FNTT tiria „Simple Finance“, LB ėmėsi slapto pirkėjo tyrimų
FNTT teigimu, tiriamos aplinkybės, kad bendrovė galėjo klaidinti vartotojus ir sukčiauti, apgaule įgydama nekilnojamąjį turtą, automobilius ir pinigines lėšas. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Lietuvos banko (LB) pareiškimą.
FNTT prašo gyventojų ir bendrovių, sudariusių sutartis dėl finansinės nuomos (lizingo) su šios bendrovės atstovu ir dėl to nukentėjusių, kreiptis į FNTT Kauno apygardos valdybą.
Anot tarnybos pranešimo, ikiteisminio tyrimo duomenimis, UAB „Simple Finance“ gali neteisėtai verstis finansine veikla, nes ji neturi teisės Lietuvoje teikti finansinių paslaugų (įskaitant kreditų suteikimą ir lizingo teikimą), išskyrus atvejus, kai kredito gavėjas yra juridinis asmuo.
Šiame tyrime taip pat tiriamos aplinkybės, kad bendrovė galėjo klaidinti vartotojus ir sukčiauti, apgaule įgydama nekilnojamąjį turtą, automobilius ir pinigines lėšas. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Lietuvos banko pareiškimą.
Įmonės vadovas: esame persekiojami FNTT
Užklausus įmonę, vėliau su VŽ susisiekė „Simple Finance“ vadovu ir akcininku prisistatęs asmuo (sutikęs nurodyti tik savo inicialus – N. T. — redakcijai vardas ir pavardė žinomi). Jo teigimu, bendrovė yra „persekiojama FNTT“, o byla – „užsakyta“. Pašnekovas išsamiau nekomentavo, teigdamas, kad išsamesnę poziciją bendrovė visuomenei pateiks vėliau.
LB ėmėsi slapo pirkėjo tyrimų
Savo ruožtu Lietuvos bankas ketvirtadienį paskelbė, kad šiemet atlikusi slapto pirkėjo tyrimą atskleidė nelegaliai teikiamas investicines paslaugas.
Tyrimo metu LB vertino tam tikrų įmonių ir asmenų, siūlančių mokymus ir konsultacijas taupymo ir investavimo klausimais, veiklą. Bankas atskleidė, kad konsultacijų ir mokymų metu galėjo būti siūlomos ir reklamuojamos konkrečių finansų maklerio įmonių teikiamos investicinės paslaugos.
Tokias paslaugas turi teisę siūlyti ir reklamuoti tik asmenys, įrašyti į Viešąjį finansų maklerio įmonių priklausomų tarpininkų sąrašą, tačiau renginių vedėjai nebuvo įrašyti į tokį sąrašą ir neturėjo teisės siūlyti ir reklamuoti atstovaujamų įmonių paslaugų.
„Slapto pirkėjo tyrimas yra svarbi priežiūros priemonė, suteikianti informacijos apie faktinę padėtį rinkoje, kai to negalima pasiekti taikant įprastines priežiūros priemones – patikrinimus, apklausas ir pan.“, – sako Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
Slapto pirkėjo tyrimas, pasak J. Govinos, leidžia LB geriau suprasti rinkos dalyvių daromas klaidas ir parengti rekomendacijas, kurios padėtų jų išvengti ateityje. Tokiu būdu išaiškinti pažeidėjai sulaukia didesnio centrinio banko dėmesio.
Slapto pirkėjo tyrimas gali būti atliekamas siekiant išsiaiškinti, ar teikiamos finansinės paslaugos atitinka teisės aktus, nustatyti sritis, kuriose dažniausiai pasitaiko pažeidimų, įvertinti, kaip finansų rinkos dalyviai įgyvendino neseniai įsigaliojusius teisės aktų reikalavimus.
