Palyginkime, kur išsimokėti dividendus pigiau, o parduoti verslą – brangiau

Vertinant efektyvią mažiausią dividendų apmokestinimo naštą, Lietuva šiuo metu užima penktą vietą tarp 27-ių Europos šalių, priklausančių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO).

Mažiausiai mokesčių akcininkai fiziniai asmenys nuo išmokėtų dividendų sumoka Estijoje, Latvijoje ir Vengrijoje. Daugiausia – Airijoje, Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje, rodo naujausia Vašingtone įsikūrusio tyrimų centro „Tax Foundation“ kapitalo apmokestinimo suvestinė. Kaimynė Lenkija užima 7-ą vietą. 

Kai parduodamos akcijos ar verslas, Lietuvai pagal mažiausią mokesčių naštą tenka 10-oji vieta tarp vertintų 27-ių Europos valstybių iš EBPO.

Atitinkamai, parduodant įmonės akcijas, mažiausiai mokesčių nuo sandorio vertės sumokama Šveicarijoje, Slovakijoje ir Čekijoje. Daugiausia iš kapitalo prieaugio sumokama Danijoje, Nyderlanduose ir Norvegijoje. Lenkija yra 12-a, Latvija ir Estija dalinasi 13–14 vietas. 

Dviejų lygių apmokestinimas      

Daugelyje Europos šalių, kurios yra EBPO narės, bendrovių pelnas apmokestinamas 2 kartus: pirmą kartą įmonės lygmeniu (pelno mokesčiu); antrą – kai apmokestintas pelnas išmokamas akcininkams kaip dividendai (arba apmokestinamas kapitalo prieaugio mokesčiu parduodant akcijas).

Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvoje dividendai apmokestinami 15% tarifu, o kapitalo prieaugis – 20%.

Todėl norint nustatyti tikrąją bendrovių pelno apmokestinimo naštą reikia įvertinti, koks yra efektyvusis bendras pelno apmokestinimo lygis.

Alexanderis Mengdenas, „Tax Foundation“ pasaulinės mokesčių politikos analitikas, vertina, kad Lietuva, palyginti su praėjusiais metais, pagerino savo padėtį, nes Slovakija padidino viršutinį dividendų tarifą nuo 7% iki 10%, o jos integruotas tarifas (pelno mokestis plius GPM dividendams) padidėjo nuo 26,5% iki 28,9%, t. y. viršijo Lietuvoje taikomą 27,8% tarifą.

Lietuvos integruotas kapitalo prieaugio tarifas yra 32%. 

A. Mengdeno skaičiavimu, padidinus pelno mokesčio tarifą nuo 15% iki 16%, integruotas tarifas dividendams padidėtų nuo 27,8% iki 28,6%, o integruotas tarifas kapitalo prieaugiui – nuo 32% iki 32,8%.

„Po šio pakeitimo Lietuvos integruoti tarifai vis tiek liktų mažesni už Slovakijos integruotą tarifą dividendams ir mažesni už Graikijos (33,7%) integruotą tarifą kapitalo prieaugiui, todėl Lietuvos vieta reitinge nepasikeistų“, – vertina A. Mendgenas.

Tačiau Estijoje padidinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą nuo 20% iki 22% ir 2% pelno mokesčio tarifą metiniam pelnui, integruotas tarifas dividendų išmokoms pakils nuo 20% iki 23,6%, o kapitalo prieaugiui – nuo 36% iki 37,5%. 

„Dėl to Estija, kuri turėjo mažiausią integruotą tarifą dividendams, taps trečia po Latvijos (20%) ir Vengrijos (22,7%)“, – apibendrina A. Mendgenas.

Mokesčių našta išmokant dividendus

Skaičiavimai rodo, kad, 15% tarifu apmokestinus įmonės pelną ir išmokėjus dividendus, akcininkas fizinis asmuo Lietuvoje nuo 100 Eur gauna 72,25 Eur, o gautas pelnas apmokestinamas bendru efektyviuoju 27,75% tarifu. 

Lenkijoje akcininkas nuo 100 Eur po mokesčių gauna 65,6 Eur dividendų, o mokesčių sumoka 34,4%.

