Mokesčių pakeitimai 2025 m.: kas aktualu įmonėms ir investuojantiems gyventojams

Kitais metais įsigaliojančius mokesčių pakeitimus lėmė skirtingos priežastys. Vieni pokyčiai, pavyzdžiui, dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM), atsiranda dėl ES direktyvų papildymų. Kitais pakeitimais Lietuva siekia surinkti daugiau mokestinių pajamų į Gynybos fondą.

Didėja pelno mokestis

Apžvelgiamos Pelno mokesčio (PM) įstatymo nuostatos įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1 d. ir bus taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių PM.

• Pakeičiami buvę 15% ir 5% PM tarifai, jie padidinami 1 proc. punktu, t. y. nustatytas standartinis 16% PM tarifas.

Šis standartinis tarifas bus taikomas ne tik įmonių apmokestinamajam pelnui, tačiau ir kitais atvejais, kai buvo taikomi ankstesni tarifai.

Pavyzdžiui, standartinis 16% PM tarifas bus taikomas tarp įmonių mokamiems dividendams ir kitoms pajamoms iš paskirstytojo pelno (jeigu pagal PM įstatymo sąlygas jie būtų apmokestinami). 

Arba, pavyzdžiui, 16% pelno mokesčio tarifas bus taikomas PM už prie šaltinio ne per nuolatines buveines gautoms užsienio apmokestinamųjų vienetų pajamoms už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, pajamoms už Lietuvoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą, išmokoms už stebėtojų tarybos narių veiklą, nes šios rūšies pajamos yra susijusios su vykdoma veikla Lietuvoje ir (arba) nekilnojamuoju turtu, esančiu Lietuvoje.

• Nustatytas 6% lengvatinis PM tarifas (vietoj dabartinio 5%) bus taikomas smulkiųjų įmonių (kurių vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300.000 Eur) apmokestinamajam pelnui. Tačiau joms paliekamas (nekeičiamas) 0% pelno mokesčio tarifo taikymas pirmojo mokestinio laikotarpio pelnui.
• 6% lengvatinis pelno mokesčio tarifas bus taikomas ir:

1. kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50% pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamajam pelnui;
2. pagal nustatytą formulę apskaičiuotai apmokestinamojo pelno, gauto iš MTEP veikloje sukurto turto komercializavimo (naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn), daliai.

• PM įstatyme taip pat atsisakyta ir vadinamųjų sektorinių pelno mokesčio lengvatų sveikatos priežiūros įstaigoms (iš Privalomojo sveikatos fondo) ir gyvybės draudimo įmonėms (draudimo įmonių gyvybės draudimo įmokų dalis, investuojama draudėjo ir (arba) naudos gavėjo naudai).

Automobilių įsigijimo kainos atskaitymų ribojimas

Nuo 2025 m. numatytas automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitos ribojimas, jis siejamas su automobilio išmetamu anglies dioksido (CO2) kiekiu, taip prisidedant ir prie aplinkosauginių (žaliojo kurso) tikslų įgyvendinimo.

Lengvojo automobilio išmetamas CO2 kiekis bus nustatomas vadovaujantis LR motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nurodyta tvarka (taikoma nustatant Kelių transporto priemonių registre registruojamų motorinių transporto priemonių išmetamą CO2 kiekį).

Leidžiamų atskaitymų apribojimas susideda iš 4 laiptelių pagal CO2 kiekį.

Tai reiškia, kad iš įmonės pajamų PM įstatymo 18 str. nustatyta (ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos) tvarka galės būti atskaitoma lengvojo automobilio, kuris laikomas įmonės turtu, įsigijimo kainos dalis, neviršijanti:

1. 75.000 Eur  – kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas CO2 kiekis lygus 0 g/km;
2. 50.000 Eur – kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas CO2 neviršija 130 g/km;
3. 25.000 Eur – kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas CO2 kiekis viršija 130 g/km, tačiau neviršija 200 g/km;
4. 10.000 Eur – kai įsigyjamas lengvasis automobilis, kurio išmetamas CO2 kiekis viršija 200 g/km.

Apribojimai bus taikomi tik nuo 2025 m. įsigytiems ar išsinuomotiems automobiliams. 

