Finansų ministras: labiausiai neramu, kad skola šiemet perkops psichologinę BVP ribą

Rimantas Šadžius, finansų ministras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Finansų ministras Rimantas Šadžius „Verslo žinių“ podkaste kalba apie terminus, kada Seime galėtų atsirasti mokestiniai pasiūlymai, dėl kurių dar laukia diskusija su verslu ir kitomis visuomenės grupėmis, taip pat žada neperlenkti lazdos keliant mokestinę naštą ir skolinantis lėšas gynybos finansavimui bei kitiems poreikiams.

Pasak R. Šadžiaus, Vyriausybė su mokestiniais pakeitimais į Seimą turėtų ateiti šių metų pavasario sesijos metu. Ministras pakartojo, kad konkretūs siūlymai dėl mokesčių atsiras po platesnių diskusijų su suinteresuotomis šalimis.

Kartu jis žada išlaikyti stabilią sistemą ir „neperlenkti lazdos“ peržiūrint mokestinę naštą.

Ministras taip pat tikisi supaprastinti pelno mokesčio lengvatų taikymą Mokslinių tyrimų ir eksperimentinei plėtrai, tačiau kažkada Lietuvoje galiojusio nulinio tarifo reinvestuojamam pelnui sugrąžinti nelinkęs.

R. Šadžius sako, kad Lietuvai 2025 m. reikės pasiskolinti 8 mlrd. Eur – iki 6 mlrd. Eur naujų lėšų ir dar daugiau nei 2 mlrd. Eur senai skolai refinansuoti.

„Tai didelės sumos ir mane asmeniškai labiausiai neraminantis rodiklis šių metų priimtame biudžeto įstatyme yra tai, kad šių metų gruodžio 31 d. prognozuojame didesnę nei 44% BVP Lietuvos valstybės skolą, o tai yra žymiai aukščiau nei psichologinė 40% BVP riba“, – kalbėjo ministras.

„Šitas skaičius mane neramina ir aš dėsiu visas pastangas, kad valstybės skola liktų tvari ir priimtina“, – pridūrė jis, nuogąstaudamas, kad nieko nedarant ateityje Lietuvai gali būti pablogintos skolinimosi sąlygos, jei skolos lygis taptų netvarus (kuris pagal euro zonos fiskalinės drausmės taisykles viršija 60% BVP) ir pirmiausiai gali būti pažeista kita 3% BVP biudžeto deficito taisyklė.

Ministras taip pat kalba, kad remia tiek didesnio perskirstymo, tiek ekonomikos auginimo politiką, kai didėjant ekonomikos pyragui surenkama ir daugiau mokesčių.

Jo teigimu, užtikrinti, kad gynybos finansavimas didėtų nuo 3,2% bent iki 4%, idealiai 4,5–5% BVP, reikalinga peržiūrėti pajamų struktūrą.

„Pyragą mes turime turėti, be abejo, didesnį, bet ir suraikyti jį mums reikia truputėlį kitaip" – tęsė R. Šadžius.

Jis taip pat pripažino, kad jeigu Lietuva būtų įsivedusi eurą 2007 m., kuomet jis taipogi ėjo finansų ministro pareigas Gedimino Kirkilo socialdemokratų mažumos vyriausybėje, vėliau sekusią finansų krizę būtume įveikę lengviau, nes skolintis būtų buvę pigiau nei turint litą.