Didžiausia pensijų anuiteto mėnesio išmoka siekia 348 Eur, o mažiausia – 9 Eur
Šiuo metu pensijų anuitetus Lietuvoje yra įsigiję 3.400 žmonių, kurie sulaukė pensinio amžiaus ir iki tol kaupė II pakopos pensijų fonduose.
Kaip skelbia „Sodra“, vidutinė pensijų anuiteto išmoka dabar siekia 65 Eur/mėn. Išmokų dydžiai svyruoja priklausomai nuo gavėjo sukauptos sumos ir nuo pasirinktos anuiteto rūšies.
Šia suma padidėja pensininko gaunamos pajamos prie „Sodros“ išmokamos senatvės pensijos, kuri 2024 m. gegužę, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, sudarė 636,92 Eur/mėn. (neturint stažo – 595,87 Eur/mėn.).
Iš viso per ketverius metus pensijų anuitetų gavėjus pasiekė 4,3 mln. Eur išmokų.
Šiuo metu didžiausia mėnesio išmoka yra 348 Eur, o mažiausia – 9 Eur. Didžiausią išmoką gaunantis žmogus įsigijo pensijų anuitetą būdamas vyresnio amžiaus ir už didesnę sumą (beveik 60.000 Eur), o mažiausią – tik už 2.200 Eur.
Anuitetų fondo turtas pasiekė 50 mln. Eur
Per metus „Sodros“ Pensijų anuitetų fondo turtas padidėjo beveik 20 mln. Eur ir šiuo metu viršija 50 mln. Eur. Per ketverius veiklos metus turto vertė dėl investavimo padidėjo 6,6 mln. Eur. Kaip ir pernai, dalis uždirbto pelno bus paskirstyta anuitetų gavėjams.
Evaldas Valeiša, „Sodros“ vyriausiasis aktuaras, teigia, kad tokie Pensijų anuitetų fondo investavimo rezultatai leidžia ne tik užtikrinti tvarią fondo veiklą, bet ir didinti pensijų anuitetus.
„Pensijų anuitetų fondas kelia sau tikslą uždirbti pakankamai investavimo pajamų, kurios leistų kasmet didinti pensijų anuitetus ir taip ilguoju laikotarpiu kompensuoti jų gavėjams neigiamą infliacijos įtaką“, – sako E. Valeiša.
Pensijų anuitetų fondo realizuotas pelnas yra skirstomas visiems pensijų anuitetų gavėjams, kuriems pensijų anuitetai buvo paskirti iki 2023 m. pabaigos ir kurie yra gyvi pelno paskirstymo dieną – šiais metais tai yra liepos 1 d.
Pasak spaudos konferencijoje kalbėjusio E. Valeišos, tie 6,6 mln. Eur anuitetų fondo pelno apima ir akcijų vertės padidėjimą, o pastaroji kinta kasdien, todėl anuitetų gavėjams skirstomas tik realizuotasis pelnas (apie 1,8 mln. Eur), t. y. iš parduotų akcijų investuoti pinigai, pavyzdžiui, į obligacijas ar padėti į indėlius – uždirbtos lėšos, kurios jau niekur neprapuls.
Daiva Gerulytė, „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja, teigia, kad, jei Europos centriniam bankui pavyks ilgalaikę vidutinę infliaciją išlaikyti tiksliniame 2% lygyje ir jei nebus esminių pokyčių II pakopos pensijų kaupimo sistemoje, kurie neigiamai paveiktų investavimo modelį, Pensijų anuitetų fondui pavyks pasiekti, kad pensijų anuitetai „ir toliau būtų indeksuojami ir nenuvertėtų“.
Kaip bus skirstomas pelnas
Pelnas yra paskirstomas atsižvelgiant į sumokėtos įmokos dydį, praėjusį pensijų anuiteto galiojimo laiką bei rūšį. Tiems pensijų anuitetams, kurie galioja trumpiau nei metus, skiriama proporcingai mažiau pelno.
Už skirtą pelno dalį kiekvienam pensijų anuiteto gavėjui „nuperkamas“ papildomas pensijų anuitetas, kurio dydis priklauso ir nuo pensijų anuiteto gavėjo amžiaus – kaip ir pirmą kartą įsigyjant anuitetą.