Jeigu automobilis buvo įsigytas ar išsinuomotas iki 2025 m., pavyzdžiui, įmonė automobilį įsigijo 2024 m. gruodį, tokiam automobiliui niekas nesikeis ir po 2025 m. sausio 1 d.

1 pavyzdys 

Panagrinėkime pavyzdį, kai 2025 m. įmonė už 100.000 Eur įsigyja taršų automobilį, kurio išmetamas CO2 kiekis viršija 200 g/km.

Tai reiškia, kad šis automobilis patenka į ketvirtą labiausiai ribojamą laiptelį – iš pajamų atskaitoma lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalis, neviršijanti 10.000 Eur.

Tarkime, šį automobilį įmonė 2025 m. gruodžio 31 d. pradės eksploatuoti, nustačiusi 1 Eur likvidacinę vertę. Nusidėvėjimas automobiliui taikant tiesinį metodą pradedamas skaičiuoti nuo 2026 m. sausio 1 d.

Taigi, PM apskaičiavimo tikslais ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams galima bus priskirti per 6 metus iš viso 10.000 Eur. Kiekvienais metais, t. y. 2026, 2027, 2028, 2029, 2030 ir 2031 m., nusidėvėjimo suma, priskiriama leidžiamiems atskaitymams, bus po 1.667 Eur (2031 m. bus 1.665 Eur). 

Likusi 90.000 Eur automobilio vertė bus neleidžiami atskaitymai.

2 pavyzdys

Įmonė įsigyja du elektromobilius, kurių vieno kaina be PVM yra 50.000 Eur, o kito – 100.000 Eur. Abiejų elektromobilių išmetamas CO2 kiekis lygus 0 g/km – taigi, jie patenka į pirmą mažiausiai ribojamą laiptelį.

Kadangi šiai grupei taikomas 75.000 Eur apribojimas, pirmojo automobilio už 50.000 Eur visa suma iki likvidacinės vertės, kaip ir seniau, bus priskiriama leidžiamiems atskaitymams. 

Antrojo elektromobilio už 100.000 Eur leidžiamiems atskaitymams per nusidėvėjimą bus priskirta vertė iki 75.000 Eur, likusi – 25.000 Eur – bus neleidžiami atskaitymai.

Be to, pakeitimas numato, kad lengvojo automobilio, kuris nelaikomas įmonės turtu, mėnesio nuomos sąnaudos iš pajamų atskaitomos neviršijant minėtos nustatytos ribos ir ilgalaikio turto grupei, kuriai turėtų būti priskirtas nuomojamas lengvasis automobilis, jeigu jis būtų laikomas vieneto turtu, taikomo PMĮ 1 priedėlyje nustatyto nusidėvėjimo normatyvo (metais) santykio, padalyto iš 12.

Tačiau šios taisyklės netaikomos nuomos, kurios bendras laikotarpis ne ilgesnis kaip 30 dienų per mokestinį laikotarpį, taip pat nuomos naudojantis elektronine sąsaja – platforma, portalu ar kita tokio pobūdžio priemone – atvejais.

Šie nustatyti apribojimai lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidoms netaikomi, kai automobiliai naudojami tik nuomos veiklai vykdyti, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti.

Keičiasi PVM skaičiavimo riba ir taisyklės

Tikėtina, kad Seime gruodį bus priimti PVM įstatymo pakeitimai, kurie atneš naujovių, aktualių nemažai daliai Lietuvos verslų. 

Jos susijusios su Lietuvoje įsigaliosiančia vadinamąja smulkiojo verslo schema. 

Tai reiškia, jog Lietuvoje smulkus verslas neprivalės registruotis kaip PVM mokėtojas bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas PVM įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir jį sumokėti – jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 55.000 Eur ir nenumatoma šios ribos viršyti einamaisiais kalendoriniais metais.

Mažos įmonės, tarkime, mažosios bendrijos, UAB ar kitos juridinių asmenų formos, taip pat individualią veiklą vykdantys gyventojai turės iš naujo apskaičiuoti, ar jie netampa PVM mokėtojais. 

Pavyzdžiui, šie asmenys 2026 m. pradžioje (sausio mėnesį) turės apskaičiuoti visas praėjusių 2025 kalendorinių metų pajamas, o jei jų suma viršytų 55.000 Eur –privalės registruotis PVM mokėtojais ir jau 2026 m. skaičiuoti PVM.

