Verslui paliekama 45.000 Eur PVM mokėtojo riba

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką reikia skaičiuoti paskutinių 12 mėnesių apyvartą. 

Rimantas Šadžius, finansų ministras, sako, kad kol kas nėra jokių planų nei didinti, nei mažinti šiuo metu galiojančią 45.000 Eur metinę apyvartos ribą, kurią viršijus mokesčių mokėtojai privalo registruotis kaip PVM mokėtojai.

„Buvo įvairių siūlymų, tačiau Seime registruoto siūlymo nėra ir šioje Vyriausybėje kol kas mes nediskutuojame šitos ribos keisti“, – „Verslo žinių“ podkaste teigė R. Šadžius.

Siūlytos PVM įstatymo pataisos rudenį nebuvo apsvarstytos ankstesnėje Vyriausybėje, o po Seimo rinkimų naujosios Vyriausybės buvo grąžintos Finansų ministerijai tobulinti.

„Jeigu bus palikta 45.000 Eur riba, nebus atsižvelgta į smulkaus verslo rėmimo iniciatyvą, tačiau valstybė dėl nepakeltos ribos turėtų į biudžetą surinkti daugiau pajamų. Žinoma, jeigu verslas nedarys taip, kad pajamas rodys iki šiol ribos, o tai, kas yra virš tos ribos, liks šešėlyje“, – komentavo Rūta Bilkštytė, buvusi finansų viceministrė, mokesčių, audito ir teisinių paslaugų verslui bendrovės „Rodl & Partners“ Mokesčių departamento vadovė.

Visgi pašnekovė pabrėžia, kad prievolės taikyti vienokią ar kitokią PVM mokėtojo ribą nėra, PVM direktyvoje tik numatyta maksimali 85.000 Eur PVM mokėtojo riba, todėl kiekviena ES valstybė narė gali nusimatyti tą ribą savo nuožiūra. 

Ji lygina, kad šiuo metu galiojanti PVM riba Lietuvoje tarp kitų ES šalių yra gana aukšta, tačiau smulkus ir vidutinis verslas (SVV) norėjo, kad ta riba būtų dar pakelta. Tai buvo ir pasiūlyta įstatymo pataisomis kaip tam tikra SVV rėmimo forma.

„Bet, atitinkamai įteisinus aukštesnę ribą, būtų atsiradę PVM praradimai biudžete“, – pripažįsta R. Bilkštytė.

Kita vertus, pakėlus ribą prievolė mokėti mokestį atsiranda mažesniam skaičiui mokesčių mokėtojų, tad atotrūkis tarp sumokėto PVM ir potencialaus PVM tampa mažesnis, todėl rodiklis, indikuojantis šešėlinę ekonomiką šalyje, tampa geresnis.

Kiti neįteisinti siūlymai

Siūlymas padidinti pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo ribą iki 55.000 Eur nuo 2025 m. sausio 1 d. – ne vienintelis neįgyvendintas pasiūlytas PVM įstatymo projekto pokytis. 

Taip pat ankstesnės kadencijos Finansų ministerijos pateiktame PVM įstatymo projekte atsirado kitokia PVM ribos skaičiavimo tvarka.

Vadovaujantis dar pernai pateiktais PVM įstatymo pakeitimais, Lietuvoje registruotis kaip PVM mokėtojui būtų privaloma, jeigu atlygis už šalies teritorijoje teikiamas prekes ar paslaugas per praėjusius kalendorinius metus viršytų 45.000 Eur arba jei prognozuojama, kad ši riba būtų viršyta einamaisiais metais. O pagal šiuo metu galiojančią tvarką reikia sekti paskutinių 12 mėnesių atlygį, o ne kalendorinių metų. 

R. Bilkštytė sakė, kad pasiūlyta nauja skaičiavimo tvarka yra palankesnė ir numatyta ES PVM direktyvoje, tad turėtų būti palikta PVM įstatyme koreguojant siūlytas pataisas. 

Europinė 100.000 Eur riba

VŽ taip pat skelbė, kad Lietuva nuo 2025 m. sausio 1 d. turėjo, bet į nacionalinius teisės aktus taip ir neperkėlė Europos Sąjungos direktyvos nuostatos, kad ES šalyse nepasiekę bendros 100.000 Eur apyvartos verslininkai nėra apmokestinami PVM nuo pirmojo euro kiekvienoje ES šalyje, kur parduoda prekes ir paslaugas.

„Šita naujoji direktyva sudaro tam tikras sąlygas išvengti prievolės registruotis kaip PVM mokėtojui vienoje ar kitoje ES šalyje atitinkamai tol, kol sandorių apimtis nepasiekė tam tikros ribos“, – sakė R. Šadžius. 

Tai R. Bilkštytė paaiškino pavyzdžiu, kad jei į mugę į Lietuvą atvyksta prekiauti koks nors Latvijos verslininkas, kurio metinė apyvarta ES neviršija 100.000 Eur, tuomet jis Lietuvoje neturi mokėti PVM.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad pajamos už konkrečios ES šalies teritorijoje teikiamas prekes ar paslaugas turi neviršyti toje šalyje nustatytos nacionalinės PVM registracijos ribos, pavyzdžiui, Lenkijoje tai yra 46.500 Eur, (200.000 PLN) Latvijoje 40.000 Eur, Vokietijoje – 22.000 Eur ir kt.

R. Šadžius apgailestavo, kad šio klausimo iki galo nesugebėjo sutvarkyti ankstesnė Vyriausybė.

„Mes tai paveldėjome ir Finansų ministerija intensyviai dirba, kad atitinkamas įstatymo projektas vis dėlto būtų parengtas ir pateiktas kuo greičiau svarstyti Seimui pavasario sesijos metu, nes mes privalome tą direktyvą perkelti į nacionalinius teisės aktus“, – aiškino ministras.

Buvusi finansų viceministrė tikino, kad jei ne Seimo rinkimai, šios PVM įstatymo pataisos būtų buvusios priimtos laiku, nes pataisų derinimai buvo atlikti dar pernai rugpjūtį, o įstatymas perduotas Vyriausybei svarstyti spalį. Tačiau vėliau, gavus pastabų iš Vyriausybės kanceliarijos teisininkų, projektas buvo grąžintas rengėjams tobulinti.

Projektą Vyriausybei teiks šį mėnesį

Finansų ministerija informavo, kad patikslintą PVM įstatymo pakeitimo projektą, perkeliantį Tarybos direktyvos (ES) 2020/285 nuostatas, susijusias su PVM smulkiojo verslo schemomis, Vyriausybei planuojama teikti šį mėnesį.

Ministerija patvirtino, kad apyvartos riba nebus keičiama, taip pat projekto nuostatos dėl apyvartos ribos skaičiavimo laikotarpio perkels direktyvos nuostatas, t. y. Lietuvoje, kaip ir visose kitose valstybėse narėse, „apyvartos riba bus skaičiuojama už kalendorinių metų laikotarpį“.

„Lietuvoje taikoma 45.000 Eur dydžio riba atitinka direktyvoje šiai ribai nustatytus reikalavimus, t. y. neviršija 85.000 Eur, ir yra panaši į kaimyninėse valstybėse narėse taikomas ribas“, – teigiama ministerijos komentare.