Atsigavimą Lietuvai prognozuoja antrą pusmetį, Latvijai ir Estijai – po 2024 m.
„Coface“ ekspertai atkreipė dėmesį, kad lėtėjančios pasaulio ekonomikos akivaizdoje ir dėl rinkimų gausos 2024 m., tikėtina, pasikeisiančios politinės konjunktūros BVP augimo prognozės buvo pablogintos Lietuvai ir Latvijai, o Estijos antri metai iš eilės laukia nuosmukis.
Prognozuojama, kad 2024 m. BVP augimas Latvijoje sieks 1,8%, o Estija patirs -0,4% nuosmukį.
Pernai lapkritį „Coface“ tikėjosi, kad Lietuvos BVP 2024 m. augs 3%, Latvijos – 2,9%, o Estijos – 2,7%.
Palyginti Europos Komisija praėjusią savaitę žiemos ekonominėje prognozėje paskelbė, kad Lietuvos ekonomika, po nedidelio 0,3% nuosmukio pernai, 2024 m. išaugs 2,1%, o kitąmet augimas paspartės iki 3%. Numatoma, kad po nuosmukio, patirto pernai, Latvijos ekonomika šiemet augs 1,7% ir 2,7% 2025 m., o Estijos – atitinkamai 0,6% ir 3,2%. Latvijos BVP pernai smuko 0,6%, o Estijos – net 3,5%.
[infogram id="3376a699-3e12-4ec8-8bed-87a8b42ce918" prefix="6qY" format="interactive" title="Copy: Skirtingos BVP prognozės 2024 02 15"]
Grzegorzas Sielewiczius, „Coface“ Vidurio ir Rytų Europos (VRE) vyriausiasis ekonomistas, teigia, kad visoms Baltijos šalims pagrindines rizikas kelia išoriniai veiksniai ir padėtis aplinkinėse šalyse.
Vakarų Europoje, įskaitant Vokietiją, kuri yra svarbiausia Baltijos šalių eksporto kryptis, užfiksuotas sulėtėjimas. Remiantis naujausiais duomenimis, jis toliau tęsiasi. Tai susiję su įvairiais sektoriais, ypač pramonės, o pagerėjimo tikimasi ne anksčiau kaip šių metų antrąjį pusmetį.
„Nepaisant to, prognozuojame, kad Baltijos šalių augimas turėtų atsigauti. Lietuvai turėtų būti naudingas namų ūkių vartojimo atsigavimas. Nors infliacija toliau nemažės, palyginti palanki padėtis darbo rinkoje, kai darbo užmokestis stabiliai auga, lems didesnes vartotojų išlaidas. Be to, augimą palaikys tiek privačios, tiek viešosios investicijos, iš dalies – dėl ES lėšų srauto“, – pranešime cituojamas G. Sielewiczius.
Panašiai situacija turėtų klostytis ir Latvijoje, kur 2024 m. bus įsisavinamos didelės ES fondų lėšos, tačiau namų ūkių vartojimo atsigavimas šioje šalyje prognozuojamas kiek vėliau nei Lietuvoje.
Mindaugas Sventickas, „Coface Baltics“ generalinis direktorius atkreipia dėmesį, kad Baltijos šalių grupėje silpniausias ekonominis aktyvumas pastebimas Estijoje, kurios laukia dar vieneri nuosmukio metai. M. Sventicko teigimu, 2024 m. Estijos ūkio augimą vėl ribos silpna išorės paklausa, vangios investicijos ir žemas gamybos aktyvumas.
„Dėl anksčiau paminėtų geopolitinių rizikų visose Baltijos šalyse didžiausią riziką patiria eksportuojančios įmonės, taip pat kiti nuo bendradarbiavimo su jomis priklausomi sektoriai, tokie kaip transportas,“ – sako „Coface Baltics“ vadovas.
Sektorių būklė Europoje
„Coface“ skelbia, kad Vidurio ir Rytų Europoje šiuo metu aukščiausiai rizikos klasei priskiriami aviacijos, transporto, logistikos, tekstilės, statybų bei medienos apdirbimo sektoriai.
