Estijos ministras: Rusija naudojosi „Swedbank“, kad darytų poveikį šalims
Jo teigimu, Rusijos saugumo tarnybos banku naudojosi, kad finansuotų destabilizuojančią veiklą visoje Europoje.
„Nėra abejonės, kad dideli pinigų srautai iš Rusijos yra glaudžiai susiję su politine vadovybe, kuri savo ruožtu yra glaudžiai susijusi su Rusijos saugumo tarnybomis“, – interviu švedų laikraščiui „Dagens Industri“ pareiškė ministras. Jo interviu taip pat paskelbė kiti švedų leidiniai ir Estijos „Postimees“.
„Dalis pinigų, kurie perėjo per „Swedbank“, praktiškai priklausė Rusijos saugumo tarnyboms, kurios pervedinėjo lėšas finansuoti savo operacijas ir destabilizuoti saugumo padėtį įvairiose Europos ir kitose šalyse. Taip pat yra įtarimų dėl teroristų finansavimo. Tai labai rimti dalykai“, – pažymėjo M. Helme.
Jis pridūrė, jog tyrimas dėl „Swedbank“ veiklos atskleidė sąsajų su Rusijos specialiosiomis tarnybomis ir teroristais. „Swedbank“ klientų pasirinkimą jis pavadino problematišku.
„Atvirai kalbant, daugelis jų buvo įtartinos praeities oligarchai, o kai kuriems, manoma, buvo taikomos tarptautinės sankcijos“, – teigė M. Helme.
Ministras taip pat pareiškė, jog „Swedbank“ sąmoningai vykdė pinigų plovimą, nes rizikos valdymo procedūrose nebuvo aiškiai nustatyta, kas tiksliai prisiima atsakomybę.
„Mūsų netenkina, pavyzdžiui, tai, jog „Swedbank“ nesakė tiesos Finansų priežiūros tarnybai. Jie arba nuslėpdavo informaciją, arba teikdavo klaidinančią informaciją. Faktas yra tas, kad, dirbant ankstesniems vadovams, „Swedbank“ nebuvo sąžiningas su Estijos finansų priežiūros tarnyba ir tai yra rimta problema“, – pažymėjo M. Helme.
Finansų ministro teigimu, pradėjus dirbti naujai vadovybei, „Swedbank“ požiūris pagerėjo.
Be to, M. Helme norėtų, kad dalis baudų, kurias bankui gali skirti Jungtinės Valstijos, atitektų Estijos iždui.
„Save laikome labiausiai nukentėjusiaisiais, todėl manome, jog, kai bus skirtos baudos, būtų logiška didelę dalį tų lėšų atiduoti Estijai (...). Tai (pinigų plovimo skandalas – BNS) padarė didžiulę žalą Estijos reputacijai, ypač Estijos verslo aplinkai, ir iš tikrųjų padarė realią ir išmatuojamą žalą Estijos ekonominei aplinkai“, – kalbėjo ministras.
„Swedbank“ laikraščiui „Dagens Industri“ atsisakė pakomentuoti M. Helme pareiškimus.
„Swedbank“ galimo pinigų plovimo skandalo epicentre atsidūrė šių metų vasario viduryje, kai Švedijos televizija SVT paskelbė, jog įtartini pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir itin plataus masto tarptautinio pinigų plovimo skandalo centre atsidūrusio „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007–2015 metais galėjo viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. Eur). Tai galėjo būti pinigų plovimas, nes pinigai keliavo tarp maždaug 50-ies realiai neveikusių įmonių sąskaitų.
Kovo viduryje agentūra „Bloomberg“ pranešė, jog SVT, remdamasi „Swedbank“ 2018 metų vidaus ataskaita, jau įvardijo gerokai didesnę sumą – per šiame banke atidarytas sąskaitas 2007–2015 metais galėjo būti pervesta apie 95 mlrd. kronų (9 mlrd. Eur) įtartinų lėšų.
