Danija karvėms planuoja CO2 mokestį
Dėl taršos mokesčių žemės ūkiui šią savaitę sutarė Danijos koalicinė vyriausybė.
Jei pritars šalies parlamentas, danų ūkininkai už kiekvieną karvę nuo 2030 m. turės mokėti po 672 DKK (90 Eur) per metus, o nuo 2035 m. metinis mokestis išaugs iki 1.680 DKK (225 Eur), rašo CNN.
„Būsime pirmoji šalis pasaulyje, kurioje bus įvestas (anglies dvideginio – red.) mokestis žemės ūkiui," – agentūra cituoja Larsą Lokke Rasmusseną, Danijos užsienio reikalų ministrą.
Danija yra stambi pieno ir kiaulienos eksportuotoja, o žemės ūkis yra didžiausias teršalų šaltinis šalyje.
Danijos žaliųjų idėjų centro „Concito“ duomenimis, šalyje laikomos melžiamos karvės per metus vidutiniškai išmeta 5,6 t anglies dvideginio ekvivalento.
Planuojama, kad pirmus dvejus metus iš naujųjų taršos mokesčių gautomis pajamomis bus remiamas žemės ūkio pramonės perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo, o vėliau bus iš naujo sprendžiama, kaip surenkamas lėšas panaudoti.
Koaliciniu susitarimu taip pat numatoma investuoti 40 mlrd. DKK (apie 5,36 mlrd. Eur) į miškų plotų didinimą, pelkių ir durpynų atkūrimą, siekiant pasiekti Danijos valstybinius klimato kaitos tikslus.
Numatė lengvatą
Mokestis, kurį Danijos parlamentas turėtų patvirtinti dar šiais metais, nuo 2030 m. sieks 300 DKK (39 Eur) už toną (1,1 tonos) galvijų išmetamo anglies dvideginio ekvivalento, o 2035 m. jis padidės iki 750 DKK (98 Eur).
Tačiau bus taikoma 60% mokesčių lengvata, t. y. nuo 2030 m. ūkininkai faktiškai mokės 120 DKK (beveik 16 Eur) už toną galvijų išmetamų teršalų per metus, o 2035 m. šis mokestis išaugs iki 300 DKK (39 Eur).
„Reuters“ rašo, kad Naujoji Zelandija neseniai atsisakė planų įvesti panašų mokestį, sulaukusi vietos ūkininkų pasipriešinimo.
Danų ūkininkai taip pat reiškė susirūpinimą, kad šalies klimato tikslai gali priversti sumažinti gamybą ir naikinti darbo vietas.
Tačiau, pasak „Reuters“, buvo pasiektas kompromisinis mokesčio variantas ir danų ūkininkai tikisi, kad tai leis jiems išsaugoti verslą.
Itin didelis teršėjas
Žemės ūkis itin smarkiai prisideda prie klimato kaitos – skaičiuojama, kad šis sektorius į atmosferą išmeta maždaug trečdalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Ypač didelė gyvulininkystės įtaka – Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, 2015 m. ji generavo apie 12% visame pasaulyje išmetamų šiltnamio dujų.
Nemaža dalis šios taršos yra metano dujos, kurias atrajodamos išskiria karvės ir kai kurie kiti galvijai. Kai kurie šaltiniai pateikia skaičiavimus, kad karvės metano išskiria daugiau nei viskas pasaulio transporto sektorius.