Daugiausia pokyčių naujausiame „Coface“ barometre įvyko automobilių sektoriuje, kurio rizikos įvertis buvo pagerintas šešiose šalyse – Indijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Visose minėtose šalyse automobilių gamybos apimtys grįžo į priešpandeminį lygį. Be to, Europos šalyse ir Indijoje naujų transporto priemonių registravimas taip pat grįžo į ankstesnį lygį, buvusį 2019 m.
Energetikos sektorius sulaukė geresnio įverčio keturiose šalyse, įskaitant tris Europos šalis – Vokietiją, Ispaniją bei Rumuniją. Šio sektoriaus įverčiai jau buvo pagerinti ankstesnį ketvirtį ir dabar beveik visose Vakarų šalyse jam priskiriama vidutinė rizika.
„Labai aukšta rizika priskirta Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų popieriaus pramonei. Anksčiau šis sektorius tokį patį įvertį gavo ir kitose Vakarų Europos šalyse. Popieriaus pakuočių paklausa, kurią padidino elektroninės prekybos augimas pandemijos metu, dabar sunyko. Be to, paklausos sumažėjimą patiria ir mažmeninė prekyba“, – komentavo G. Sielewiczius.
Išorinė aplinka
Naujausiame „Coface“ „Barometre” teigiama, kad šiemet, jau trečius metus iš eilės, pasaulio ekonomikos augimas lėtės iki 2,2%, kai pernai augimas siekė 2,6%.
Europoje 2024 m. pirmąjį pusmetį numatoma stagnacija. Gamybos pramonė ir toliau kenčia dėl didelių sąnaudų ir vangios išorės paklausos.
Padėtį komplikuoja tai, kad hučių sukilėliams nesiliaujant atakuoti laivų Raudonojoje jūroje, jūrų transporto kainos auga. Tačiau, apžvalgoje pažymima, kad nepaisant daugiau kaip dvigubai padidėjusių krovinių vežimo tarifų iš Šanchajaus ir net trigubai išaugusių tarifų kai kuriuose maršrutuose į Europą, jie vis dar yra vidutiniškai žemesni už rekordinį 2022 m. pradžios lygį.
Be to, politines ir socialines rizikas skatina itin didelis rinkimų skaičius pasaulyje šiais metais.
Pasak G. Sielewicziaus, neaiškioje tarptautinėje aplinkoje 2024 m. rinkimai, prie balsadėžių pakviesiantys pusę pasaulio gyventojų, prisidės „permaišant pasaulinės tvarkos kortas“.
„Akivaizdu, kad tai bus susiję su JAV rinkimais, kurie dažnai būna apsupti geopolitinių klausimų. Tačiau dabartinėmis aplinkybėmis jie įgauna visiškai naują dimensiją, nes labiausiai tikėtini kandidatai į prezidentus Joe Bidenas ir Donaldas Trumpas turi visiškai skirtingas pasaulėžiūras“, – sako „Coface“ ekspertas.
VERSLO TRIBŪNA
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Lietuva yra Baltijos šalių lyderė sutelktinio finansavimo rinkose, taip pat investuojant ir į nekilnojamąjį turtą (NT). NT rinkos aktyvumas, specialistų vertinimu, jau pasiekė 2021 m. Kokios NT perspektyvos, grėsmės, galimybės ir kaip tai atsiliepia investuotojų elgsenai?
„Lords LB Asset Management“ Latvijos įmonės „PN Project“ obligacijos įtrauktos į Nasdaq Baltic skolos vertybinių popierių rinką. Prekyba vyksta per „Nasdaq Riga“ biržą.
Šiuo metu vertinama, kad JAV ūkyje vyksta švelnus nusileidimas, o ekonominis aktyvumas pirmąjį pusmetį turėtų ir toliau lėtėti. Tai lemia mažėjančios namų ūkių išlaidos, kurių perteklius buvo susikaupęs iš paramos pandemijos metu, tačiau dabar jau yra išeikvotas ir mažės toliau.
Kinijos ekonomika, kuri, regis, atgavo savo spartą antrąjį 2023 m. pusmetį ir metus baigė su 5,2% BVP augimu, šiek tiek viršydama oficialų augimo tikslą, šių metų pradžioje stringa. Vartojimo atsigavimas išlieka trapus, o nerimas dėl situacijos nekilnojamojo turto rinkoje, valstybės skolos ir defliacinis spaudimas toliau neigiamai veikia privačias investicijas ir vartotojų nuotaikas.
