„Green genius“ vadovas apie milijardus jūrinio vėjo parkui: turtingi tie, kas netaško pinigų

„Mes ieškojome investuotojo, o tikslas buvo sustiprinti kapitalo struktūrą. Iki karo buvo pigesnis skolinimasis, todėl buvo galima turėti daugiau skolinto kapitalo, bet dabar reikėjo jį iškeisti į akcinį kapitalą“, – kalba Ruslanas Sklepovičius, „Green Genius“ vadovas.  

Anot jo, bendrovė turi didelį portfelį projektų, kurie jau yra paruošti statyboms. Lietuvoje parengta 400 MW saulės jėgainių parkų.

R. Sklepovičius pripažįsta, kad su naujo akcininko atėjimu pailgėjo sprendimų priėmimo procesas, padaugėjo biurokratijos, tačiau bendrovė tam jau buvo pribrendusi.

„Buvome tam pasiruošę. Kiekviena įmonė, kuri pasiekia tokį lygį, žino, kad kitas žingsnis yra pritraukti strateginį investuotoją arba daryti IPO. Vienaip ar kitaip nueini į tą biurokratiją. Tai dydžio kaina“, – dėsto jis. 

Pokalbio metu aptariame ir kitas aktualijas, pavyzdžiui, daug diskusijų keliantį antrąjį Lietuvos jūrinio vėjo jėgainių parko konkursą, kuriam numatyta valstybinė parama per kainų skirtumo (CfD) mechanizmą.

R. Sklepovičius mano, kad subsidijuoti tokį parką šiuo metu būtų ydinga, nes yra alternatyvų sausumoje.

„Pavasario aukcionas su tomis pačiomis kainų lubomis, bet be indeksavimo neįvyko. Tai tarsi rodo, kad dabartiniame aukcione pasiūlyta kaina bus arti didžiausios įmanomos, o vartotojai turės susimokėti“, – svarsto vadovas. 

Anot jo, jei rinkoje elektra kainuotų 60 Eur/MWh, o parkui būtų garantuojamas elektros supirkimas po 120 Eur/MWh, vartotojai per VIAP dedamąją kasmet turėtų sumokėti apie 200 mln. Eur.

Jis taip pat kelia klausimą, kaip VIAP būtų paskirstytas. 

„Turime daug gaminančių vartotojų, ant kurių VIAP negalima užkrauti, pramonės konkurencingumą jis taip pat mažintų. Tai mokės mažiausi ir pažeidžiami vartotojai? Jei apmokestinus visus, kaina padidėtų 2 ct/kWh, tai išskyrus tam tikras grupes, padidėjimas galėtų siekti ir 4 ct/kWh“, – skaičiuoja R. Sklepovičius.

Anot jo, nereiktų aklai subsidijuoti elektros gamybos projektų, nes vartojimas kol kas neauga taip sparčiai, kaip daugelis planavo.

„Gana taškytis pinigais. 3 mlrd Eur jūrinio vėjo parkui. Tapome turtingais ir iš karto pradedame taškyti pinigus. To nereikia daryti. Turtingi moka protingai elgtis su pinigais“, – sako jis.

Vadovas taip pat pasako, kiek kainavo pasitraukimas iš Baltarusijos ir kodėl procesas užruko taip ilgai. Jo teigimu, bendrovė daugiau į besivystančias šalis nežiūri, nes gavo skaudžių pamokų. 

„To nekartotumėme, bet darai sprendimus pagal tą informaciją, kurią turi tuo metu. Atbulinis mąstymas versle būtų ydingas, tada klaida sektų klaidą. Iš esmės tuo metu buvo mintis parodyti Baltarusijai, kaip gerai sekasi Lietuvai ir taip atitraukti ją į mūsų pusę nuo Rusijos“, – kalba R. Sklepovičius.  

Pasak jo, išėjimas iš agresorės užruko 2,5 m. 

„Baltarusija sąmoningai priimdavo reguliavimus, trukdančius išeiti. Nuosavo kapitalo nusirašėme apie 10 mln. Eur., Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas nurašė apie 18 mln. Eur skolų. Pardavėme už simbolinę kainą“, – pasakoja jis.