Infliacija euro zonoje rugsėjį smuko žemiau 2% ribos – palūkanos toliau mažės

Pirmadienį taip pat paskelbta, kad Vokietijoje, kurį yra didžiausia euro zonos ekonomika, infliacija rugsėjį irgi smuko žemiau 2% (iki 1,8%)  pirmą kartą per daugiau kaip trejus su puse metų.

[infogram id="6a19fe21-e7a6-4886-8a3e-dc82cd799749" prefix="Iod" format="interactive" title="Metinė infliacija euro zonoje ir Lietuvoje 2006-2024 09"]

Christine Lagarde, ECB pirmininkė,  pirmadienį, pasisakydama Europos Parlamente, užsiminė, kad banko pinigų politikos formuotojai atsižvelgs į didėjantį optimizmą dėl vartotojų kainų suvaldymo, priimdami kitą sprendimą spalio 17 d.

Pinigų rinkos dabar mato beveik 90% tikimybę, kad šio mėnesio posėdyje palūkanų normos bus sumažintos trečią kartą per metus 0,25%, skelbia „Bloomberg“. 

Tikėtina, kad dar vieną kartą šiemet 0,25 proc. punkto palūkanų normas  ECB valdančioji taryba sumažins gruodį. Tai leistų indėlių palūkanų normą sumažinti nuo dabartinių 3,5% iki 3%.

Apie spartesnį pinigų politikos švelninimą pradėta galvoti po to, kai praėjusią savaitę „S&P Global“ atliktos verslo apklausos netikėtai parodė, kad euro zonos ekonomika rugsėjį susitraukė, o paklausa sumažėjo ir kainų spaudimas susilpnėjo.  

Perspektyvą, kad palūkanos bus toliau mažinamos, sustiprino Vokietijos, Prancūzijos ir Ispanijos nacionaliniai duomenys, rodantys, kad infliacija sumažėjo iki mažesnio kaip 2 % lygio.

Skelbta, kad Lietuvoje infliacija praėjusį mėnesį sumažėjo iki 0,4%.

ECB vertinimu, šiemet infliacija vidutiniškai bus 2,5%, 2025 m. – 2,2%, o 2026 m. – 1,9%. Tokios prognozės buvo teikiamos ir birželio mėnesį.

[infogram id="9c0ab374-c686-4f02-8d38-f3aee91979b5" prefix="s5h" format="interactive" title="Rinkos: ECB palūkanų normos 240912"]