Naujai įsteigtiems Lietuvos apmokestinamiesiems asmenims ši nuostata bus taikoma, jeigu nenumatoma šios ribos viršyti einamaisiais kalendoriniais metais.

Be to, smulkios Lietuvos įmonės, kuri nebuvo PVM mokėtojos, pardavinėdamos prekes kitoje ES valstybėje narėje turėjo pareigą registruotis PVM mokėtoja kitoje ES valstybėje narėje nuo pirmo pardavimo euro. Pradėjus veikti smulkiojo verslo schemai jos galės toje valstybėje nesiregistruoti kaip PVM mokėtojos ir neapmokestinti PVM. 

Tačiau yra numatytos tam tikros pajamų ribos ir sąlygos.

Apmokestinamasis asmuo, įsisteigęs kitoje valstybėje narėje, nuo įsisteigimo dienos neprivalo registruotis kaip PVM mokėtojas ir gali taikyti smulkiojo verslo schemą Lietuvoje, jeigu

• šio apmokestinamojo asmens bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 55.000 Eur ir nenumatoma šios ribos viršyti einamaisiais kalendoriniais metais (naujai įsteigtiems apmokestinamiesiems asmenims, įsisteigusiems kitoje valstybėje narėje, ši nuostata taikoma, jeigu nenumatoma šios ribos viršyti einamaisiais kalendoriniais metais);

ir

• šio apmokestinamojo asmens bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą ES teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 100.000 Eur, perskaičiuotų taikant Europos centrinio banko (ECB) 2018 m. sausio 18 d. paskelbtus valiutos kursus, ir nenumatoma šios ribos viršyti einamaisiais kalendoriniais metais (naujai įsteigtiems apmokestinamiesiems asmenims, įsisteigusiems kitoje valstybėje narėje, ši nuostata taikoma, jeigu nenumatoma šios ribos viršyti einamaisiais kalendoriniais metais);

ir

• šis apmokestinamasis asmuo turi įsisteigimo valstybės narės suteiktą identifikacinį PVM numerį su žymeniu EX tokio numerio pabaigoje, suteikiantį teisę taikyti smulkiojo verslo schemą Lietuvoje.

Gyventojams – investicinės sąskaitos (IS) lengvatos statusas

Nuo 2025 m. investuojantys Lietuvos gyventojai galės pateikti pranešimą Lietuvos mokesčių administratoriui apie turimas investicines sąskaitas ir taip naudotis jų suteikiamu lengvatiniu apmokestinimo režimu.

IS reiškia, kad bus apmokestinamas tik galutinis investavimo rezultatas – iš sąskaitos išsiimtos uždirbto pelno lėšos. Kol jos yra toliau reinvestuojamos tolesnėms investicijoms šioje IS – apmokestinimo nebus.

Pavyzdžiui, investuoti per IS bus galima į prekybos vietose platinamus perleidžiamuosius vertybinius popierius (pvz., viešai platinamas akcijas, obligacijas); kolektyvinio investavimo subjektų vertybinius popierius; tam tikras išvestines finansines priemones (t. y. susietas su aukščiau išvardintomis finansinėmis priemonėmis); pinigų rinkos priemones (pvz., iždo vekselius); per sutelktinio finansavimo platformas platinamas priemones; per tarpusavio skolinimo platformas platinamas priemones; Vyriausybės taupymo lakštus.

Aktualu ir tai, kad per IS galimų investuoti lėšų suma nebus ribojama.  

Taigi, IS apmokestinimo režimu naudosis gyventojai, patys mokesčių administratoriui deklaruodami savo sąskaitą kaip investicinę, kuria naudosis kaip sąskaitos savininkai. 

Todėl manytina, kad, pavyzdžiui, piniginių lėšų darbdavys negalės įnešti į gyventojo turimą IS – pinigines lėšas kaip įnašą į IS įnešti galės tik pats IS turintis gyventojas.

Specialistai konsultuoja – rubrika, kurioje įvairių sričių ekspertai pataria „Verslo žinių“ skaitytojams jiems aktualiais klausimais. Savo versle ar profesinėje veikloje susidūrėte su iššūkiais – klauskite straipsnio šone ar pabaigoje esančioje specialioje formoje „Siūlau temą“ arba [email protected]. Redakcija parinks ekspertus, kurie padės rasti sprendimus.