2023 metais pensijų anuitetus įsigijusiems klientams skirta papildoma pelno dalis, kuri bus išmokėta vienkartine išmoka liepos mėnesį. Vienkartinės išmokos dydis yra lygus paskirto pensijų anuiteto ir už pirmą mėnesį išmokėtos sumos skirtumui. Vienkartinėmis išmokomis šiemet bus išmokėta 28.000 Eur.
Kokius anuitetus renkasi gyventojai
Palyginti didžiausias išmokas gauna žmonės, pasirinkę standartinį pensijų anuitetą – per mėnesį vidutiniškai 73,5 Eur. Standartinį anuitetą yra pasirinkę 22% visų anuitetų gavėjų. Standartinio pensijų anuiteto periodinės išmokos didžiausios ir garantuotai bus mokamos visą likusį gyvenimą, tačiau nėra paveldėjimo galimybės.
Populiariausias yra pensijų anuitetas su garantuojamuoju mokėjimo laikotarpiu. Jį pasirinkęs pensijų kaupimo dalyvis gauna pensijų anuiteto išmokas visą gyvenimą, bet dalis išmokų, kurios liktų neišmokėtos, jeigu pensijos anuiteto gavėjas nesulauktų 80 metų amžiaus, atitektų paveldėtojams. Tokį pensijų anuitetą pasirinko 68% visų gavėjų. Vidutinė šiems žmonėms tenkanti išmoka – 63,65 Eur.
10% visų anuitantų pasirinko atidėtąjį pensijų anuitetą. Į „Sodros“ pensijų anuitetų fondą pervedama tik dalis jų sukauptos sumos, už kurią užtikrinamos pensijų anuiteto išmokos visą likusį gyvenimą nuo 85 metų. Iki to laiko kintamo dydžio periodines pensijų išmokas moka pensijų kaupimo bendrovės – jos gali didėti arba mažėti priklausomai nuo investavimo rezultatų. Šiuo metu vidutinė atidėtojo pensijų anuiteto išmoka yra 59,38 Eur.
VERSLO TRIBŪNA
Europoje veikianti konservatyvios rizikos investavimo platforma „Letsinvest“ ir licencijuota prekybos ir atsiskaitymų sistema „Axiology“ rugsėjo mėnesį ketina išplatinti pirmąją obligacijų emisiją, naudojant naują technologinį sprendimą, leidžiantį efektyviau organizuoti obligacijų platinimą ir valdymą. Naujoji skaitmeninė infrastruktūra sumažina įprastus obligacijų leidimo kaštus daugiau nei 40 proc., todėl tampa itin patraukliu finansavimo įrankiu įmonėms, siekiančioms diversifikuoti kapitalo pritraukimo šaltinius.
Vilniaus Naujamiestyje, Vytenio g. 50, baigtas įgyvendinti projektas „Elfa loftai“. Čia renovuotame pastate sukurti 65 pilnai įrengti loftai. Juose atlikta pilna apdaila, yra net baldai ir buitinė technika. Anot nekilnojamojo turto specialistų, tai išmintingas pasirinkimas tiek gyvenimui, tiek investavimui ilgalaikei ar trumpalaikei nuomai. Beje, visi pardavimui pasiūlyti loftai buvo nupirkti dar jų nebaigus įrengti, o 24 vystytojai pasiliko nuomai.
Ar savivaldybė gali pavesti savo įmonei surinkti atliekas, tvarkyti gatves ar vežioti keleivius neskelbdama konkurso? Ilgą laiką atsakymas buvo „taip“ – tokia praktika, vadinama vidaus sandoriais, buvo įprasta, dažnai ekonomiškai pagrįsta ir socialiai prasminga. Tačiau pastaraisiais metais vidaus sandorių tema tapo viena painiausių viešųjų pirkimų bei konkurencijos teisės požiūriu.
Anglies kreditai (angl. – carbon credits) – rinkoje naudojami sertifikatai, kuriais kompensuojamos CO₂ emisijos. Šis instrumentas atveria naujas verslo galimybes ir siūlo sprendimus, kaip mažinti poveikį klimatui privačiomis iniciatyvomis. Kas yra anglies kreditų rinka, kuo tai skiriasi nuo apyvartinių taršos leidimų (ATL), kokias naujas galimybes reiškia verslui ir kaip sujungti statybas ir klimatui neutralias iniciatyvas, „Verslo tribūnos“ diskusija su bendrovės „Nordic Carbon Solutions“ vadovu Pauliumi Kunčinu, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneriu Mariumi Čepuliu ir bendrovės „Jūrės medis“ valdybos nariu Audriumi Zabotka.
