Prognozė: lietuviškos kilmės prekių eksportas šiemet augs 14%, paslaugų – beveik 20%

Klaipėdos uostas. Algimanto Kalvaičio nuotr.

Po pernai patirto lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių nuosmukio 2023 m. ir 2024 m. prognozuojamas prekių ir paslaugų apimčių bei verčių augimas. Tiesa, mažėjant infliacijai, lėtės ir eksporto augimo tempai, prognozuoja Inovacijų agentūra.

Inovacijų agentūros analitikai antradienį pagerino 2023 m. ir 2024 m. eksporto prognozes ir dabar tikisi, kad 2023 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto (be energetinių produktų) vertė padidės 14%, iki 24,8 mlrd. Eur, o 2024 m. – dar 8,5%, iki 26,9 mlrd. Eur.

2023 m. didelė augimo dalis, tikimasi, vis dar bus nulemta kainų augimo, tačiau didės ir eksporto apimtys. 2024 m. prognozuojamas ir kainų, ir apimčių augimas, tačiau didesnę įtaką vertės kaitai darys eksporto apimtys.

„Nepaisant verslui kylančių iššūkių – dėl Rusijos sukelto karo, infliacijos, kainų inertiškumo – Lietuvos eksportas auga. Rinkų diversifikavimas veikia ir stiprina mūsų šalies ekonomiką. Taip kuriame daugiau galimybių Lietuvai“, – pranešime cituojama Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Kalbant apie paslaugų eksportą, numatoma, kad 2023 m. paslaugų eksportas augs 19,9%, iki 20,5 mlrd. Eur, o 2024 m. augimas išliks 7,9% (26,9 mlrd. Eur).

Šiemet paslaugų eksporto augimui didžiausią įtaką daro kainos.

Vertinant prekių reeksporto perspektyvas, numatoma, kad 2023 m. augančios reeksporto apimtys lems beveik 14% reeksporto augimą (17 mlrd. Eur), o 2024 m. prognozuojamas 12,2% augimas, iki 19,1 mlrd. Eur.

Jonė Kalendienė, Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė, sako, kad eksporto augimą nulems auganti Europos Sąjungos (ES) ekonomika, kuri yra pagrindinė lietuviškų prekių ir paslaugų rinka.

Ji taip pat pažymi, kad karas Ukrainoje lemia didelį bendrą politinį ir ekonominį neužtikrintumą visoje ES, o jo baigtis, pasak J. Kalendienės, galėtų suaktyvinti pasaulinę ekonomiką ir kartu paspartinti eksporto augimą.