Šiuo atveju kaimynėse Estijoje ir Latvijoje akcininkams išmokamos lėšos apmokestinamos mažiausiu bendru efektyviuoju 20% tarifu, kai į kišenę įkrenta 80 Eur. Estijoje ir nuo 2018 m. Latvijoje taikomas paskirstytojo pelno mokestis reiškia, kad pelno mokestis yra vienintelis įmonių pajamų, išmokamų kaip dividendai, apmokestinimo lygmuo. 

Estijos mokesčių sistema jau dešimtmetį niekam neužleidžia pirmosios vietos Mokesčių konkurencingumo indekse. 

Mokesčių našta parduodant akcijas

Atitinkamai, akcininkui Lietuvoje nusprendus parduoti akcijas, šios apmokestinamos 32% bendruoju tarifu, kai nuo 100 Eur įmonės pelno po mokesčių jam lieka 68 Eur.

Šiuo atveju kaimyninėse šalyse nusprendus parduoti akcijas, šie sandoriai apmokestinami daugiau nei Lietuvoje, t. y. bendru efektyviuoju 34,4% tarifu Lenkijoje ir 36% tarifu – Estijoje ir Latvijoje.

Vidutiniškai Europos šalys ir EBPO taiko 40,9% bendrą efektyvųjį mokesčio tarifą dividendams ir 36,6% kapitalo prieaugiui. Palyginkime: JAV dividendai apmokestinami 47%, o kapitalo prieaugis – 47,4%.

Mokesčių ekspertų komentaras

Donatas Kapitanovas, EY tarptautinio apmokestinimo ir sandorių praktikos partneris, komentuoja, kad mokesčių našta, kuri yra analizuojama šiame tyrime, Lietuvoje išlikusi gana stabili jau daugiau nei 10  metų. 

„Toks stabilumas irgi yra teigiamas požymis, renkantis valstybę, kurioje investuotojas norėtų plėsti verslą“, – sako D. Kapitanovas.

Kita vertus, nuo kitų metų ši konkreti mokesčių našta šiek tiek didės.

T. y. pelno mokesčio tarifas Lietuvoje didėja nuo 15% iki 16%. Dividendų apmokestinimas taip pat auga vienu procentiniu punktu. 

Bet, eksperto teigimu, tikrai negalima aklai vertinti, kad Lietuvoje mokesčių našta staiga pasidarys didesnė ir mes krisime lentelėje į žemesnę vietą.

„Kodėl? Nes mokesčių naštą ketina didinti ne tik Lietuva. Gynybos biudžetus reikia pildyti ir kitoms valstybėms, o nominalaus tarifo pakėlimas yra vienas iš paprasčiausių būdų tai pasiekti“, – tęsia D. Kapitanovas.

Mindaugas Dervinas, „PwC“ vyresnysis projektų vadovas, kalba, kad šis reitingas atspindi, jog Lietuva turi konkurencingą gaunamos grąžos iš kapitalo apmokestinimo sistemą Europos šalių kontekste.  

„Šis reitingas lygina situacijas, kai akcininkas, gaunantis dividendus ar parduodantis akcijas, yra fizinis asmuo, tačiau neapima situacijų, kai dividendus gaunantis akcininkas yra įmonė, kuriai netaikomas GPM ir dažnu atveju taikosi 0% pelno mokestis prie pajamų šaltinio (pvz., išlaikius 10% akcijų 12 mėnesių ir ilgiau)“, – atkreipia dėmesį M. Dervinas.

D. Kapitanovo teigimu, verslininkai retai investuoja į verslą tiesiogiai ir išsimoka dividendus arba parduoda verslus kaip fiziniai asmenys. Tai daroma per holdingo struktūras, kurios leidžia neapmokestinti gauto vertės prieaugio, kol tas prieaugis nėra „išsiimamas“ suvartojimui. 

„Jei uždirbti pelnai yra reinvestuojami į tuos pačius ar kitus verslus, dividendai ir akcijų pardavimo pajamos paprastai neapmokestinami“, – priduria D. Kapitanovas.

VŽ rašė, kad žlugusi mokesčių reforma Lietuvą kilstelėjo į konkurencingiausiųjų šalių penketuką. Lietuva tarptautiniame mokesčių konkurencingumo vertinime šiemet pakilo iš septintos į penktą vietą, o pirmąsias pozicijas šiame indekse toliau išlaiko Estija ir Latvija. Mūsų šalies šuolį į penketuką paradoksaliai nulėmė išlaikytas mokestinis stabilumas, Seime įstrigus mokesčių reformai, kai kitose valstybėse augo mokesčių našta.