPB parėmė naujai atidarytą Panevėžio elektromobilių įkrovimo parką.

Kaip minėta, didžioji dalis banko investicijų buvo skirta regiono atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai, nes atsinaujinančiosios energijos sektoriai trijose šalyse įgavo didesnį pagreitį.